Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

viešame teisiamajame posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju S. L. ir V. L. apeliacinius skundus del Šalcininku rajono apylinkes teismo 2007 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 300 str. 1 d. laisves atemimu šešiems menesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d. laisves atemimu devyniems menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. paskirtosios bausmes subendrintos dalinio bausmiu sudejimo budu ir paskirta laisves atemimo bausme vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. paskirtoji bausme dalinio bausmiu sudejimo budu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2006 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine bausme paskirta laisves atemimas ketveriems metams šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

V. L. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 300 str. 1 d. laisves atemimu keturiems menesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d. laisves atemimu šešiems menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. paskirtosios bausmes subendrintos dalinio bausmiu sudejimo budu ir paskirta aštuoniu menesiu laisves atemimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. paskirtoji bausme dalinio bausmiu sudejimo budu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2006 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine bausme paskirta laisves atemimas vieneriems metams šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

S. L. ir V. L. nuteistos už tai, kad iš anksto susitarusios bei veikdamos bendrininku grupeje, 2004 m. rugsejo 2 d. suklastojo susitarimo protokola Nr. (duomenys neskelbtini), o butent: S. L. grafoje „Direktore-provizore Z. N.“, pamegdžiojant pastarosios paraša, ji suklastojo.

Be to, S. L. ir V. L. nuteistos už tai, kad iš anksto susitarusios bei veikdamos bendrininku grupeje, 2004 m. rugsejo 2 d. apgaule, tai yra panaudojant suklastota 2004 m. rugsejo 2 d. susitarimo protokola Nr. (duomenys neskelbtini), užvalde V. B. ir I. B. priklausanti turta, t. y. 14000,00 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistoji S. L. prašo Šalcininku rajono apylinkes teismo 2007 m. kovo 7 d. nuosprendi panaikinti ir ja išteisinti.

Apeliante teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepilnai, o teismas nuosprendi grinde prielaidomis. Nurodo, kad atlikus inventorizacija ir sulyginus inventorizacijos duomenis su dokumentais apie likucius, buvo nustatytas trukumas. Apeliante mano, kad niekuo nepagristas teismo teiginys, kad jokiu trukumu nebuvo. Tokia išvada teismas galejo padaryti tik paskyrus dokumentine revizija, kuri turetu nustatyti ar trukumas buvo, kada jis susidare. Inventorizacijos komisija nustate, kad trukumai buvo, taciau jie nebuvo tinkamai iforminti. Teismas ipareigojo V. L. pateikti papildomus dokumentus, kuriuose yra duomenys apie trukumus. Apeliante atkreipia demesi, kad V. L. neturi finansinio išsilavinimo, todel negalejo pateikti teismui visu reikiamu dokumentu apie trukumus. Be to, dalis dokumentu buvo laikoma Panevežio pataisos namuose, taciau teismas šiu dokumentu neišsireikalavo. S. L. nuomone, tai, kad trukumas buvo, irodo ne tik inventorizacija, bet ir parengta pretenzija S. M.. Apeliante teigia, kad niekuo nepagristas teismo teiginys, jog ji prisistatinejo kitu vardu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad trukumas susidare S. M. esant vaistines savininkui.

S. L. abejones kelia I. B. parodymai. Nuosprendyje jos parodymai yra išdestyti pasirinktinai, ji negalejo atsakyti i eile jos kompetencijai priklausanciu klausimu. Pažymima, kad I. B. neneige, jog buvo susidares trukumas. Nuteistoji nesutinka su teismo išvada, kad inventorizacija buvo imituojama. Ši teismo teigini paneigia I. B. parodymai, ji teige, kad inventorizacija buvo atlikta, buvo trukumas.

Apeliante nurodo, kad teismas nenurode, del kokiu požymiu protokolas pripažintas dokumentu. Teigia, kad protokole yra ne jos parašas. Mano, jog teismas turejo skirti technine ekspertize, siekiant nustatyti ar parašas ir prirašymas protokole atlikti vienu metu ar ne, vienu rašalu ar ne.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad V. B. pats pasiule padengti susidariusia skola, pataisyti susitarimo protokolo turini. Protokolas faktiškai neturejo jokios reikšmes, kadangi protokolo turinys nieko neipareigojo ka nors atlikti, jis tik konstatavo atlikta operacija, su kurios atlikimu sutiko I. B. ir V. B..

S. L. pažymi, jog iš byloje esanciu irodymu nera aišku, kas parenge protokola. Ši protokola jai perdave V. U., taciau jis teisme nebuvo apklaustas.

Atkreipiamas demesys, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistajai nebuvo leista dalyvauti I. B. apklausose.

Apeliantei neaišku, kokiu budu ji priverte I. B. ir V. B. pasirašyti mineta protokola. Ji pažymi, jog pervesti pinigai buvo panaudoti vaistu pirkimui, t. y. vaistines reikmems. Pervesti pinigus i V. L. saskaita pasiule pats V. B.. Skunde nurodoma, kad dokumentu klastojimui butinas požymis – savanaudiškumas, taciau jokios naudos nei viena nuteistoji negavo.

S. L. apeliacinio skundo papildyme nurodo, kad teismas neobjektyviai ir šališkai išnagrinejo baudžiamaja byla. Ji nurodo, kad sulyginus inventorizacijos duomenis su buhalteres paliktais duomenimis ji nustate, kad vaistineje buvo trukumas. Be to, atkreipiamas demesys i tai, kad ikiteismini tyrima kontroliaves prokuroras ir vaistines buhaltere buvo vyras ir žmona. Prokuroras galejo buti suinteresuotas bylos baigtimi.

Apeliaciniu skundu V. L. prašo panaikinti Šalcininku rajono apylinkes teismo 2007 m. kovo 7 d. nuosprendi, byla jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad ikiteismini tyrima kontroliaves prokuroras buvo suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi jis yra buvusios UAB (UAB duomenys neskelbtini) buhalteres I. S. vyras. Del šios priežasties nebuvo nustatinejama ar iš tikruju vaistineje buvo trukumas. Nuteistoji pažymi, kad kaltinimas buvo pateiktas tik del to, kad buvo surašytas susitarimo protokolas, kuris net nera oficialus dokumentas, o tik tarpinis techninis raštas, neturintis teisines galios, surašytas paties V. B. prašymu.

Apeliante teigia, kad jai ir motinai isigijus vaistine bei atlikus inventorizacija, buvo nustatyta, kad truksta medikamentu bei vaistiniu medžiagu už 14019 Lt. I. B. buvo materialiai atsakinga, ji dalyvavo inventorizacijos metu, pati skaiciavo materialines vertybes, pasiraše inventorizacijos akta ir sutiko su tuo, kad yra trukumas. I. B. su V. B. patys sutiko padengti trukuma. Pinigai buvo panaudoti vaistines isiskolinimams padengti.

Aplinkybe, kad I. B. ir V. B. patys pasiule padengti nuostolius, irodo ju paciu parodymai.

Apeliante mano, kad jai paskirta per griežta bausme. Ji prašo atsižvelgti i tai, kad ji prižiuri sunkiai serganti seneli.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistosios ir ju gynejai prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistuju apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Liudytoja J. G. pirmosios instancijos teisme parode, kad S. L. buvo UAB (UAB duomenys neskelbtini) buhaltere, o V. L. direktore. Pati liudytoja dirbo valytoja. S. L. papraše padaryti vaistineje, esancioje (duomenys neskelbtini), revizija. Revizija buvo daroma veliau nei buvo nupirkta vaistine. Akto ji neraše, ar buvo surašytas aktas ji nežino. Revizija dare ji, N. K. ir I. B.. Veliau, kai pamate, jog nespeja, joms padejo liudytojos dukra. Prekes perskaiciavo, suraše. Suspejo surašyti viska, kas tuo metu buvo vaistineje. Del trukumo vaistineje nieko nežino. Nieko nepasirašinejo. Apie trukuma jai pasake S. L.. Liudytoja teige, kad revizija iš esmes ji dare viena (t. 2, b. l. 56-57).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parode, kad V. L. ir S. L. papraše jos sudalyvauti inventorizacijoje. Inventorizacija atlikinejo ji ir I. B.. Trukumo paskaiciuoti negalejo, kadangi neturejo jokiu buhalteriniu dokumentu. Jos suraše visa likuti, kuris buvo vaistineje ir suvede bendra suma. Kita diena viska perdave S. L.. Iš S. L. elgesio suprato, kad savininkes perskaiciuos likucius iš naujo, vaistineje buvo I. B. ir moteris vardu N.. Po keliu dienu iš S. L. sužinojo, kad buvo nustatytas trukumas (t. 1, b. l. 52-53).

Liudytoja N. K. apeliacines instancijos teisme parode, kad vaistineje buvo daroma inventorizacija, kurioje dalyvavo S. L. ir nukentejusioji I. B.. Liudytoja netikrino prekiu ir ju neskaiciavo, taciau mate, kaip buvo atliekama inventorizacija. Vaistineje buvo rastas trukumas. I. B. sumokejo ši trukuma paemusi iš banko paskola. Liudytoja taip pat parode, kad inventorizacija buvo atliekama darbo metu, S. L. skaiciuodavo prekes, jas surašydavo, o liudytoja su I. B. tik vaikšciodavo aplinkui. S. L. apie trukuma pasake nukentejusiajai.

Iš šiu liudytoju parodymu matyti, kad nei jos, nei I. B. inventorizacijos neatliko. J. G. tik perskaiciavo ir suraše prekes, I. B. jai padejo perskaiciuoti bei surašyti prekes, t. y. iš esmes inventorizacijos neatliko, o N. K. apskritai tuo metu tik buvo vaistineje, jokiu veiksmu, susijusiu su inventorizacija, neatliko. Iš N. K. parodymu taip pat darytina išvada, kad tariama inventorizacija atliko S. L..

Liudytoja Z. N. pirmosios instancijos teisme parode, kad dirbo UAB (UAB duomenys neskelbtini), taciau vaistineje jokios veiklos nevykde. Apie susitarimo protokola bei koki nors trukuma vaistineje nieko nežinojo. Nežinojo, kad vaistineje daroma inventorizacija. Susitarimo protokolo ji nepasiraše, kas pasiraše - nežino (t. 2, b. l. 57-58). Šiuos savo parodymus liudytoja patvirtina ir apeliacines instancijos teismo posedžio metu. Liudytoja I. S. pirmosios instancijos teisme parode, jog iki vaistines pardavimo, ji vaistineje dirbo buhaltere. Kol ji dirbo, visi dokumentai buvo tvarkingi, nusiskundimu nebuvo. Inventorizacijos buvo daromos kiekvienais metais. Su nauja savininke kalbos apie inventorizacijos daryma nebuvo. (t. 2, b. l. 122-123) Šiu liudytoju parodymai taip pat iš dalies patvirtina, jog vaistineje nebuvo atlikta inventorizacija.

Apeliacines instancijos teisme liudytoja O. R. parode, kad apie inventorizacija UAB (UAB duomenys neskelbtini) nieko nežino, joje nedalyvavo.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nera jokiu irodymu, kurie leistu pagristai teigti, kad vaistineje buvo atlikta inventorizacija, o tuo paciu nustatytas 14000,00 litu trukumas. Byloje esantys dokumentai, ivardinti kaip inventorizacijos aktas (t. 2, b.l. 150-183), kurie neva patvirtina inventorizacijos atlikima ir trukumo nustatyma, yra nepasirašyti bei neatitinka net minimaliu reikalavimu, taikomu tokiems dokumentams,

Nepagristas S. L. apeliacinio skundo teiginys, kad ikiteisminis tyrimas atliktas nepilnai, o pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visu bylos aplinkybiu, neaiškumai turejo buti pašalinti, paskiriant dokumentine revizija, kuri butu nustacius ar vaistineje buvo nustatytas trukumas ar ne. Nagrinejamu atveju nera reikšminga tai, ar vaistineje buvo trukumas, o tiksliau, galejo buti susidares trukumas. Šiuo atveju yra reikšminga tai, kad joks trukumas (tame tarpe ir 14000,00 Lt trukumas), paprasciausiai, negalejo buti nustatytas, tinkamai neatlikus revizijos. Del tu paciu argumentu nepagristas ir S. L. apeliacinio skundo teiginys, kad jos nekaltuma irodo tai, jog S. M. yra pareikšta pretenzija.

Kolegija atkreipia demesi i tai, kad visi mineti liudytojai yra nurode, jog apie trukuma jiems tapo žinoma arba iš S. L., arba iš V. L.. Nei vienas liudytojas nera nurodes, kad butu surašes inventorizacijos akta ir nustates koki nors trukuma. N. K. buvo vaistineje, kai S. L. tariamai dare inventorizacija ir apie trukuma praneše I. B.. Iš šios liudytojos parodymu darytina išvada, kad tariama trukuma nustate butent S. L.. Šis trukumas jokiais dokumentais nera pagristas. Todel darytina išvada, kad tiek S. L., tiek V. L. nepagristai iš nukentejusiuju reikalavo padengti tariamai susidariusi trukuma.

Iš nukentejusiojo V. B. parodymu, duotu pirmosios instancijos teisme matyti, kad jam paskambino S. M. ir pasake, jog vaistineje nustatytas didelis trukumas. Veliau paskambino Sofija ir pasake, kad jis turi atvažiuoti i vaitine ir išsiaiškinti del trukumo. Nuvykus i vaistine, V. L. ji užsipuole, pradejo šaukti, jog nustatytas didelis trukumas ir, kad jis turi buti padengtas. S. L. pasiule kreiptis i gimines ar banka, pasiskolinti pinigu ir su jomis atsiskaityti. Kai jis S. L. papraše pateikti dokumentus del trukumo, ji vis sake, kad dokumentai tikrinami, tai dar ka nors sugalvodavo. Veliau buvo pateiktas vienas dokumentas su likuciu, pabaigos likuciu ir trukumu. Buvo direktores provizores Z. N. parašas. Paskambinus Z. N. pastaroji paaiškino jog jokiu dokumentu ji nepasiraše, tada nukentejusysis ir suprato, kad buvo apgautas. Iš banko paeme kredita, nes buvo grasinama. Buvo aiškinama, kad žmonai gresia baudžiamoji atsakomybe. Kai tapo aišku, jog susitarimo protokolo Z. N. nepasiraše, bande susisiekti su V. L. ir S. L., taciau nepavyko, nes pastarosios telefonu neatsiliepe. Taip pat nukentejusysis paaiškino, jog S. L. minejo, kad prieš pervedant pinigus, bus pateiktas protokolas, pasirašytas Z. N.. Kad ji, važiuojant pakeliui užsuks i vaistine, kad žmona pasirašytu protokola. Pinigu pervedimas vyko labai greitai, nes buvo spaudimas. Nukentejusysis praše perspausdinti protokola, taciau tai padaryti buvo atsisakyta, prierašas buvo padarytas ranka. (t.3, b. l. 20-21)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentejusysis dave iš esmes analogiškus parodymus bei paaiškino, jog jam ir žmonai nuvykus i vaistine išsiaiškinti del susidariusio trukumo, jis susitiko su S. L. ir V. L.. S. L. pateike inventorizacijos akta ir parode, kad yra nustatytas medikamentu ir vaistiniu medžiagu trukumas. Dokumentas buvo pasirašytas Z. N. vardu. Susitikimo metu buvo kalbama apie trukumo padengima bei kreipimasi i teisma (t. 1, b. l. 28).

Šie nukentejusiojo parodymai irodo, kad S. L. ir V. L. dare poveiki nukentejusiesiems V. B. ir I. B., t. y. nuteistosios itikino, kad buvo atlikta revizija, yra nustatytas trukumas, taip pat iteige tai, kad jos turi revizijos atlikima ir trukumo nustatyma patvirtinancius dokumentus, ir itikino, kad jeigu trukumas nebus padengtas, nukentejusiajai I. B. gresia baudžiamoji atsakomybe. Taip nuteistosios apgaule priverte nukentejusiuosius padengti tariamai susidariusi trukuma bei pasisavino svetima turta. Iš nukentejusiojo parodymu taip pat matyti, kad V. L. bandant ji paveikti, S. L. pasiule pinigus pasiskolinti iš giminiu arba iš banko. Be to, aplinkybe kas pasiule padengti susidariusi trukuma, nera reikšminga, šiuo atveju svarbu tai, kad nuteistosioms žinant, jog trukumo nera, panaudojus apgaule (suklaidinus nukentejusiuosius), jos igijo svetima turta. Kolegija pažymi ir tai, kad iš nukentejusiojo parodymu matyti, kad nuteistosios nesiteike parodyti jokiu dokumentu, patvirtinanciu inventorizacijos atlikima bei trukumo nustatyma, jos yra rodžiusios dokumentus su Z. N. parašu. Taciau iš šios liudytojos parodymu matyti, jog ji jokiu veiksmu susijusiu su inventorizacija neatliko. Ši aplinkybe taip pat netiesiogiai patvirtina, kad iš tiktuju inventorizacija nebuvo atliekama, o trukumas paprasciausiai buvo išgalvotas.

Apeliacines instancijos teismo posedžio metu V. L. pateike teismui jos atsiskaitomosios saskaitos išraša už 2004 m. sausio 1 d. – 2005 m. gruodžio 31 d. laikotarpi, iš kurio matyti, kad 2004 m. rugsejo 2 d. i jos saskaita buvo pervesta 14000 litu. Pinigus ineše V. B.. Iš saskaitos išrašo matyti, jog pinigai nebuvo naudojami vaistu isigijimui, vaistines isiskolinimu padengimui, o atvirkšciai, jie buvo naudojami ivairiems kitiems tikslams, tame tarpe ir aiškiai asmeniniams poreikiams tenkinti. Ši aplinkybe leidžia manyti, jog pinigai buvo paimti ne vaistines reikmems.

Pažymetina, kad, kolegijos nuomone, nukentejusiosios I. B. parodymai negali buti laikomi irodymais Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme. Nukentejusiosios parodymai duoti pirmosios instancijos teisme yra nenuoseklus, prieštaringi. Ji negalejo atsiminti visu ivykio aplinkybiu. Del šiu priežasciu teismas nesivadovauja nukentejusiosios parodymais, taciau, mano, kad ir be šiu parodymu byloje yra pakankami irodymu (aukšciau aptartu), pagrindžianciu nuteistuju kalte padarius nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu teiginiai, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai yra nepagristi, deklaratyvus. Byloje nera jokiu duomenu, kurie leistu teigti, kad ikiteismini tyrima kontroliaves prokuroras butu šališkas.

Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. yra apibrežta bendrininku grupes, kaip vienos iš bendrininkavimo formu, savoka, ir tai neturi reikšmes nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., kvalifikavimui. Tai yra viena iš Lietuvos Respublikos BK 60 str. išvardintu atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.), kurios pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. nuostatas išdestomos apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, todel iš Šalcininku rajono apylinkes teismo 2007 m. kovo 7 d. nuosprendžio šalintina nuoroda i Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d.

Pirmosios instancijos teismas nepagristai nuteise V. L. ir S. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 300 str. 1 d. Visu pirma, byloje nera pakankamai irodymu, kurie leistu teigti, jog Z. N. paraša 2004 m. rugsejo 2 d. susitarimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojo, kuri nors iš nuteistuju. Iš specialisto išvados matyti, jog tyrimui pateiktame 2004 m. rugsejo 2 d. UAB (imones duomenys neskelbtini) susitarimo protokole Nr. (duomenys nesklebtini) esantis parašas (Z. N. vardu) yra atliktas ne Z. N., o kito asmens ranka. Ar parašas buvo padarytas S. L., V. L. ar kito asmens ranka, nustatyti nebuvo galimybiu (t. 1, b. l. 68-69). Tiek S. L., tiek V. L. neige, kad jos pasiraše mineta susitarimo protokola. V. L. teiginys, kad parašas galejo buti suklastotas jos motinos, negali buti pakankamas pagrindas teigti, jog paraša iš tikruju suklastojo S. L.. Papildomas irašas padarytas S. L. ranka, V. B. prašymu, nei patvirtina, nei paneigia nuteistuju kaltes.

Susitarimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas 2004 m. rugsejo 2 d., ta pacia diena jis ir turejo buti pasirašytas. Pažymetina, kad nukentejusieji iki mineto susitarimo protokolo surašymo jau buvo apsisprende sumoketi pinigus, buvo gauta paskola iš banko. Taigi, darytina išvada, kad iš esmes šis dokumentas nukentejusiesiems, jokiu pasekmiu nesukele, nesukure jiems teisiu ir pareigu, kaip jau mineta pinigus perduoti nukentejusieji sutiko ne šio dokumento pagrindu, todel šis dokumentas buvo tik sudetine apgaules dalis.

Del aptarto, S. L. ir V. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. išteisintinos, nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo požymiu (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Taip pat atkreiptinas demesys i tai, jog Šalcininku rajono apylinkes teismo 2007 m. kovo 7 d. nuosprendžio rezoliucineje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso straipsni, numatanti atsakomybe del dokumento suklastojimo bei suklastoto dokumento panaudojimo (sprendžiant iš to, kas nustatyta nuosprendžio aprašomojoje dalyje), t.y. vietoje BK 300 straipsnio, irašant BK 310 straipsni. Vienok, atsižvelgiant i tai, kad S. L. ir V. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. išteisintinos, šios rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo klausimo apeliacines instancijos teismas nesprendžia.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai V. L. bausme, Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimu nepažeide. Byloje nera nustatyta nei V. L. atsakomybe sunkinanciu, nei lengvinanciu aplinkybiu. V. L. padare viena baigta nesunku nusikaltima, neatlygino net dalies nukentejusiesiems padarytos žalos. Kolegija ivertina ir tai, kad ji Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2006 m. sausio 18 d. nuosprendžiu buvo nuteista net už 15 nusikalstamu veiku padaryma. Visos bylos aplinkybes rodo, kad V. L. nera linkusi laikytis istatymu, linkusi nusikalsti. Nuteistajai paskirta laisves atemimo bausme yra žymiai mažesne nei Lietuvos Respublikos BK nustatytas šios bausmes vidurkis, todel ji negali buti laikoma per griežta. Apeliacini skunda nagrinejantis teismas nemato jokio pagrindo, kuris leistu manyti, jog bausmes tikslai gali buti pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Todel taikyti V. L. atžvilgiu bausmes vykdymo atidejima nera tikslinga. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe del senelio priežiuros nera pakankamas pagrindas švelninti paskirtaja bausme.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 329 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistuju S. L. ir V. L. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Šalcininku rajono apylinkes teismo 2007 m. kovo 7 d. nuosprendi pakeisti: panaikinti nuorodas i Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., kvalifikuojant S. L. ir V. L. veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.; panaikinti nuosprendžio dali, kuria S. L. ir V. L. nuteistos pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. 300 str. 1 d. ir jas išteisinti, joms nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo požymiu (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.); panaikinti BK 63 str. taikyma, paliekant pagal BK 182 str. 1 d. S. L. paskirta devyniu menesiu laisves atemimo bausme, o V. L. šešiu menesiu laisves atemima.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d., S. L. paskirta bausme dalinio bausmiu sudejimo budu subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2006 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine bausme nustatyti laisves atemima ketveriems metams keturiems menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d., V. L. paskirta bausme dalinio bausmiu sudejimo budu subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2006 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine bausme nustatyti laisves atemima vieneriems metams keturiems menesiams.

Likusia nuosprendžio dali palikti nepakeista.