Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2011-01-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-71-404/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-01-04
Bylos Nr.
1-71-404/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kategorijos

Įžanginė dalis

Bau­džia­mo­ji by­la Nr. 1-71-404/2011Proceso Nr. 1-44-1-00089-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 4.1;1.1.8.9; 1.1.7.2.3; 2.3.7.1; 2.3.7.4.
PLUN­GĖS RA­JO­NO AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMASNUOSPRENDISLIE­TU­VOS RES­PUB­LI­KOS VAR­DU2011 m. sausio 4 d.Plun­gė
Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis,sek­re­to­riau­jant Vi­li­jai Bud­ri­kie­nei,da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rei Eleonorai Kudriavcevai,gynėjai adv. Jovytai Piekienei,nu­ken­tė­ju­sia­jam J. S.,

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je A. S., gim. 1966 m. birželio 15 d., Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini), lie­tu­vė, Lietuvos Respublikos pi­lie­tė, profesinio iš­si­la­vi­ni­mo, išsituokusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) – pardavėja, gyv. (duomenys neskelbtini), ne­teis­ta, kal­ti­na­ma pa­gal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kal­ti­na­moji sunkiai sužalojo žmogų.

2010 m. liepos 29 d., apie 2⁰⁰ val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo miegamajame kambaryje, kaltinamoji A. S. buitinio konflikto su J. S. metu, tyčia peiliu dūrė J. S. į krūtinę ir padarė nukentėjusiajam sužalojimus: durtinę - pjautinę pilvo sienos žaizdą pakrūtinio srityje su skrandinio gaubtinės žarnos raiščio ir skrandžio prievarčio dalies sužalojimu, išsivysčiusia ūmia posthemoragine anemija. Dėl kiauryminio pilvo sienos sužalojimo su vidaus organų pakenkimu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas. Šią nusikalstamą veiką kaltinamoji A. S. padarė apsvaigusi nuo alkoholio.

Kaltinamoji A. S. dėl nukentėjusiojo sužalojimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo kalta prisipažino visiškai. Patvirtino, kad nukentėjusysis buvo sužalotas jiems bendrai priklausančiame gyvenamajame name kaltinime nurodytu laiku. Konfliktas tarp jos ir nukentėjusiojo kilo dėl pastarojo agresijos ir kilusio pavojaus jai. Dienos metu iki nusikaltimo padarymo, pagal dukters M. telefoninius skambučius ji tris kartus kvietė policiją į namus, kadangi nukentėjusysis būdamas girtas daužė namo langus, kėlė triukšmą, grasino nėščiai dukrai J.. Vakare pas ją į svečius atvyko iš Anglijos grįžusi pusseserė K. Z. ir ji su dukromis A., M. ir J. visos vakarieniavo pavėsinėje, gėrė šampaną ir brendį. Nukentėjusysis ir ten keletą kartų buvo atėjęs, ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Kai po vidurnakčio namo virtuvėje ji pjaustė pomidorus, ten atėjęs nukentėjusysis ją plūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasino nužudysiąs ir norėjo suduoti smūgį kumščiu, tačiau jai smūgio pavyko išvengti. Nuėjęs į savo kambarį nukentėjusysis vėl pradėjo ją kolioti, grasino, todėl nuėjo jo raminti turėdama rankoje peilį, kuriuo pjaustė pomidorus. Tuo metu nukentėjusysis atsikėlė iš lovos ir ketino suduoti smūgį ranka, todėl nesitaikydama dūrė peiliu nukentėjusiajam ir pastarasis nugriuvo ant lovos. Išsigandusi išbėgo į kiemą ir kažkur numetė peilį, pusseseriai liepė iškviesti policiją ir greitąją. Pripažįsta nusikaltimo darymo metu buvusi lengvai apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau dėl patirto streso po įvykio viena pati išgėrė dar kelis stikliukus brendžio. Po sužalojimo nukentėjusįjį lankė ligoninėje, pirko medikamentus ir pagerintą maitinimą, jo atsiprašė. Peiliu sužaloti nukentėjusiojo nenorėjo, norėjo jį tik pagąsdinti. Jos manymu tai buvo būtinoji gintis. Teisinį jos veikos įvertinimą ir bausmės rūšies bei dydžio skyrimo klausimą paliko teismui spręsti, tačiau prašo neskirti bausmės susijusios su laisvės atėmimu. Valstybinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta pagrįstu.

2010 m. liepos 29 d., 3⁰⁷ val., alkotesteriu A. S. neblaivumas užfiksuotas 2,31 ‰ (b.l. 59).

Nukentėjusysis J. S. teisme patvirtino, kad nusikaltimo dieną buvo girtas, o būdamas girtas būna agresyvus, konfliktiškas, jam niekas neįtinka. Tos dienos įvykius prisimena ne visus, tačiau neneigia galėjęs kaltinamąją iškolioti necenzūriniais žodžiais, grasinti, net pavartoti fizinį smurtą. Įvykio metu savo kambaryje buvo atsikėlęs iš lovos, norėjo suduoti ranka kaltinamajai ir buvo sužalotas peiliu. Pripažįsta konfliktą išprovokavęs pats, dėl sužalojimo kaltinamajai jokių turtinių ir neturtinių pretenzijų neturi, prašo teismo neskirti jai griežtos bausmės. Civilinio ieškinio nereiškia.

Specialisto išvadoje Nr. G 1531/10(03) konstatuoti J. S. sužalojimai: durtinė - pjautinė žaizda pakrūtinio srityje su skrandinio gaubtinės žarnos raiščio ir skrandžio prievarčio dalies sužalojimu, išsivysčiusia ūmia posthemoragine anemija, padaryti paveikus šią pilvo sritį aštriu duriančiai - pjaunančio tipo įrankiu. Dėl kiauryminio pilvo sienos sužalojimo su vidaus organų pakenkimu jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 37-38).

Apžiūrėjus J. S. berankovius marškinėlius, priekinėje jų dalyje, kairėje pusėje rastas 2,6 cm ilgio kiauryminis pažeidimas (b.l. 17-18).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad J. S. buvo sužalotas gyvenamojo namo miegamajame kambaryje, esančio (duomenys neskelbtini). Ant antklodės ir lovos užtiesalo rastos panašios į kraują dėmės, kieme tarp ūkinio ir lauko virtuvės pastatų rastas peilis (b.l. 5-13).

Atlikus rasto peilio apžiūrą nustatyta, kad tai buityje naudojamas peilis, kurio bendras ilgis 27 cm, geležtės ilgis - 15,5 cm, plotis - 22 mm (b.l. 14-15).

Teisme apklaustos liudytojomis kaltinamosios ir nukentėjusiojo dukros A. S. ir M. S. apibudino nukentėjusįjį neigiamai, apie konkrečias nusikaltimo aplinkybes nieko neparodė, kadangi nematė. Patvirtino, kad tą dieną neblaivus nukentėjusysis išlaužė namo duris, koliojosi, puolė nėščią jų seserį, todėl buvo kviečiama policija.

Šių įrodymų visetas neginčytinai įrodo kaltinamosios kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamosios veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., kadangi padarė sunkų sveikatos sutrikdymą žmogui.

Atvirame prisipažinime (b.l. 60), apklausos įtariamąja protokole (b.l. 65-66), duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji tvirtino nusikaltusi būtinosios ginties situacijoje.

Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d. konstatuota, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas nuosavybę nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Tikrinant kaltinamosios iškeltą versiją dėl būtinosios ginties, teisme nesurinkta šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas esant būtinajai ginčiai ar jos ribų peržengimui. Nors nukentėjusysis būdamas neblaivus elgėsi skandalingai, tačiau jokios žalos kaltinamajai nepadarė, su savimi, kaip pripažįsta ir kaltinamoji, jokių įrankių neturėjo. Tai, kad nukentėjusysis keikėsi, grasino kaltinamajai, nebuvo nieko nelaukto ar naujo jų santykiuose. Primityvaus jų tarpusavio bendravimo būta ir anksčiau, todėl įvykio metu kilęs kivirčas nebuvo kitoks, negu jie būdavo anksčiau. Kaltinamoji ir nukentėjusysis yra buvę sutuoktiniai. Jų penkiolika metų trukusi santuoka buvo nutraukta dėl nuolatinio nukentėjusiojo girtavimo ir smurtavimo. Po daugiau nei dešimties išgyventų atskirai metų kaltinamoji pati leido nukentėjusiajam gyventi jų name, kur nukentėjusysis vėl prieš kaltinamąją vartojo smurtą būdamas neblaivus, grasindavo, ją žemindavo keiksmažodžiais. Nenustatyta, kad kaltinamajai buvo kilęs koks nors realus ar akivaizdus pavojus jos gyvybei, sveikatai ar kitiems svarbiems interesams, todėl dūris peiliu nukentėjusiajam negali būti pateisintas jokiais galimais samprotavimais ar motyvais, nenustačius tuo metu buvusių realių pavojų kaltinamajai. Įrankis, jo galimybės, kaltinamosios veiksmų motyvai rodo, jog veika buvo padaryta tyčia, nesant nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo elementų. Kaltinamosios aiškinimas, kad durdama peiliu norėjo tik pagąsdinti nukentėjusįjį, neturi realaus pagrįstumo.

Teismas pripažįsta kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis jos prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo paties nukentėjusio provokuojantis elgesys. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio.

Nustačius nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kvalifikavus kaltinamosios veiką, teismas turi atsižvelgti į kai kurias svarbias sociologinį aspektą turinčias aplinkybes, kurios susijusios su nusikalstamos veikos padarymo priežastimis, tarpusavio kaltinamosios ir nukentėjusiojo santykiais, kurių teisingas įvertinimas lemtų teisingos bausmės paskyrimą.

Byloje yra aplinkybių, kurios leidžia taikyti BK 62 str. nuostatas. Be vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės teismas nustatė ir pripažino dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes - prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, veikos padarymui įtakos turėtą paties nukentėjusiojo provokuojantį elgesį. Be šių atsakomybę lengvinančių aplinkybių atsižvelgtina į tai, kad pati kaltinamoji imdamasi iniciatyvos iškviesti medicinos pagalbą ir policiją pranešė apie padarytą nusikaltimą, tuo iš esmės parengdama prielaidas nusikaltimui išaiškinti.

Įvertinus kitas su įvykiu susijusias aplinkybes ir tai, kad kaltinamąją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra, dirba, anksčiau neteista ir nebausta administracine tvarka, yra pagrindas taikyti BK 62 str. nuostatas ir, remiantis šio straipsnio 3 d. 3 p., paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už jos padarytą nusikalstamą veiką.

Švelninant nuosprendį ir skiriant kitokią bausmės rūšį, atsižvelgtina į teisingumo principų įgyvendinimą siekiant nubausti asmenį už padarytą nusikaltimą. Atsižvelgus į kaltinamosios socialinę aplinką kurioje ji gyvena, amžių, jos teigiamą charakteristiką (b.l. 83), skirtina baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė - viešieji darbai (BK 42 str.).

Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai (CK 6.263 str., 6.280 str. 1 d., 6.290 str. 1 d.), kadangi J. S. gydymo išlaidas apmokėjo ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais (b.l. 45).

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-307 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pri­pa­žin­ti kal­ta pa­gal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir, pritaikius BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p., paskirti 6 (šešių) mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį po 30 (trisdešimt) valandų dirbti visuomenės labui.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Pri­teis­ti iš A. S. 5.204,11 Lt (penkis tūkstančius du šimtus keturis litus 11 ct) gy­dy­mo iš­lai­dų Valstybinei ligonių kasai.

Daiktinius įrodymus: peilį ir berankovius marškinėlius (saugomi Telšių AVPK Rietavo PK pagal kvitą BBB Nr. 002276) - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.

Tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis