Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2024-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1101-547/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-12-30
Bylos Nr.
1-1101-547/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Nukentėjusysis
M. J.
Kaltinamasis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1101-547/2024
Procesinio dokumento Nr. 1-01-1-31515-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.9; 1.1.10.1.1.; 1.2.4.4.2.3; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.4.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 30 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,sekretoriaujant Ritai Tamulienei,dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei,nukentėjusiajai M. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2016-03-03 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 str. 1 d. - laisvės apribojimu 6 mėnesiams, 2016-09-28 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. J. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, artimą giminaitį – motiną, t. y. 2024 m. rugpjūčio 14 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, būdamas neblaivus (nustatytas 4,26 promil. neblaivumas), konflikto metu, tyčia kirviu kirto vieną smūgį į kairės rankos plaštaką savo motinai M. J., tuo padarydamas nukentėjusiajai M. J. kairės plaštakos V-o piršto trauminę amputaciją bei sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šios amputacijos nukentėjusiosios sveikata sutriko ilgiau 10 dienų, bei dėl vieno piršto amputacijos nukentėjusioji prarado 25 procentus bendro darbingumo, kas taip pat atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai, jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024-08-14 įvykio aplinkybių neprisimena, nes buvo stipriai išgėręs. Buvo po pietų, buvo išgėręs apie keturis litrus alaus, 6 laipsnių stiprumo, šienavo savo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su motina M. J.. Kurį laiką pašienavęs, nuėjo į namą ir savo kambaryje dar išgėrė alaus. Ką veikė po to tiksliai nepamena, kaip neprisimena ir aplinkybių dėl sužalojimo. Labai gailisi dėl to, kad sužalojo savo motiną. Kaltinamasis nurodė, kad mamos atsiprašė, ji jam atleido ir leido vėl gyventi kartu tuose namuose. Jam atrodo, bet tiksliai nepamena, praėjus kuriam laikui, kieme jau buvo jo sesuo G. B. ir kaimynė V. S.. Jos buvo prie mamos ir mamai ant kairės rankos buvo uždėtas kažkokios medžiagos tvarstis. Kaltinamasis pripažino ligonių kasų ieškinį.

Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai teisme nebūtų tiriami, esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Nukentėjusioji M. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji atleido savo sūnui dėl 2024-08-14 padaryto kūno sužalojimo. Jis jos atsiprašė, pretenzijų jam neturi. Nukentėjusioji paaiškino, kad sūnus tą dieną šienavo kiemą, pasakė jai, kad nori valgyt, tai ji nuėjo į namus ir pjaustė dešrą, bet jam nepatiko, kad per plonai ir ji net nepamatė, kaip sūnus paėmė kirvelį, kuriuo trenkė jai per plaštaką. Nukentėjusioji nurodė, kad penktasis plaštakos pirštas kabojo tik ant odos, o ketvirtas buvo kiek sužalotas. Greit atėjo kaimynė ir jos dukra, kurios gyvena netoliese, pasirūpino jos žaizda, iškvietė pagalbą. Sūnus net nesuprato, kad ją sužalojo, nes kai atvažiavo medikai, jis klausė, ,,pas ką jie čia atvažiavo?“. Ji paaiškino, kad tą dieną jis buvo piktas, nes jam neišmokėjo pinigų. Sūnus turi problemų dėl alkoholio vartojimo, bet išsilaikyti negėręs gali, kai užsispiria. Nukentėjusioji patvirtino, kad ji sūnui atleido ir leido jam grįžti į namus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta ir kitais įrodymais, kurie buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

2024-08-14 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) Varėnos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo A. K. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad: smurtą patyręs asmuo - M. J., gim. (duomenys neskelbtini); smurtą patyrusio asmens dėl jo fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti; smurtą patyrusio asmens būsena: šoko būsena; smurtu įtariamas asmuo - R. J., gim. (duomenys neskelbtini) m.; smurtu įtariamo asmens būklė: akivaizdžiai neblaivus ir apsvaigęs, prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARFM-0038, patikros sertifikatas Nr. 2069437 (galioja nuo 2024-04-29 iki 2024-10-27) 2024-08-14 17:24 val. nustatytas 4,26 promil. girtumas; Įvykio aplinkybes galintys paaiškinti asmenys: V. S., G. B.; gauti paaiškinimai: V. S. paaiškino, kad 2024-08-14 16:35 val. į jos namus atbėgo kaimynė M. J., kurios matėsi kraujuota kairė ranka, kaimynė pasakė, kad jos sūnus R. J. jai kirviu nukirto pirštą. Kadangi ji bijojo kraujo, todėl ant rankos uždėjo tvarstį ir ledo, ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Kuris pirštas buvo sužalotas, ji nematė, nes nežiūrėjo į sužalotą vietą. Taip pat paskambino kaimynės dukrai ir pasakė, kas nutiko. Atvykus GMP darbuotojams, M. J. buvo išgabenta į Vilniaus Lazdynų greitosios pagalbos ligoninę. Kaip buvo sužalota kaimynė, ji nematė. G. B. paaiškino, kad jai paskambino motinos kaimynė V. S., kuri pasakė, kad jos brolis R. J. kirviu sužalojo jos motinos ranką. Ji iš karto atvažiavo pas motiną į namus, motina tuo metu buvo savo kieme, ant suoliuko, jos ranka buvo aptvarstyta. Mama G. B. papasakojo, kad jai būnant namo katilinėje, ten taip pat buvo jos brolis R. J.. Mama pjaustė dešrą R. vakarienei, tačiau R., būdamas stipriai neblaivus, pradėjo priekaištauti mamai, kad ji ne taip pjausto dešrą. Jis pageidavo, kad dešrą pjaustytų stambesniais gabalais, pasakęs, kad pamokys kaip pjaustyti, paėmė kirvį ir užsimojęs juo, kirto per mamos ranką, kuri tuo metu buvo ant stalo. Mama tik pasakė, kad perkirto jai kairės rankos mažylį pirštą; informacija apie įvykio aplinką: tvarkinga; smurtu įtariamas asmuo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas (t. 1, b. l. 15-18).?

2024-08-15 įvykio vietos apžiūros protokole (su foto lentele) užfiksuota, kad: įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) name. Namas yra mūrinis, vieno aukšto. Į namą patenkama pro įėjimą, esantį vakarinėje namo pusėje. Prieš šias duris yra dviejų pakopų laiptai. Prieš laiptus yra betonuota laiptų dalis lygi su žemės paviršiumi. Ant šios dalies ir pirmos laiptų pakopos yra rudos spalvos skysčio (galimai kraujo) lašai. Užėjus į namą patenkama į mūrinį priestatą. Priestato grindys yra išklotos šviesiai rudos spalvos linoleumo danga. Iškart už įėjimo durų ant grindų guli tamsiai rudos spalvos kilimėlis. Kairiau nuo šio kilimėlio link priestato centro, ant grindų, guli šviesiai rudos spalvos guminis kilimėlis. Priestato priešakinės sienos kairėje pusėje yra durys. Prieš šias duris priestato pusėje ant grindų guli guminis kilimėlis. Ant grindų linoleumo, šalia abiejų šviesios spalvos guminių kilimėlių yra raudonos spalvos skysčio lašelis (galimai kraujo). Užėjus pro duris, esančias priestato priešakinėje sienoje kairėje, patenkama į katilinės patalpą, kurioje yra įvykio vieta. Prie katilinės kairės sienos eiliškumo tvarka, žiūrint link priešakinės sienos, stovi medinė rudos spalvos kėdė, rudos spalvos stalas, ant kurio sudėta namų apyvokos daiktai, ant stalo, centrinėje jo dalyje, yra medinė maisto smulkinimui skirta lentelė, ant kurios guli supjaustyta virta dešra. Dešiniau nuo lentelės ant stalo guli peilis su rudos spalvos rankena. Po stalu ant žemės sudėti įvairūs namų apyvokos daiktai. Kairės ir priešakinės sienos kampe stovi dujų balionas. Prie priešakinės sienos eilės tvarka nuo kairio kampo link dešinio kampo, stovi rudos spalvos suoliukas, ant kurio ir po kuriuo sudėti namų apyvokos daiktai. Kairiau nuo suoliuko stovi baltos spalvos dujinė viryklė su orkaite. Prieš dujinę viryklę, link kambario centro, stovi žalios spalvos metalinis kibiras. Prie dešinės katilinės sienos, nuo priešakinės sienos link nugarinės sienos, eilės tvarka stovi medinis rudos spalvos suoliukas, ant jo ir po juo sudėti namų apyvokos daiktai, kairiau nuo suoliuko stovi medinė rudos spalvos kėdė, ant kurios sudėti namų apyvokos daiktai. Prieš kėdę, link kambario centro, stovi medžio kaladė. Metalinė rudos spalvos krosnis, su ant jos sudėtais namų apyvokos daiktais. Kambario dešinės ir nugarinės sienų kampe yra kaminas. Tarp krosnies ir kamino yra tarpas, kuriame ant grindų sudėtos skaldytos malkos. Prieš malkas, link kambario centro, guli svogūnų galvos. Prie kamino link kambario centro, ant grindų, yra metalinis pilkos spalvos puodas su dangčiu, kairiau nuo jo - žalios spalvos plastikinis kibiras, su jame esančiais įvairiais namų apyvokos daiktais. Į puodą ir žalios spalvos kibirą, atremtas mediniu kotu kirvis. Apžiūrint kirvį ant jo ašmenų iš abiejų pusių matoma rudos spalvos skysčio pėdsakai (galimai kraujo). Kirvis paimtas įvykio vietoje, supakuotas į voką Nr. 1. Katilinėje, kurioje yra įvykio vieta, centre ant grindų yra matomos rudos spalvos skysčio dėmės (galimai kraujo). Apžiūrėjus namo kitas patalpas, jokių nusikalstamos veikos pėdsakų ar tyrimui reikšmingų objektų nerasta (t. 1, b. l. 19-38).??

2024-08-15 liudytoja M. J. parodė, kad gyvena nuosavame name kartu su sūnumi R. J.. Sūnus niekur nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje. Sūnus pastoviai jau ilgą laiką girtauja, būdamas girtas, būna priekabus, irzlus, piktybiškas, linkęs smurtauti. Jam esant girtam, ji stengiasi išeiti iš namų, kad išvengtų galimo smurto prieš ją. Ir 2024 m. rugpjūčio mėn. 14 d. sūnus R. iš kažko pasiskolino pinigų, nusipirko alaus ir namuose vienas girtavo. Kadangi pastarąsias kelias dienas buvo girtas, todėl ir vakar, išgėręs alaus, jis vėl stipriai apgirto, pasakė, kad eis šienauti kiemo. Ji, matydama, kad jis girtas, bandė jį atkalbėti nuo kiemo šienavimo, tačiau jis užsispyrė ir pasakė, kad vis tiek eis pjauti žolės. Prieš einant pjauti žolės sūnus paprašė, kad jam pagamintų valgyti, tai yra pakeptų dešros. Ji paklausė, ar dešrą kepti kartu su kiaušiniu, R. atsakė, kad be kiaušinio. Jai virtuvėje pjaustant dešrą, priėjęs prie jos R. pasakė, kad dešrą pjaustytų storesnėmis riekėmis. Ji virtuvėje, kaire ranka pasidėjusi ant stalo, laikė dešrą, dešine ranka peiliu ją pjaustė. Likus dešros nedideliam gabaliukui, bandė atpjauti paskutinę dešros riekę. Tuo metu R. priėjęs prie jos pasakė: ,,aš tau galiu ir nagus atkapoti“ ir iškart kirviu kirto jai per kairės rankos pirštus. Kirvio ašmenimis pataikė į kairės rankos mažylį pirštą ir ties trečiu mažojo piršto kauliuku jį nukirto. Pirštas liko kaboti tik ant odos. Taip pat kirvio ašmenimis sužalojo kairės rankos bevardį pirštą. Pamatęs, kad kirviu jai sužalojo pirštus, R. numetė kirvį ant grindų ir pats greit išėjo kažkur į kiemą. Ji dešine ranka prispaudė nukirstą pirštą prie rankos ir nuėjo pas kaimynę V. S.. Jai parodė sužalotą ranką ir grįžo į namus. Kaimynė atėjusi pas ją atsinešė tvarsčius, aprišo ranką, paskambino Bendruoju pagalbos centro numeriu, po to jos dukrai G. B.. Atvykusi greitosios med. pagalbos brigada ją apžiūrėjo ir iškart nuvežė į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur ją apžiūrėjo traumatologas ir atliko operaciją, kurios metu visiškai amputavo kairės rankos mažylį pirštą. Po to, ambulatoriniam gydymui išleido į namus. Kodėl taip pasielgė jos sūnus R., ji nežino. Mano, kad galimai dėl to, kad buvo stipriai neblaivus. Ji, pjaustydama dešrą, nematė, kuriuo metu jis į rankas pasiėmė kirvį. Kirvis buvo visą laiką laikomas virtuvėje kampe už šiukšlių kibiro. Prie apklausos prideda VšĮ Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės išrašą (t. 1, b. l. 44-47).

2024-10-24 liudytoja M. J. papildomai parodė, kad jau buvo apklausta šiame tyrime. 2024-08-15 duoti jos parodymai yra teisingi, prašo jais vadovautis. Įvykis buvo 2024-08-14 apie 16:30 val. Viskas įvyko jos gyvenamajame name, kuriame gyvena kartu su savo sūnumi R. J.. 2024-08-14 tarp jos ir jos sūnaus R. nebuvo jokio konflikto, jie nesibarė ir nesipyko. Dienos metu R. šienavo žolę, paskui išvažiavo dviračiu ir parsivežė alaus. Kažkiek to alaus išgėrė, o tada paprašė padaryt jam valgyt. Ji virtuvėje prie stalo pjaustė peiliu dešrą. Jis dar pasakė, kad pjaustytų dešrą didesniais gabalais. Ji stovėjo prie stalo, jis buvo už jos. R. pasakė: ,,Galiu tau nagus atkapot“ ir iš karto tyčia kirviu kirto jai per ranką. Taip išeina, kad sakydamas tuos žodžius R. jau turėjo rankoje kirvį, nes viskas įvyko tuo pačiu momentu. Ji nesitikėjo, kad R. taip padarys. Kirvis buvo virtuvės kampe, gal už kokių 1 - 1,5 m nuo stalo. Kadangi kaire ranka prilaikė dešros gabaliuką, kurį pjaustė, tai kairės rankos mažasis pirštas buvo šiek tiek į šalį nuo kitų rankos pirštų. R. pataikė būtent į mažąjį kairės rankos pirštelį ir jį nukirto. R. iš karto numetė kirvuką ant grindų ir pasišalino. Ji nubėgo pas kaimynę V. S., kuri paskambino jos dukrai G. B., po to greitajai medicinos pagalbai. Nori pasakyti, kad civilinio ieškinio byloje nereikš. Teisme dalyvaus pati (t. 1, b. l. 48-50).

2024-08-15 savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. J. pateikė VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išrašą: 2024-08-14 E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymą (t. 1, b. l. 61-65).

2024-08-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2694/2024 (01) nurodyta: Pateiktuose medicininiuose dokumentuose M. J., gim. (duomenys neskelbtini), konstatuoti sužalojimai: kairės plaštakos V-o piršto trauminė amputacija. Sužalojimai padaryti kietu, aštriu - kertančiu daiktu, kuo galėjo būti kirvio ašmenys, vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku (2024-08-14) ir aplinkybėmis. Plaštakos V-o piršto trauminė amputacija vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šios amputacijos nukentėjusiosios sveikata sutriko ilgiau 10 dienų, bei dėl vieno piršto amputacijos tiriamoji prarado 25 procentus bendro darbingumo, kas taip pat atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šio sužalojimo padarymas sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 75-77).

2024-08-29 liudytoja V. S. parodė, kad M. ir R. J. - jos kaimynai. Jie gyvena tik dviese. Labai dažnai jų sodyboje girdisi triukšmas, R. pastoviai girtuokliauja, o tada girtas įžeidinėja savo mamą, keikia. 2024 m. rugpjūčio mėn. 14 d. buvo savo namuose, prižiūrėjo savo anūką, gamino valgyti. Girdėjo, kad J. kieme R. J. buvo įsijungęs trimerį, matyt, pjovė ar ruošėsi pjauti žolę. Kažkuriuo momentu girdėjo, kad R. šaukia ant savo mamos M. J.. Nežino kelinta valanda buvo, kai ji buvo savo virtuvėje ir išgirdo šūktelint M. J.. Toliau gamino valgyti. Labai greitai į jos namo kiemą per vartelius atėjo M. J., kuri viena ranka laikė suėmusi kitą savo ranką. Iš rankos bėgo kraujas. M. J. pasakė, kad R. nukirto jai pirštą. Ji labai išsigando. M. J. grįžo į savo kiemą, atsisėdo ant suoliuko. Ji paėmė gabalą marlės ir jai užvyniojo ant sužeistos rankos. Tada paskambino M. J. dukrai G. B., o tada iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Klausė M. J., kaip čia taip atsitiko, ar jie malkas kapojo, ar ką. Ji paaiškino, kad R. atsinešė į namus kirvį ir pasakė, kad nagus jai atkapos. Įvykio ji nematė. Atvyko greitoji medicinos pagalba, policija. M. J. greitoji medicinos pagalba išvežė į ligoninę. R. J. išsivežė policija (t. 1, b. l. 93-96).

2024-10-24 liudytoja G. B. parodė, kad R. J. - jos brolis. Jis gyvena kartu su jų mama M. J.. 2024-08-14 po pietų jai paskambino jos motinos kaimynė V. S. ir pasakė, kad brolis R. nukirto mamai pirštą. Ji iš karto sėdo į automobilį ir nuvažiavo pas mamą. Mamos kairė ranka buvo apmuturiuota tvarsčiais, jos iš karto paskambino greitajai medicinos pagalbai. Kol atvažiavo greitoji pagalba, šaldė ranką. Kai ji atvažiavo, R. buvo kažkur namuose, jo nematė. Paskui vienu momentu jis išėjo į kiemą, pamatė ją, pasakė: ,,Nereikėjo kur nereikia kišt nagų“ ir vėl nuėjo į namus. R. nieko daugiau nesakė, nesakė, kodėl kirto kirviu mamai per ranką. Dar po kiek laiko R. išėjo į kiemą ir trimeriu, lyg nieko nebūtų atsitikę, šienavo žolę. Atvyko greitoji medicinos pagalba, policija. Pareigūnams parodė virtuvę, kur viskas įvyko, parodė kirvuką. Greitosios automobilis išvežė jos mamą į Vilnių į ligoninę, Ramūną išsivežė policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 99-100).

2024-08-28 daiktų apžiūros protokole užfiksuota apžiūra, objektas - kirvis. Kirvį sudaro metalinė galva ir medinis kotas. Metalinė galva užmauta ant koto, pritvirtinta. Ant metalinės galvos matosi rūdys. Ilgis nuo ašmenų iki penties - 13 cm. Bendras kirvio ilgis - 42 cm, koto ilgis (matomas) 37 cm. Ant metalinės galvos ir medinio koto pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui, nestebima (t. 1, b. l. 101-106).

2024-09-04 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius pateikė Centro informacinėje sistemoje užregistruoto 2024-08-14 telefoninio skambučio garso įrašo kopiją (t. 1, b. l. 115).

2024-10-18 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota apžiūra, objektas - garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Skambutis užregistruotas Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje iš telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip žinoma iš tyrimo medžiagos, šiuo telefono numeriu naudojasi V. S.. Garso įrašo pavadinimas: ,,2024_08_14_16-33-09_(duomenys neskelbtini) .mp3“. Garso įrašo trukmė 3.27 min. Pranešėja -moteris. Pranešama, kad: ...,,labai skubiai reikalinga pagalba, moteriai nukirstas pirštas“. Nurodomas adresas - (duomenys neskelbtini) Nurodoma, kad sūnus nukirto pirštą (t. 1, b. l. 116-119).??

Visi nuosprendyje aptarti duomenys yra įrodymai, jie gauti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų ir patvirtina kaltinamojo prisipažinimą dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Teismas konstatuoja:

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje objektyvieji požymiai pasireiškia asmens sužalojimu ar susargdinimu, jei dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kvalifikuota šios veikos sudėtis yra kai tai daroma prieš artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Kadangi kaltinamasis smurtavo prieš savo motiną, todėl veiksmai ir atitinka nusikaltimo numatyto BK 138 straipsnio 2 dalyje 3 punkte nurodytos nusikalstamos veikos požymius ir jie teisingai kvalifikuoti, nes nukentėjusios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis tyčia smurtavo prieš savo mamą, nors pats dėl girtumo aplinkybių ir neprisiminė. Nukentėjusioji M. J. patvirtino, kad būtent kaltinamasis smurtiniais veiksmais ją sužalojo ir dėl to ji jautė fizinį skausmą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad M. J. padarytas sveikatos sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl V-o piršto trauminės amputacijos nukentėjusiosios sveikata sutriko ilgiau 10 dienų, bei dėl vieno piršto amputacijos nukentėjusioji prarado 25 procentus bendro darbingumo, kas taip pat atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Už BK 138 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma laisvės atėmimas iki penkerių metų.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamojo R. J. at­sa­ko­mybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis R. J. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Nusikaltimą padarė vieno poveikio pasėkoje, veikdamas nekonkretizuota tyčia.

R. J. praeityje neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs) (t. 1, b. l. 141-143), administracine tvarka baustas, baudos nesumokėtos (t. 1, b. l. 134-139), nedirbantis, registruojasi užimtumo tarnyboje. Nėra duomenų, kad R. J. būtų įrašytas į psichiatrinio gydymo įskaitą ir priklausomybės ligų įskaitą (t. 1, b. l. 128). Kaltinamasis smurtavo prieš šeimos narį – savo motiną, motinos atsiprašė, ji jam atleido. Nukentėjusioji M. J. savo sūnui, kaltinamajam R. J. pretenzijų neturi.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – kaltinamasis sulaikytas nuo nusikalstamų veikų, atimta galimybė daryti naujas veikas, užtikrintas teisingumo principas, jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei bausmės vidurkis. Vadovaujantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 75 straipsnio nuostatas, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vienerių metų šešių mėnesių laikui ir skiriant įpareigojimus: registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat vadovaujantis BK 72² skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, per 6 mėnesių laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programoje, nes kaltinamojo smurtinė veika buvo padaryta prieš šeimos narį, motiną.

Byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kaltinamasis savo kaltę pripažino, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina 1/3.

V. Civilinis ieškinys

Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiosios M. J. gydymo pareiškė ieškinį dėl 53,06 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 82-85).

Ieškinys pagrįstas nukentėjusiesiems suteiktų medicininių paslaugų kaina, todėl tenkinamas visiškai. Žalą, padarytą asmeniui privalo visiškai atlyginti už tai atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 263 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad kaltinamas R. J. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojo M. J., dėl to jai buvo teikiamos medicininės paslaugos. Remiantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, žalą padariusiam kaltinamajam tenka pareiga ją atlyginti. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

VI. Kiti proceso klausimai

R. J. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d. 17:20 val. iki 2024 m. rugpjūčio 16 d. 11:58 val.

2024-08-16 jam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios. Kardomosios priemonės terminas baigėsi 2024-11-16, ji nebuvo pratęsta.

Daiktas – kirvis buvo apžiūrėtas byloje, supakuotas į voką Nr. 1, kuris yra saugomas Varėnos rajono policijos komisariate, M. K. Čiurlionio g. 53, Varėna, kabinetas Nr. 209 (t. 1, b. l. 101-106, 107). Nukentėjusioji nurodė, kad ji nepageidauja, jog šis daiktas būtų grąžintas. Išnagrinėjus bylą, šis daiktas, kaip menkavertis, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,

nusprendžia:

R. J., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą dvejiems metams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti terminuotą laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d. 17:20 val. iki 2024 m. rugpjūčio 16 d. 11:58 val. (dvi dienas).

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui, skiriant jam įpareigojimus: registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesių laikotarpį.

Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 53,06 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktą – kirvį, supakuotą į voką Nr. 1, ir saugomą Varėnos rajono policijos komisariate, M. K. Čiurlionio g. 53, Varėna, kabinete Nr. 209, sunaikinti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Silvana Girdenienė