Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas;

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. 2014-12-21 apie 7.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje prie buto Nr.506, S. B. pilnai neįžengus į koridorių ir būnant tarpduryje, staigiu mostu ranka uždarė jos buto duris, dėl ko durimis privėrė jos tarpduryje buvusią kairę ranką, padarydamas odos nubrozdinimą kairiajame dilbyje, kairės rankos alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžius, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė jos sveikatą dėl neatsargumo.

Kaltinamasis T. K. apklausiamas neprisipažino padaręs nusikaltimą ir parodė, kad įvykio mtu manė, jog S. B. nešoks į priekį, o sulaikys duris arba įeis į buto vidų. Nukentėjusioji padarė šuolį ir ištiesė ranką, o durys užsidarė. Jis nesitikėjo, kad ji pamačiusi, jog užsidaro durys, puls dar daugiau. Kai jis duris darė, ji stovėjo. Jo mama stovėjo šone jo. S. B. buvo girta. Jei nebūtų uždaręs durų, nukentėjusioji butų užpuolusi jo mamą. Ji keikė mamą, pradėjo judėti link jos. Po įvykio ir toliau vyksta vakarėliai, surašyti administraciniai teisės pažeidimų protokolai. Jis nenorėjo fizinio konflikto su neblaiviomis merginomis. Jis negalėjo numatyti, kad ji šoks į priekį.

Nors kaltinamasis ir neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltė yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Privačios kaltintojos S. B. parodymais apie tai, kad 2014-12-21 apie 22.00 val. atvažiavo pas ją A. N. su dukra. Jos abi išgerinėjo, klausėsi muzikos. 4.00 val. atėjo Tomas paprašyti patildyti muziką. Jos draugė Aušra atsiprašė jo, sakė, kad patildys muziką, kurią patildė iki 6.30 val. Tada vėl pasigarsino. Gėrė toliau alų ir šnekėjo visą naktį. Ryte muzika grojo garsiai. Apie 7.30 val. pas ją bute dingo elektra. Pagalvojo, kad arba išmušė saugiklius, arba tai padarė Tomas. Ji su drauge Aušra tada norėjo eiti į laiptinę. Atidarė duris. Aušra ėjo pirma. Ji išėjo, atsisuko į Tomo buto pusę ir sustojo. Tomas buvo arti ir stipriai uždarė duris, kai ji buvo tarpduryje, dėl ko privėrė jai ranką, jai skaudėjo. Kai jai kairę ranką ties riešu prispaudė, ji stovėjo tarpduryje, buvo daugiau į koridoriaus pusę. Po to atėjo Tomo mama, kažką jam pasakė ir jie nuėjo į butą. Ji su drauge grįžo į butą, skambino broliui, tėvams. Tėvų klausė patarimo. Su Aušra iškvietė policiją. Tomo mama jos tėvams pasakė, kad nieko nematė ir nieko nežino. Dėl patirto sužalojimo mėnesį laiko nešiojo gipsą. Į darbą nėjo mėnesį laiko. Po mėnesio ranką dar skaudėjo. Dabar skauda, kai keičiasi orai.

Liudytojo A. Ž. parodymais, kad buvo įvykis prieš metus name. Buvo triukšmas iš ryto. Jis apsirengė ir ėjo į balkoną parūkyti, tuo momentu atvažiavo policija ir greitoji. Apsiverkusi stovėjo privati kaltintoja. Suprato, kad kažkas įvyko. Jis pažįsta ir kaltinamąjį, ir nukentėjusiąją. Naktį girdėjo muziką, bet jam ji netrukdė. Sienos yra iš vienos plytos. Jei kaimynai garsiai šneka už sienos, tai girdisi.

Liudytojos G. O. parodymais, kad 2014-12-21 pabudo nuo garsios muzikos, riksmų, triukšmų. Pažadino vyrą. Nusprendė, kad eilinį kartą iš S. B. kambario girdėti muzika. Nuėjo pas sūnų į kambarį, tai jis irgi sėdėjo lovoje. Trise nuėjo pasikalbėti pas ją. Ji ir anksčiau triukšmaudavo. Į duris beldė kelis kartus ir niekas neatidarė. Sūnus beldė, bet jos per muziką negirdėjo. Kai duris atidarė, pamatė dvi merginas, jos buvo girtos. Ji sakė Sigitai, kad baigtų naktinius koncertus, kad skambins tėvui. Ji pradėjo keiktis, rankomis mojuoti. Pasakė, kad kvies policiją. Ji pasidarė agresyvi ir tuomet žengė į priekį. Ji išsigando, kad S. B. jai trenks, tai sūnus stumtelėjo jos buto duris. Sigita, žengusi žingsnį, turėjo galimybę ją pasiekti. Durų ji nepasiekė, durys buvo toliau nuo jos. Kadangi buvo užsidengusi veidą, tai nematė kaip durys prispaudė S. B. ranką. Po to draugė įsitempė S. B. į kambarį.

Liudytojo G. O. parodymais, kad 2014-12-21 naktį Sigitos bute labai garsiai grojo muzika. Gal 3.00 val. buvo prabudęs. Galvojo, kad iš ryto paprašys jos patėvio telefono ir paskambins. Ryte, gal apie 7.00 val., jį pažadino, toliau ten triukšmavo. Tomo kambaryje stipriai girdėjosi muzika. Trys buvo išėję į koridorių, žmona beldė į duris, bet Sigita neatsidarė. Paties įvykio su durimis jis nematė. Tomas sakė, kad S. B. puolė mamą, tai jis stipriai uždarė duris. Merginos jam pasirodė apsvaigusios nuo narkotinių medžiagų. Jos visą naktį buvo nemiegojusios, bet buvo aktyvios.

Liudytojos A. N. parodymais, kad 2014 m. gruodžio mėn., apie 22.00 val. atvažiavo su dukra pas S. B. į svečius. Valgė, gurkšnojo alų. Kai jos dukra apie 24.00 val. nuėjo miegoti, jos su Sigita pasileido muziką. Apie 4.00 val. išgirdo beldimą į duris, ten stovėjo kaimynas Tomas, paprašė patildyti muziką. Sigita patildė muziką. Toliau sėdėjo ir šnekėjo. 7.30 val. dingo elektra. Išėjo į koridorių pažiūrėti, ji ėjo pirma. Kai ji išėjo, pamatė kairėje pusėje Tomą. Jis tupėjo ir su lazda daužė į delną. Kai jis ją pamatė, puolė prie durų. Tomas staigiu stūmiu trenkė į duris. Puolė prie jos, spyrė į pilvą, trenkė į petį. Puolė prie Sigitos, bet išėjo Tomo mama ir jį nusivedė namo. Sigita skambino broliui, tėvams. Koridoriuje paskui buvo sutikę Tomo mamą, dar lyg kaimynų buvo. Jas išvežė į klinikas. Ji buvo išėjusi pro duris, o Sigita dar nebuvo išėjusi. Tomas buvo agresyvus. Jis pirmiausia trenkė į duris, paskui spyrė jai į pilvą. Kalinamasis duris stūmė su abiem rankomis. Durys trenkėsi Sigitai į kairę ranką. Daugiau nieko neatsitiko, nes nutraukė viską Tomo mama.

Liudytojo R. B. parodymais, kad 2014-12-21 apie 8.00 val. paskambino Sigita ir pasakė, kad ją užpuolė kaimynas ir sumušė. Jis paskambino jo mamai Gražinai. Klausė, kas darosi. Gražina sakė, kad ji atėjo po įvykio ir nieko nematė. Sakė, kad Tomas išjungė šviesą bute ir jos ėjo įjungti, Tomas užpuolė su lazda tarpduryje. Tą naktį ji buvo su drauge. Jis nuvykęs ten nebuvo. Daugiau nei su Tomu, nei su jo mama nekalbėjo. Dukra sakė, kad klausėsi muzikos, kuri trukdė Tomui. Sakė, kad Tomas trenkė su durimis ir sužeidė ranką. Kai dukra grįžo iš ligoninės, jai nustatė, kad lūžo ranka. Dukra sakė, kad eis į teismą. Jis nemano, kad jo dukra girtuokliauja. Jam dukra sakė, kad gėrė alaus, nežino, kiek ji išgėrė.

Liudytojo M. K. parodymais, kad 2012-12-21 buvo įvykis, ranka buvo prispausta. Nuvykus buvo rasti trys asmenys. Kaltinamojo mamos įvykio vietoje nematė. Merginos pačios sakė, kad buvo išgėrusios. Viskas vyko labai ramiai. Jokių daiktų, lazdų, pagalių nebuvo. Merginos sakė, kad sėdėjo, gurkšnojo alų, pasibeldė į duris kaimynas ir sumušė. Merginos skundėsi, parašė pareiškimą, todėl kaltinamąjį sulaikė. Medikai buvo atvažiavę, matėsi sumušimai. Vaikinas nesiskundė, kad jį sumušė.

Liudytojo A. U. parodymais, kad nukentėjusiąją ir kaltinamąjį prisimena. Jie su kolega 2014-12-21 atvyko vėliau nei medikai. Įvykio vietoje rado minėtus asmenis ir draugę. Privati kaltintoja skundėsi, kad buvo įspirta į pilvą ir ranką. Ranka buvo ištinusi. Konfliktas įvyko dėl to, kad visą naktį garsiai sklido muzika, šūkavimai ir pagal kaltinamąjį, merginos girtavo. Merginos neatrodė apsvaigusios. Įvykį mačiusių asmenų nebuvo. Kaimynai irgi nieko nematė. Kai jie atvyko, buvo išėję iš buto kaltinamojo mama ir tėtis. Nukentėjusioji sakė, kad įvykio metu buvo tik vienas kaltinamasis. Mama lyg vėliau išėjusi. Mama buvo suirzusi, nes negalėjo ilsėtis naktį. Mama jam sakė, kad jos nebuvo, kai kaltinamasis sužalojo merginą. Ji sakė, kad nieko nematė. Mama sakė, kad išėjo vėliau ir nematė, kaip įvyko sužalojimas. Merginos sakė, kad buvo atėjusi mama ir jos apsižodžiavo. Mama sakė, kad nematė įvykio. Merginos sakė, kad kaltinamasis bandė uždaryti duris. Buvo ištinusi ranka. Vaikiną sulaikė ir išvežė į komisariatą.

2014-12-21 protokolu-pareiškimu, kuriame S. B. nurodė, kad 2014-12-21 apie 07:30 val. jai būnant pas namuose Kaune, V. Krėvės pr. 94-506, kartu su drauge A. N. bei jos mažamete dukra E. R. klausė muziką, tačiau ne per garsiai. Bute dingus elektrai, suprato, kad ją galimai atjungė kaimynas Tomas, gyv. V. Krėvės pr. 94-507, kuris naktį apie 04:00 val. buvo atėjęs ir prašė, kad ji patildytų muziką. Nors muzika garsiai negrojo, ji ją pritildė. Atidariusi duris, pamatė koridoriuje kaimyną Tomą, kuris tupėjo prie buto durų, rankoje laikė lazdą ir ja daužė sau į dešinį delną. Pirma į koridorių išėjo draugė, ji paskui ją. Dar nespėjus pilnai įžengti į koridorių, Tomas prišoko prie jos durų ir stipriai jas uždarė, taip priverdamas jai kairę ranką. Išėjusi į koridorių pamatė, kad Tomas nubėgo paskui jos draugę, kuri stovėjo toliau ir spyrė jai į pilvą, draugei susilenkus, ranka smogė jai į nugarą. Lazdą jis laikė kairėje rankoje, tačiau su ja nemušė. Sumušęs jos draugę, jis grįžo prie jos ir jai stovinčiai tarpduryje užsimojo su lazda, tačiau tuo metu iš jo buto išėjo jo mama ir jis nuėjo namo. Jis iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Anksčiau jokių konfliktų su minėtais kaimynais nebuvo. Pripažįsta, kad galimai per garsiai klausė muzikos, tačiau iš kitų kaimynų jokių nusiskundimų nebuvo (1 t. b. l. 1).

2014-12-21 Kauno AVPK Patrulių rinktinės 4 būrio vyr. patrulio M. K. ir patrulio A. U. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad 2015-12-21 apie 09.20 val. gavo pranešimą apie Kaune, V. Krėvės pr. 94-506, sumuštą merginą, nuvykę nurodytu adresu rado GMP darbuotojus, T. K., S. B. ir A. N.. S. B. paaiškino, kad visą naktį girtavo su drauge A. N., o paryčiais ją sumušė kaimynas T. K. dėl per garsiai visą naktį leistos muzikos. A. N. paaiškino, kad visą naktį girtavo su savo drauge S. B. ir paryčiais ją sumušė kaimynas T. K.. T. K. paaiškino, kad visą naktį kaimyniniame bute garsiai grojo muzika, buvo girtaujama, šūkavo keli asmenys. Paryčiais jo mama nuėjo kaimynės paprašyti išjungti arba nutildyti muziką, kaimynė su drauge A. N. atidariusios duris iš karto puolė plūsti, mušti mamą, todėl T. K., bandydamas išvengti konflikto, pabandė nuraminti merginas uždarydamas duris, tuo metu S. B. įkišo ranką į tarpdurį ir jis ranką netyčia privėrė. S. B. iš karto pradėjo skųstis riešo skausmais, o jos draugė A. N. – skųstis pilvo skausmais, nes jai tariamai kažkas įspyrė į pilvą. Įvykio vietoje buvo sulaikytas T. K. (1 t. b. l. 23, 24).

2015-03-24 liudytojų (nukentėjusiųjų) parodymų patikrinimo vietoje protokolais, kuriuose užfiksuota, kad S. B. nurodė vietas, kur įvykio metu buvo ji ir A. N., kurioje vietoje Aušrai buvo suduoti smūgiai. Kokiu būdu – koja, ranka T. K. uždarė jos buto duris, teigė nemačiusi, taip pat nurodė, kad atėjus smurtavusio kaimyno mamai, jos apsižodžiavo. A. N. nurodė, kad kai T. K. jai sudavė į pilvą, ji stovėjo koridoriuje, maždaug 1 m atstumu nuo Sigitos durų, pasisukusi veidu į Sigitos buto duris. Jai Tomas vieną kartą įspyrė į pilvą, po smūgio ji susiėmė už pilvo ir susilenkė, kai kartą spyrė į dešinę koją, buvo atsistojusi, neprisimena, ar buvo susilenkusi, ar atsitiesusi. Jai pataikė į dešinės kojos blauzdos užpakalinę dalį, buvo mėlynė. Sigitos buto duris kaimynas Tomas uždarė abiem rankomis į jas trenkdamas, nieko nesakydamas, taip pat fotonuotraukomis (1 t. b. l. 29-30, 31-33, 46-47, 48-50).

2014-12-21 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2262, iš kurio matyti, kad S. B. nustatytas 0,35 promilių girtumas, o A. N. – 0,96 promilių girtumas (1 t. b. l. 37, 53).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2014-12-23 specialisto išvada Nr. G3308/14(02), kurioje S. B. nustatytas nesunku sveikatos sutrikdymas, konstatuota, kad sužalojimai galėjo būti padaryti priveriant ranką durimis (1 t. b. l. 71).

2015-04-16 apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtas GMP pateiktas garso įrašas. Jame užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), yra sumuštos dvi merginos, vienai gali būti lūžusi ranka. Užpuolikas nuėjo į savo butą. Su metaline lazda. Sužalotas pilvas, nugara, ranka (1 t. b. l. 94-95).

2014-12-21 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2262, iš kurio matyti, kad T. K. nustatytas 0,00 promilių girtumas (1t. b. l. 117).

2015-02-24 akistatų tarp įtariamojo T. K., nukentėjusiųjų S. B. ir A. N. metu kiekvienas proceso dalyvis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu parodymus. T. K. papildomai nurodė, kad muziką garsiai leisti, rėkauti kaimynė pradėjo apie 20-22 val. Apie 04.00 val. ryto jis buvo nuėjęs paprašyti pritildyti muziką, buto duris atidarius Sigitos draugei ir pažadėjus pritildyti muziką, jis nuėjo namo, tačiau merginos muzikos nepritildė (1 t. b. l. 130-131, 132-133).

Kauno AVPK Kauno m. Dainavos PK VPS Saulėtekio PN 2015-04-10, 2015-01-16 raštais G. O. dėl atlikto tyrimo, kuriuose nurodyta, kad S. B. gyvenamosiose patalpose Kaune, V. Krėvės pr. 82B-76, garsiai leido muziką, triukšmavo, trikdydama viešąją rimtį, todėl buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal ATPK 183 str. 1 d., taikytos baudos (2 t. b. l. 64, 65).

Kauno AVPK Kauno m. Dainavos PK VPS Saulėtekio PN 2015-12-15 raštu, kuriame nurodyta, kad 2015-01-11 05.05 val. ir 23.17 val. S. B. dėl keliamo triukšmo buvo kviesti policijos pareigūnai, o 2015-03-26 gautas G. O. pareiškimas dėl minėto asmens analogiško įvykio (2 t. b. l. 79).

Kaip nustatyta byloje, privataus kaltinimo T. K. esmė yra ta, kad jis kilusio konflikto su S. B. metu pastarajai darydamas jos buto duris privėrė jos ranką, dėl ko ši lūžo, ir taip nesunkiai sutrikdė jos sveikatą dėl neatsargumo.

Atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių, numatyta. BK 139 str. 1 d.

Pažymėtina, kad BK 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika padaroma tik neatsargia kaltės forma.

Kaip matyti iš teisme ištirtų įrodymų, nors kaltinamasis ir neprisipažino visiškai padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas šioje privataus kaltinimo byloje, jis iš esmės neneigė dalyvavęs pačiame įvykyje ir tai, kad jam uždarant nukentėjusiosios duris pastaroji buvo sužalota dėl durimis privertos ir sulaužytos rankos. Tokie jo parodymai atitinka nukentėjusiosios bei liudytojų parodytas esmines įvykio faktines aplinkybes, taip pat ir specialisto pateiktą išvadą dėl S. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tačiau kaltinamasis nurodė, jog jis darydamas duris nenorėjo nukentėjusiosios sužaloti, nenumatė ir negalėjo numatyti įvykio metu tokių pasekmių. Iš tokių jo parodymų išplaukia, kad kaltinamojo manymu, jo veikoje nėra kaltės (neatsargumo).

Tačiau teismas pažymi, kad vien tik ta aplinkybė, jog kaltinamasis darydamas duris nenorėjo nukentėjusiosios sužaloti ir to nesiekė, dar nereiškia, kad kaltinamasis neveikė neatsargios kaltės viena iš formų.

Neatsargi kaltė gali pasireikšti nusikalstamu nerūpestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu. Būtent nusikalstamas nerūpestingumas reiškia, kad asmuo nenumatė, jog dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai pagal Baudžiamojo kodekso atitinkamą straipsnį, kas ir yra nustatyta nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo parodymų (kaltinamasis nenumatė, jog jo daromos durys privers ir sužalos nukentėjusiosios ranką), nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl T. K. kaltės reikšminga yra tai, ar kaltinamasis pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti, kad nukentėjusioji gali būti sužalota jam darant jos buto duris. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nusikalstamas nerūpestingumas pasireiškė tuo, jog T. K. nenumatė, kad jo uždaromos nukentėjusiosios S. B. buto durys gali priverti jos ranką ir tokiu būdu ją sužaloti, nors galėjo ir privalėjo tai numatyti.

Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, tarp abiejų proceso šalių jau kuris laikas iki įvykio yra susiklostę pakankamai konfliktiški santykiai, ką patvirtina ir policijos pažymose apie iškvietimus tuo pačiu adresu dėl nusiskundimų pateikiama informacija, o nagrinėjamo įvykio metu konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo kilo po to, kai T. K. ėmėsi iniciatyvos, kad nukentėjusioji pritildytu ar išjungtų tą naktį jos bute garsiai klausytą muziką. Tuo tikslu kaltinamasis bei jo tėvai ne kartą tą naktį ėjo prašyti nukentėjusiosios pritildyti muziką. Apie 7.30 val. nukentėjusiajai su drauge atidarius buto duris, kad išeiti į koridorių, nes dingo šviesa, kaltinamasis taip pat buvo koridoriuje, dėl ko tarp jų ir įvyko žodinis konfliktas. Kaip parodė pats kaltinamasis, tuo metu nukentėjusioji stovėjo tarp durų, viena jos koja buvo koridoriuje, kita bute, jis nuo jos ir durų buvo pakankamai arti. Jis duris darė tuo metu, kai nukentėjusioji tik viena koja žengė į priekį.

Tokie kaltinamojo parodymai patvirtina, kad kaltinamasis aiškiai matė, kur stovi nukentėjusioji. Tai rodo, kad kaltinamasis galėjo ir turėjo numatyti ir suprasti, jog jam uždarant nukentėjusiosios buto duris, ji vis dar yra jos buto durų užsidarymo zonoje, dėl ko uždaryti duris nekliudant nukentėjusiosios yra iš viso neįmanoma.

Be to, kaip matyti iš kaltinamojo parodymais, įvykio vietos apžiūros metu nustatytų aplinkybių, kaltinamasis aiškiai suprato, kad durys yra šarvuotos, kas rodo jį galėjus ir turėjus suprasti, jog durys yra pakankamai sunkios, todėl joms kliudžius nukentėjusiąją ji gali būti sužalota. Kaltinamasis įvykio metu buvo visiškai blaivus, taigi objektyviai jokių kliūčių jam pagal veikos aplinkybes bei asmenines savybes numatyti galimas kilti pasekmes (nukentėjusiosios sužalojimą durimis) nebuvo. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad jis galėjo ir turėjo numatyti, jog nukentėjusiosios buto durų uždarymas gali sukelti padarinių, susijusių su nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu. Tai rodo, kad kaltinamasis įvykio metu nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus tiek, kad uždarydamas nukentėjusiosios buto duris nesužalotų pastarosios, kas reiškia veikė nusikalstamai nerūpestingai. Nors kaltinamasis nurodė, kad tokiu būdu veikė tam, kad apgintų nuo S. B. užpuolimo savo mamą, tačiau nustatytos aplinkybės aiškiai rodo, kad įvykio metu nebuvo nei tariamos, nei tikros būtinos ginties sąlygų kaltinamajam atitinkamai veikti. Kaip nustatyta, įvykio metu tarp abiejų šalių įvyko tik žodinis konfliktas, iš S. B. ir kartu su ja buvusios draugės jokio pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi kaltinamojo ar jo mamos atžvilgiu nebuvo.

Kaip nustatyta specialisto išvada, nukentėjusiajai dėl kaltinamojo darytomis durimis sužalotos rankos buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kas rodo, jog būtent kaltinamojo dėl nusikalstamo nerūpestingumo padaryta veika yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nustatytomis pasekmėmis nukentėjusiosios sveikatai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą T. K. pripažinti kaltu padarius BK 139 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant skirtinos bausmės rūšį bei dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

T. K. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 1 d., 3 d.), šį nusikaltimą padarė būdamas neteistas, yra dirbantis, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai T. K. atžvilgiu gali būti pasiekti paskiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusią ir vieną švelniausių savo rūšimi bausmę - baudą, kuri numatyta BK 139 str. 1d. sankcijoje, ir kuri būtų savo dydžiu pakankama minėtiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 139 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimą tokios rūšies bausmės už neatsargius nusikaltimus minimumui.

Privati kaltintoja pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, reikalaudama iš T. K. priteisti 1300 Eur neturtinės žalos ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, įtvirtinta BPK 119 str. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 1 ir 2 d.).

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, jai buvo sutrikdyta sveikata, ji be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.

Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant T. K. padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiosios S. B. sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajai buvo diagnozuoti kairių alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžiai, dėl patirtos traumos jos kairė plaštaka, riešas ir dilbis iki vidurinio trečdalio kurį laiką buvo imobilizuoti gipso longete, nukentėjusioji dėl to pakankamai ilgą laiką jautė skausmą, buvo sumažėjusios jos bendravimo bei kitos veiklos galimybės, taigi yra duomenys apie nukentėjusiosios patirtus nepatogumus, skausmą, išgyvenimus ir tam tikrus liekamuosius reiškinius nukentėjusiosios sveikatai dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Tačiau įvertinus tai, kad nukentėjusiosios patirtų sužalojimų gydymas vyko pakankamai sklandžiai ir nebuvo komplikuotas, įvertintas sužalojimo pobūdis, nepatogumai, fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, taip pat ir kaltinamojo turtinė padėtis leidžia pagrįstai spręsti, kad nukentėjusiajai priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina iki 1100 Eurų. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl T. K. nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Be to, privati kaltintoja prašė iš kaltu pripažinto T. K. priteisti jos atstovavimo teisme išlaidas – 300 Eur už privataus kaltinimo skundo parengimą, 200 Eur už atstovavimą privataus kaltinimo procese (viso 500 Eurų), kurias grindė pinigų priėmimo kvitu (b.l. 88)

BPK 104 str. 2 d. numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą ar turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų ir gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Teismas šioje byloje sprendžia, kad yra pagrindas S. B. patirtas išlaidas dėl apmokėjimo advokato padėjėjui už jos atstovavimą ir teisinės pagalbos surašant privataus kaltinimo skundą pripažinti procesinėmis išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.) ir jas išieškoti iš nuteistojo (BPK 104 str. 2 d.). Tačiau pats pripažinimas savaime nereiškia, kad tokių išlaidų dydis neturi būti vertinamas atskirai ir, kad jos visos, kiek yra prašoma, turi būti išieškomos.

Pažymėtina, kad ne visos faktiškai sumokėtos sumos advokato ar advokato padėjėjo teikiamai pagalbai, kuomet jis atstovauja proceso dalyvį teisme ar teikia jam kitokią teisinę pagalbą, teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis konkrečiame procese, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto proceso dalyvių išlaidavimo procese. Todėl, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas tokiai pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Baudžiamojo proceso įstatymas bei CK 6.249 – 6.251, 6.263 straipsniai grindžiami visiško žalos (nuostolių) atlyginimo principu, ypatingai tuomet, kai žala (nuostoliai) padaryta nusikalstama veika. Tačiau šis principas draudžia nesąžiningai pelnytis, dirbtinai ,,išpučiant“ advokato, kaip nukentėjusiojo atstovo, honoraro sumą. Sprendžiant nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) turėtų jo pasamdyto advokato teisinei pagalbai apmokėti išlaidų atlyginimo (priteisimo iš nuteistojo) klausimą, būtina atsižvelgti į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, jo ir artimiausių šeimos narių turtinę padėtį, nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį, nukentėjusiojo turtinę padėtį ir kt. (kasacinė nutartis byloje 2K-306/2010).

Šioje privataus kaltinimo byloje teismas vertindamas ar yra pagrindas priteisti privačios kaltintojos nurodytą sumą advokato pagalbai apmokėti atsižvelgia į tai, kad byla nėra labai sudėtinga, nukentėjusiąją (privačią kaltintoją) teismo posėdžiuose (vyko vienas taikinamasis ir trys teisiamieji posėdžiai) atstovavo advokato padėjėjas. Atsižvelgtina ir į padarytą nusikalstamos veikos pobūdį (neatsargus nusikaltimas), faktinį ir teisinį sudėtingumą, pačios bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę ir advokato padėjėjo veiksmų kiekį bei mastą, kaltininko T. K. turtinę padėtį.

Taigi, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, civilinį ieškinį, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą ir apimtį procese, siekiant abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, teismas sprendžia, kad privačios kaltintojos, nuo T. K. nusikalstamos veikos nukentėjusiosios S. B. prašoma priteisti išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti suma tam, kad būtų teisinga, atitiktų protingumo ir teisingumo kriterijus, turi būti šiek tiek sumažinta.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – 15 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (564,90 Eurų (penki šimtai šešiasdešimt keturi eurai ir 90 ct))baudą.

Išaiškinti T. K., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Privačios kaltintojos S. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš T. K. 1100 Eurų (vieną tūkstantį ir vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti privačios kaltintojos S. B. jos atstovavimui patirtų išlaidų dalį - 400 Eurų (keturių šimtų eurų) išlaidas advokato padėjėjui ir jas išieškoti jos naudai iš nuteistojo T. K..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje prokuratūros pateiktą nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 26-1-1829-14 medžiagą grąžinti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.