Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Jonavos m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 kl. išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, (duomenuys neskelbtini), kurio buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1995m. vasario 27d. Panevėžio m. apyl. teismo pagal LR BK 146 str. 2d.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais), 16 str. 271 str. 2d., 271 str. 2d.-3m l/a, LR BK 47¹ str.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais) pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 2) 1998m. balandžio 27d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 246 str. 1d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-1m. ir 6 mėn. l/a, 1999m. liepos 28d. Vilkaviškio raj. apyl. teismo nutartimi pasiųstas atlikti likusios trijų mėnesių ir dvidešimties dienų laisvės atėmimo bausmės; 3) 2000m. liepos 13d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 1d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-6 mėn. l/a, paleistas 2000m. lapkričio 09d. iš Lukiškių tardymo izoiliatoriaus-kalėjimo, atlikęs bausmę, visi teistumai išnykę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. S., būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę, kai jo, kaip vairuojančio asmens, kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

2018m. rugpjūčio 29d., apie 21⁵² val., vakare, kaltinamasis A. S. prie namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „ Renault M. S. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. R. A. vardu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t.y. jo kraujyje buvo rasta 1,88 promilės etilo alkoholio.

Kaip matyti iš kaltinamojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2018m. rugpjūčio 29d., vakare, jis girtavo pas savo draugą R., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Kartu kompanijoje buvo ir jo draugė S. ir dar viena mergina, vardu L. Visa kompanija bendrai išgėrė tris 1 l talpos 7,5% stiprumo butelius alaus. Visi kiti, išskyrus jį, dar gėrė ir degtinę. Vėlai vakare kompanijoje buvusi sugėrovė L. paprašė ją parvežti į namus, į (duomenys neskelbtini). Kadangi nelabai jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, jis sėdo prie automobilio „ Renault Megane “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo. Važiuojant Deltuvos miestelyje, Ukmergės rajone, už ambulatorijos, jo vairuojamą automibilį sustabdė policijos pareigūnai. Alkoholio matavimo prietaisu jam buvo nustatytas 1,75 promilės girtumas. Automobilį prieš savaitę pirko iš draugo S. G., gyvenančio (duomenys neskelbtini) už kurį sumokėjo 100 eurų, susitardami, kad likusius 300 eurų sumokės per tris mėnesius. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi(b.l. 117-118, 123).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. S. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas liudytojų S. V., R. G. ir J. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 62-63, 66-67, 74-75), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašu(b.l. 68-70), įvykio vietos apžiūros ir kitų objektų protokolu(b.l. 8-9) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 13-18), tarnybiniu pranešimu dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo(b.l. 20), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitu(b.l. 21), specialisto išvada etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti(b.l. 29) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš liudytojos S. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2018m. rugpjūčio 29d. ji kartu su sugyventiniu A. S. ir dar keliais draugais girtavo pas draugus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). A. S. gėrė tik alų, tačiau kiek sugyventinis išgėrė, ji neskaičiavo. Po išgertuvių jie nusprendė vieną iš sugėrovių-draugę L. parvežti į namus, į (duomenys neskelbtini). Važiuojant sugyventinio A. S. vairuojamu automobiliu „ Renault Megane “, Deltuvos miestelyje, Ukmergės rajone, juos sustabdė policijos pareigūnai(b.l. 62-63).

Kaip matyti iš liudytojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis pažįsta A. S., kurio pravardė „ Slibinas “. Jam atrodo, kad A. S. 2018m. rugpjūčio 29d. turėjo išeiginę dieną, kurį matė girtą važinėjantį po Mikailiškių kaimą, Ukmergės rajone, kur jis(liudytojas R. G.) gyvena. Neapsikentęs, kad A. S. girtas važinėja su automobiliu, po ko, kai šis apie 21⁴⁵ val. nuvažiavo Deltuvos miestelio kryptimi, jis paskambino į policiją ir pranešė apie neblaivų vairuotoją(b.l. 74-75).

Kaip matyti iš liudytojo J. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2018m. rugpjūčio 29d., jam dirbant kartu su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliu M. E., iš Vilniaus apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad nuo Laičių kaimo link Deltuvos miestelio, Ukmergės rajone važiuoja automobilis „ Renault Megane “, kurį vairuoja galimai neblaivus asmuo. Pagal pranešimą nuvyku į Deltuvos miestelį, ties Armonos gatvėje esančiu namu, pažymėtu Nr. 7, buvo sustabdytas automobilis „Renault Megane“, kurį vairavo, kaip vėliau paaiškėjo, pil. A. S.. Iš vairuotojo elgesio, laikysenos, nuo jo sklindančio alkoholio kvapo, suprato, kad asmuo yra tikrai neblaivus. Alkoholio matavimo prietaisu vairuotojui buvo nustatytas 1,72 promilės girtumas. Automobilyje sėdėjo dar dvi keleivės, t.y. vairuotojo sugyventinė ir draugė. Vairuotojas aiškino, kad jis, prieš sėsdamas už vairo, gėrė alaus, o sėdo už vairo todėl, kad reikėjo parvežti šeimos draugę į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo nutraluotas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m.(b. l. 66-67). Šias liudytojo J. J. aiškinamas aplinkybes nurodė savo 2018m. rugpjūčio 29d. rašytame tarnybiniame pranešime dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kartu su juo patruliavęs kolega M. E.(b.l. 20).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo, 2018m. rugpjūčio 29d., 21⁴⁵ val., buvo užregistruotas anoniminis telefoninis pranešimas(pastaba: buvo skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad iš namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini) kiemo link Jakutiškių kaimo Deltuvos miestelio kryptimi išvažaivo neblaivus vairuotojas, pravarde „ S “(b.l. 68-71).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo, įvykio vieta yra asfalto dangos Armonos gatvės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini) atkarpa, kurioje matomas stovintis automobilis „ Renault M. S. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio apžiūros metu, jo salone, daiktinėje buvo rasti ir paimti automobilio registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio užvedimo spynelėje rasti įdėti užvedimo rakteliai, kurie irgi buvo paimti ir supakuoti į voką Nr. 1. Automobilio salone yra daug įvairių daiktų, tarp kurių už vairuotojo sėdynės, ant kilimėlio matomi gulintys tušti alkoholinio gėrimo buteliai, o dešinėje pusėje, priekyje prie keleivio sėdynės, ant kilimėlio matomas gulintis alaus „ Savas “ butelys(b.l. 8-9, 13-18).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvito, 2018m. rugpjūčio 29d., 21⁵⁴ val., patikrinus kaltinamojo A. S., kaip asmens, vairavusio transporto priemonę, fiziologinę būseną(blaivumą), pastarajam buvo nustatytas 1,72 promilės girtumas(b.l. 21).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti, atlikus iš kaltinamojo A. S. paimto kraujo mėginio tyrimą, jame nustatyta mažiausia koncentracija 1,88 promilės etilo alkoholio(b.l. 23-29).

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kadangi patikrinus kaltinamojo A. S., kaip asmens, vairavusio automobilį, paimto kraujo mėginį, jame buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,88 promilės alkoholio(b.l. 23-29), įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis A. S. savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7d., t.y. asmens vairavimas kelių transporto priemonės, esant neblaiviam, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamojo A. S. nusikalstama veika turtinė žala(tiesioginė ir netiesioginė) padaryta nebuvo, todėl baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo.

Kaltinamasis A. S. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi-bauda ir jos dydžiu(b.l. 128-131).

Sankcijoje už kaltinamajam A. S. inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų LR BK 281 str. 7d.(LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, įsigaliojusio 2017m. sausio 01d. redakcija), padarymą bauda, kaip bausmės rūšis, yra numatyta kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.

Spręsdamas kaltinamojo A. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo A. S. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo A. S. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta pirmą kartą, anksčiau teistas nebuvo, visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo A. S. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Be to, įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

LR BK 27 str. prasme kaltinamasis A. S. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes visi ankstesni teistumai už praeityje padarytus nusikaltimus šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamos naujos veikos padarymo metu jau buvo išnykę. Tokiu būdu teismas, atsižvelgdamas ne tik į padarytos veikos pobūdį, bet ir į paties kaltinamojo A. S. asmenybę, bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis, kaip pirmą kartą teisiamu laikytinas asmuo, dar gali būti pataisytas ir perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, kaltinamajam A. S., kuris šiuo metu oficialiai dirba ir turi pastovias pajamas, yra paskirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis,-bauda, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies dydį, tačiau nustačius ilgesnį baudos susimokėjimo terminą kaltinamojo prašomam vienerių metų laikotarpiui(nuo 2017m. spalio 06d. įsigaliojusi nauja LR BK 47 str. 3d. 2p. redakcija). Paskirtina bausmės rūšis-bauda yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. S. 2018m. rugpjūčio 29d. kelių transporto priemonę, t.y. lengvąjį automobilį, vairavo, neturėdamnas teisės vairuoti transporto priemones, nes, pasak paties kaltinamojo, jis niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo.

LR BK 68 str. nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis(nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis(teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis LR BK 67 str. 3 d., ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. S. nusikalstamą veiką padarė neatsakingai, kuris kelių transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal formuojamą teismų praktiką(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016), vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes nagrinėjamoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis A. S. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, kuris praeityje ne vieną kartą buvo baustas ir administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus(b.l. 98-100), atsižvelgiant į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laispnį ir į paties kaltinamojo A. S. asmenybę, kaltinamajam uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, yra nustatytinas maksimalus įstatymo numatytos minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas.

LR BK 67 str. 2 d. 7p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus(Ukmergė) prokuroro 2018m. rugsėjo 04d. nutarimu kaltinamajam A. S. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „ Renault M. S. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-(duomenys neskelbtini) visiškai apribojant nuosavybės teisę į minėtą turtą. Laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo nustatytas nuo 2018m. rugsėjo 04d. iki 2019m. vasario 28d. imtinai, turto saugotoju paskyrus Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK(b.l. 47-58). Nušalinus kaltinamąjį A. S. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m.(b.l. 22).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, įvykio vietoje sustabdžius kaltinamojo vairuotą automobilį „ Renault M. S. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo salone, daiktadėžėje buvo rastas automobilio registracijos liudijimas Nr(duomenys neskelbtini), išduotas pil. R. A. vardu, o automobilio registraciją minėto asmens vardu patvirtina ir byloje esanti VĮ „ Regitra “ informacinio pobūdžio pažyma(b.l. 8-9, 12, 45). Pasak paties kaltinamojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, automobilį „ Renault Megane “prieš savaitę pirko iš draugo S. G., gyvenančio (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėjo 100 eurų, susitardami, kad likusius 300 eurų sumokės per tris mėnesius. Tokiu būdu laikytina, kad kaltinamasis A. S. jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo dieną buvo faktinis jo vairuoto automobilio valdytojas(savininkas).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (LR BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus LR BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka LR BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos LR BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo A. S. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. lengvasis automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, šis automobilis yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuris nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 7d., padarymas yra neįmanomas.

Pažymėtina, kad, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t.y. daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant LR BK 281 str. 7d., automobilio konfiskavimas yra sudėtinė šios atsakomybės dalis. Nuo 2017m. sausio 01d. įsigaliojusiais LR BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas, būtų iš esmės apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju-turto konfiskavimo, pobūdžio.

Kadangi kaltinamasis A. S., kaip faktinis automobilio valdytojas, kurį jis vairavo būdamas neblaivus, veikė tiesiogine tyčia, t.y. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl, atsižvelgiant į įstatymo imperatyvią nuostatą, kad kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais(LR BK 72 str. 3d.), siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų veikų darymui bei vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(LR BK 41, 54 str.str.), kaltinamojo A. S. vairuota transporto priemonė, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, yra privalomai neatlygintinai konfiskuotina(LR BK 72 str. 3d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus 2018m. rigsėjo 24d. tarnybinio pranešimo dėl proceso išlaidų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-41844-18 matyti, kad Vilniaus apskrities VPK, atsakydamas į 2018m. rugsėjo 16d. gautą tarnybinį pranešimą, nurodė, kad dėl automobilio „ Renault M. S. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis A. S., priverstinio nuvežimo iš įvykio vietos, šias paslaugas atlikus UAB „ Aljuva “, Vilniaus apskrities VPK patyrė išlaidas(su PVM) 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, ką patvirtina prie pranešimo pridėti 2018m. kovo 22d. tarp Vilniaus apskrities VPK ir UAB „ Aljuva “ sudarytos priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 10-ST2-34 paslaugų įkainiai Ukmergės rajone(b.l. 30-43).

LR BPK 103 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų sudėtį, tarp kurių yra įvardijamos ir kitos išlaidas, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis(LR BPK 103 str. 6p.).

Kadangi nušalinus neblaivų kaltinamąjį A. S. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m.(b.l. 22), Vilniaus apskrities VPK patirtos automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, transportavimo išlaidos yra pripažintinos bylos proceso išlaidomis, kurios yra priteistinos iš kaltinamojo A. S.(LR BPK 105 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7d., ir nuteisti, paskiriant 75 MGL 3.750,- Eur.(trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam A. S. paskirtą bausmę-baudą sumažinti 1/3 dalimi, t.y. 1.250,- Eur.(vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) dydžio suma, nustatant, kad likusi mokėtina baudos dalis yra 50 MGL 2.500,- Eur.(dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio suma.

Paskirta bauda, kaip pagrindinė bausmė, turi būti sumokėta per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

LR BK 67 str. 2d. 1p. ir 68 str. pagrindu kaltinamajam A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimu teisės vairuoti transporto priemones, trejiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

LR BK 67 str. 2d. 7p. ir 72 str. 3d. pagrindu kaltinamajam A. S. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. automobilio „ Renault M. S. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-(duomenys neskelbtini), su užvedimo spynelės rakteliu, kuris laikinai saugomas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančioje specialioje konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelėje adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., konfiskavimą.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Priteisti iš kaltinamojo A. S. 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumą už suteiktas priverstinio automobilio nuvežimo paslaugas, kaip bylos proceso išlaidas, Vilniaus apskrities VPK naudai.

Daiktinius įrodymus-transporto priemonės, t.y. automobilio „ Renault M. S. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą pil. R. A. vardu, ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį(2 lapai), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti VĮ „ Regitra “.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos, kaip bausmės rūšies, paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.