Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Z. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl VSDFV atsisakymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir nagrinėti pareiškėjo skundą teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad K. Z. pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą paskirta VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. (10.126)Š35-609, kuris jam buvo išsiųstas VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. balandžio 26 d. raštu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. (10.126)Š35-609, 2017 m. liepos 3 d. pateikė prašymą VSDFV perskaičiuoti paskirtos valstybinės pensijos dydį, įskaitant į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti tarnybos laiką nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1996 m. spalio 10 d., perskaičiuoti paskirtos valstybinės pensijos dydį ir grąžinti įsiskolinimą, susidariusį nuo 2016 m. kovo 5 d.

VSDFV 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (6.5)I-4861, nustačiusi, kad pareiškėjas kreipėsi praleidęs Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą, pasiūlė pareiškėjui iki 2017 m. rugsėjo 1 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti termino praleidimo priežastis.

Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 25 d. pareiškimo papildyme rėmėsi LVAT 2017 m. kovo 27 d. sprendimu (administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01296-2014-8) ir nurodė, kad galiojantys teisės aktai nedraudžia asmeniui kreiptis į VSDFV su prašymu perskaičiuoti paskirtą pensiją remiantis teismo teisės aktų taikymo išaiškinimu, net ir neskundžiant priimto sprendimo. Taip pat nurodė, kad laukė kol bus priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. KT1-N1/2017 „Dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuris buvo priimtas 2017 m. sausio 25 d. Teigė, kad LVAT 2017 m. kovo 27 d. sprendime nagrinėta faktinė situacija analogiška pareiškėjo nurodytai situacijai, todėl jam teisininkai suteikė konsultaciją laukti kol baigsis ši byla ir kokia bus suformuota teismo praktika.

VSDFV Sprendime padarė išvadą, kad LVAT 2017 m. kovo 27 d. sprendimas teisines pasekmes sukelia tik šioje administracinėje byloje dalyvaujančioms proceso šalims ir nurodytos aplinkybės nelaikė individualaus pobūdžio priežastimi. Nustatė, kad pareiškėjas individualaus pobūdžio aplinkybių nenurodė ir joms pagrįsti duomenų nepateikė. VSDFV, remdamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 31 punktu, skundžiamu VSDFV Sprendimu atsisakė atnaujinti praleistą terminą VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. sprendimui Nr. (10.126) Š35-609 apskųsti ir nusprendė nenagrinėti K. Z. 2017 m. liepos 3 d. pareiškimo, kaip praleidus apskundimo terminą.

Vertintina, ar atsakovės Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, siekė pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau VSDFV atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir pareiškėjo skundo iš esmės neišnagrinėjo. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.

Pareiškėjo teigimu, jo nurodytos aplinkybės, t. y. priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas ir LVAT sprendimas, yra svarbios, su kurių buvimu pareiškėjas sieja naujai paaiškėjusių aplinkybių atsiradimą.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 yra pažymėjusi, kad termino atnaujinimą turėtų lemti tikrai svarbios, ekstraordinarios priežastys, objektyviai užkirtusios kelią paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą. Apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).

Įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundai dėl sprendimų pensijų, rentų ir kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, VSDFV direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Skundų nagrinėjimo tvarką nustato VSDFV direktorius.

Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per VSDFV nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba VSDFV direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas praleido SDĮ 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčijo.

Pareiškėjas pateiktame 2017 m. rugpjūčio 25 d. pareiškimo papildyme iš esmės rėmėsi LVAT 2017 m. kovo 27 d. sprendimu, kuriame, jo manymu, buvo vertinta identiška faktinė situacija ir šį sprendimą pateikė VSDFV. Jokių kitų duomenų pareiškėjas nei teismui, nei VSDFV nepateikė.

Teismo vertinimu, LVAT sprendime buvo išnagrinėta individuali pareiškėjo P. K. situacija dėl jo tarnybos laiko įskaitymo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Šioje byloje nebuvo vertinamos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti. Šiuo atveju pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstine tokiems ginčams nustatyta tvarka, jo skundo VSDFV nenagrinėjo iš esmės.

Taigi, VSDFV, vadovaudamasi Taisyklių 20 punktu, pareiškėjui pasiūlė pateikti duomenis, pagrindžiančius termino praleidimo priežastis. Šiuo atveju pareiškėjas duomenų, kurie pagrįstų individualaus pobūdžio aplinkybes, dėl kurių jis praleido terminą skundui paduoti, nepateikė.

Teismas, spręsdamas ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, vertina tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos pareiškėjo pareiškimo papildyme ir, kurias įvertinusi, ginčijamą sprendimą priėmė VSDFV. Naujų aplinkybių pareiškėjas nenurodė. Kaip minėta, pareiškėjas prašymą grindė bendro pobūdžio teiginiais bei laukimu LVAT 2017 m. kovo 27 d. sprendimo ir 2017 m. sausio 25 d. Konstitucinio Teismo nutarimo. Konstatuotina, kad toks pareiškėjo delsimas yra subjektyvi, nuo jo paties priklausanti, aplinkybė.

LVAT praktikoje yra konstatuota, kad nežinojimas apie teisių pažeidimą iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintas (laikomas) termino praleidimą pateisinančia priežastimi (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1522/2014, Nr. A602-1401/2014, Nr. eA59-143/2015; Nr. A30-822/2015, Nr. A62-143/2015; Nr. A66-143/2015; Nr. A167-143/2015; Nr. A171-143/2015 ir kt.). Pažeistos teisės gynimo realizavimas nagrinėjamu atveju nėra priklausomas nuo kokių nors papildomų veiksmų. Tuo labiau, kad galimybė ginti pašalpų mokėjimo klausimais pažeistas teises yra saistoma atitinkamų terminų. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (LVAT administracinė byla Nr. AS502-499/2013). Pareiškėjo delsimas ir reikalavimas nagrinėti skundą nepaisant skundo padavimo terminų, neatitinka ne tik rūpestingumo, atidumo ir operatyvumo standartų, bet ir sąžiningumo bei protingumo principų.

Šiuo atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jam teisininkai patarė laukti kol bus išnagrinėta byla Konstituciniame Teisme ir LVAT, yra paties pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, kuris negali būti pripažįstamas objektyvia kliūtimi kreiptis į VSDFV dėl paskirtos pensijos peržiūrėjimo. Šiuo atveju tokios aplinkybės priklausė nuo paties pareiškėjo.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog egzistavo tikrai svarbios, ekstraordinarios priežastys, objektyviai sukliudžiusios jam laiku atlikti būtinus veiksmus savo teisių realizavimui, t. y. laiku kreiptis į VSDFV, pateikiant skundą dėl valstybinės pensijos dydžio perskaičiavimo. Darytina išvada, kad VSDFV (kaip privaloma išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucija) turėjo pagrindą praleisto termino neatnaujinti ir palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtą, kaip tai yra numatyta Taisyklių 31 punkte.

Pareiškėjas jokių naujų aplinkybių, kurių VSDFV būtų nevertinusi, teismui nepateikė. Teismo vertinimu, atsakovė VSDFV pareiškėjui sudarė realias galimybes pateikti įrodymus, laikėsi Taisyklėse nustatytos tvarkos, tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas neturi pagrindo šį sprendimą panaikinti, remdamasis pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis.

Teismas, atsižvelgęs į anksčiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.