Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis AB (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. P. 2016 m. gegužės 10 d., apie 15 val. 30 min., Pakruojo rajone, kelio R. – K. – R. 3 kilometre, tarnybiniame automobilyje „Š. Y.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) žodžiu siūlė įgaliojimus vykdantiems Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliams Renoldui Sadauskui ir Modestui Beržanskiui 22 litrus dyzelinio kuro, 20,20 eurų (dvidešimties eurų 20 centų) vertės kyšį, taip siekė neteisėto valstybės tarnautojo neveikimo, tai yra tarnybinio pranešimo nesurašymo apie galimai įvykdytą 22 litrų dyzelinio kuro vagystę, siekiant išvengti atsakomybės už iš (duomenys neskelbtini) priklausančio autobuso „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išleisto 22 litrų kuro vagystę.

Kaltinamasis R. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Tą dieną jis vairavo autobusą „Volvo“ ir važiavo maršrutu P. – B. – P. Iš ryto, prieš išvažiuodamas į reisą, iš autobuso nuleido į tris bakelius 22 litrus dyzelinio kuro savo reikmėms. Bakeliai buvo du po 10 litrų ir vienas 5 litrų. Vieną bakelį 10 litrų prileido nepilną. Bakelius susidėjo į autobuso bagažinę ten, kur anksčiau buvo tualeto patalpa. Prie bakelių buvo ir guminė šlanga, per kurią prisipylė kuro. Išvežiojęs vaikus (moksleivius) apie 15.30 val. turėjo pertrauką ir sustojo įprastoje vietoje prie miško, kur yra vandens, išsivalyti autobuso, nes jie patys turi tai daryti. Tuo metu prie jo privažiavo policijos patruliai ir pradėjo tikrinti autobusą, pasakė, kad užuodžia dyzelinio kuro kvapą, liepė atidaryti visas autobuso patalpas. Jį ištiko šokas, jis labai išsigando, kad pareigūnai rado prisileistą kurą ir net neprisimena apie ką kalbėjo su pareigūnais. Pripažįsta, kad galėjo pareigūnams siūlyti dyzelinį kurą, kad tik nebūtų pranešta jo darbovietei apie vagystę, kad galėtų išvengti atsakomybės. Supranta padaręs nusikalstamą veiką, dėl tokio savo elgesio labai nuoširdžiai gailisi. Pasižada daugiau nieko panašaus nedaryti ir prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti žmonos I. P. atsakomybei.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. P. padaryta veika jo prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 4 dalį, kadangi jis tiesiogiai pasiūlė duoti kyšį valstybės tarnautojams – policijos patruliams.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 str.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir bausmių skyrimo pagrindais pirmą kartą teisiamam asmeniui, numatytais Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, net ir esant visoms šioms aplinkybėms, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti atitinkamą sprendimą. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, priėjęs išvados apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Kaltinamasis R. P. teisiamas pirmą kartą (32 b. l.), padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 10 str., 12 str.), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra (BK 60 str.), nusikaltimu žala nepadaryta, civilinio ieškinio byloje nėra, ir yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi administracine tvarka nebaustas (33 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (35 b. l.), dirba (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojamas gerai (38, 61 b. l.), vedęs, gyvena su sutuoktine, gyvenamosios vietos P. seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (37, 63, 72 b. l.), yra gautas jo prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti sutuoktinei I. P. (58 b. l.), yra gautas I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), prašymas perduoti jos sutuoktinį, kaltinamą padarius nusikalstamą veiką, R. P. jos atsakomybei pagal laidavimą (62 b. l.), todėl, atsižvelgus į tai, kad laiduotoja yra pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kadangi ji yra kaltinamojo sutuoktinė, jie gyvena santuokoje 25 metus, gerai šeimoje sutaria, bendrauja ir pasitaria visais klausimais, turi teigiamą įtaką sutuoktiniui, yra dirbanti, drausminių nuobaudų neturi, neteista, nebausta administracine tvarka (59, 60, 62, 68, 70, 72 b. l.), todėl kaltinamasis R. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str., BPK 303 str. 4 d.).

Atsižvelgus į laiduotojos asmenines savybes bei jos turtinę padėtį, laidavimas nustatytinas be užstato (BK 40 str. 5 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 6 dalimi, laiduotojai I. P. išaiškintina, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 7 dalimi ir 8 dalimi, kaltinamajam R. P. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisinės pasekmės, padarius naujas nusikalstamas veikas.

Teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam R. P. gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Atsižvelgus į kaltinamojo R. P. turtinę padėtį, į jo tinkamą procesinį elgesį (nepiktnaudžiavo jam suteikta teise turėti valstybės apmokamą gynėją), iš jo nepriteistinos jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Perduoti R. P. jo sutuoktinės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus.

Laiduotojai I. P. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo (BK 40 str. 6 d.).

Išaiškinti R. P., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. P., kad laidavimo metu jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir yra sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Iš R. P. nepriteisti jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.