Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V., jo atstovui advokatui Alfredui Sokolovskiui (Alfred Sokolovski),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv(duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 4 dalį, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2019 m. sausio 10 d. 22.22 val., Vilniaus r. sav., Lavoriškių sen., kelio Vilnius-Polockas 29-ame kilometre, Lavoriškių užkardos veikimo teritorijoje, vairuodamas automobilį „BMW 5ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 16 punkto reikalavimus, galimai padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 426 straipsnio 4 dalyje (b. l. 1).

A. V. kaltu padaręs nusižengimą neprisipažino ir teisme paaiškino, kad tuo metu jis važiavo iš Baltarusijos. Pravažiavo sieną, ten patikrino jo bei automobilio dokumentus ir išleido iš muitinės. Tuo laiku buvo naktis, tamsu. Išvažiavus iš muitinės, po 3-4 kilometrų už sienos, iš galo jį pasivijo kažkoks automobilis, akino šviesomis, nes privažiavo labai arti, ir jis nesuprato, kas įvyko, iš kur tas automobilis atsirado, gal ir buvo švyturėliai, bet jį akino ir jis nesuprato, kas čia šviečia. Mėlynų švyturėlių jis nematė. Toje vietoje buvo miško keliukas, kuris tęsiasi apie 5 kilometrus nuo muitinės, o iš karto už jo yra miestelis. Jis tuo metu šiek tiek pristabdė, įsijungė avarinį signalą ir važiavo toliau. Tas automobilis jį pradėjo lenkti ir spausti prie dešinio krašto. Tokiu elgesiu automobilis jį išgąsdino, jis girdėjo kažkokius garsus, bet dėl streso ir išgąsčio nesuprato, kad tai pareigūnai. Jis tą automobilį aplenkė ir iš lėto važiavo toliau. Jis nesuprato, kad jį stabdo pareigūnai. Suprato tik tiek, kad jį kažkas nori sustabdyti. Tuomet tas automobilis bandė lenkti jį antrą kartą ir stabdyti. Tokie veiksmai jį labai išgąsdino, jis bijojo dėl automobilio, dėl savęs ir savo turto, todėl jis aplenkė tą automobilį antrą kartą. Lenkdamas automobilis jam nieko nerodė, tik bandė blokuoti kelią, raudono skritulio per langą lenkimo metu jis nematė. Nebuvo aiškaus stabdymo ir per garsiakalbį. Tuo metu jo automobilyje grojo muzika, bet ne garsiai, todėl raginimo sustoti per garsiakalbį negirdėjo. Žinojo, kad Lavoriškėse už kilometro yra kur sustoti apšviestoje aikštelėje. Jis ir važiavo į tą aikštelę. Jis greičio nedidino, nebėgo, važiavo apie 60 km/h. Jei būtų žinojęs, kad jį stabdo pareigūnai, būtų sustojęs. Anksčiau jį yra stabdę pasieniečiai, tačiau jie visada stovi apsirengę uniformas, stabdo normaliai. Pasiekus miestelį, jam pasidarė ramiau ir jis sustojo apšviestoje aikštelėje prie parduotuvės „Aibė“. Iš to automobilio išlipo du jauni pareigūnai, paėmė pasą ir automobilio dokumentus, nepaaiškino, kodėl sustabdė. Vėliau jis buvo pristatytas į užkardą ir surašytas protokolas. Jo automobilis nebuvo tikrinamas (b.l. 12-15).

Liudytojas D. A. teismo posėdyje parodė, kad naktį, galėjo būti apie 22 val., jis su kolega D. B., vykdydami tarnybą Lavoriškių pasienio teritorijoje, pastebėjo važiuojantį BMW automobilį iš Lavoriškių pasienio kontrolės punkto. Vykdydami pasienio teisinio režimo kontrolę, jie tikrino visas transporto priemones. Tuo metu buvo tamsu, apie kilometrą nuo apšviestos vietos BMW automobilį jie pradėjo stabdyti žymėtu automobiliu su įjungtais mėlynais švyturėliais ir garsiakalbiu. Ant automobilio durelių yra VSAT ženklai, viršuje - mėlynos spalvos švyturėlis ir garsiakalbis. Jie vilkėjo kamufliažine pasienio pareigūno apranga. Ragino sustoti kelkraštyje patikrinimui, bet vairuotojas nesustojo, važiavo toliau. Tuomet per garsiakalbį vėl buvo raginamas sustoti. Vairuotojas įsijungė avarinį signalą. Nesuprasdami, kodėl automobilis nestoja, jie jį aplenkė ir pradėjo stabdyti su savo automobiliu. Tačiau BMW juos aplenkė ir važiavo toliau. Kuomet jie BMW lenkė antrą kartą, jo kolega, sėdėjęs keleivio pusėje, atsidarė langą ir su skrituliu parodė vairuotojui, kad sustotų dešiniame kelkraštyje. Tačiau BMW padidino greitį ir vėl juos aplenkė, važiavo apie 70-80 km/h. Visas įvykis truko apie 3 min. Paskutinį kartą BMW juo aplenkė Lavoriškėse ir pavažiavęs iki parduotuvės aikštelės, sustojo. Vairuotojas nesipriešino, atsiprašinėjo, kad taip įvyko, sakė, jog bijojo sustoti, nes buvo neapšviestame kelyje ir norėjo važiuoti iki policijos nuovados. Taip pat paaiškino, jog negalvojo, kad jį stabdo pareigūnai, nors paaiškinime parašė, kad matė, kaip pareigūnai buvo sustabdę kitą transporto priemonę. Jie patikrino dokumentus, viskas buvo tvarkoje, automobilyje nieko nerado. Jo nuomone, BMW vairuotojas suprato, kad yra stabdomas pareigūnų, nes matė juos išvažiuodamas iš pasienio kontrolės punkto, su aprangomis ir transporto priemone. Jei vairuotojas būtų skambinęs „112“ ir pranešęs, kad jų bijo, jo būtų niekas nebaudę. Tačiau tokio skambučio nebuvo. Tarnybiniame automobilyje yra vaizdo registratorius, kuris filmuoja į priekį, bet be garso. Jo kolega įvykį filmavo ir telefonu (b.l. 25-28).

A. V. atstovas advokatas Alfredas Sokolovskis teismo posėdyje prašė bylą nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Paaiškino, jog pareigūnų stabdymas turi būti išreikštas aiškiai, duodant signalą skrituliu ar lazdele, o pats stabdymas turi būti teisėtas. Liudytojas parodė, kad stabdoma buvo viršininko nurodymu. Tuo tarpu įstatymas nustato, kad stabdoma gali būti įtarus padarius nusižengimą. Vaizdo įrašai patvirtina, kad pareigūnams per garsiakalbį nurodžius sustoti, A. V. pakluso ir sustojo už poros šimtų metrų. Vaizdo įraše nesimato, kad buvo stabdoma skrituliu. Pažymėjo, kad A. V. važiavo iš Baltarusijos, buvo patikrintas pasienio kontrolės punkte, išvažiuojant matė pasieniečių automobilį, bet nebuvo jų sustabdytas. A. V. išsigando pasivijusio automobilio, nes buvo ką tik patikrintas, be to, buvo tamsus paros metas. Iš aplinkybių visumos matyti, kad A. V. išsigando, nesuprato, kad yra stabdomas pareigūnų. Jis įjungė avarinį signalą ir sustojo savanoriškai, pasukęs į stovėjimo aikštelę, kai buvo tikras dėl savo saugumo. Įvykis truko mažiau nei 2 minutes, A. V. paskambinti pagalbos telefonu neturėjo laiko, be to, vairavo automobilį. Pažymėjo, kad Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai transporto priemones stabdo apsimetę pareigūnais asmenys. A. V. veiksmuose nėra nusižengimo, tai nebuvo tyčinis ar chuliganiškas veiksmas. Jam net nebuvo tikslo bėgti, nes jis ką tik buvo patikrintas pasienyje, buvo blaivus, visi dokumentai buvo tvarkingi. Teismui pripažinus, jog nusižengimas padarytas, prašė nuobaudų netaikyti, atsižvelgiant į visas aplinkybes ir teigiamą A. V. charakteristiką.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto D. B. 2019 m. sausio 10 d. tarnybiniame pranešime (toliau – Tarnybinis pranešimas) užfiksuota, kad 2019 m. sausio 10 d. 22.22 val. Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos veikimo teritorijoje vykdant tarnybą kartu su jaunesniuoju specialistu D. A., kelyje Vilnius-Polockas, 29-ame kilometre, su įjungtais tarnybiniame automobilyje garso ir mėlynos spalvos švyturėliais, patikrinimui stabdė transporto priemonę BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas nepakluso teisėtam pareigūno reikalavimui sustoti. Persekiojant minėtą automobilį apie 3 km., per automobilyje įrengtą garsiakalbį kartojo automobilio valstybinius numerius ir markę, žodžiu ragino vairuotoją sustoti, tačiau vairuotojas į reikalavimus nereagavo. Bandant atkreipti vairuotojo dėmesį, aplenkė jo vairuojamą automobilį, išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, per atidarytą keleivio pusės priekinį langą, mojant skrituliu su raudonu atšvaitu, buvo rodomas konkretus reikalavimas sustabdyti transporto priemonę, tačiau asmuo, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, du kartus aplenkė tarnybinį automobilį ir važiavo toliau link Lavoriškių kaimo. 22.24 val. automobilis sustojo Lavoriškių k., ties Vilniaus g. 22 esančiu pastatu, automobilių stovėjimo aikštelėje. Bendraujant su A. V., jis teigė, jog bijojo stabdyti savo transporto priemonę neapšviestame miško kelyje, kadangi nebuvo įsitikinęs, kad jį stabdo pareigūnai (b. l. 2).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkarda pateikė teismui DVD laikmeną su 3 įvykio vaizdo įrašais (b. l. 34-35).

Vaizdo įraše Nr. 2019_0110_22245_018A užfiksuota, jog 2019 m. sausio 10 d. 22:22:45 val. VSAT tarnybinis automobilis su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais važiuoja iš paskos kito automobilio. Ginčo, kad tai yra A. V. vairuojamas automobilis „BMW 5ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) byloje nėra. Matyti, jog automobilis važiuoja tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože, galimai iki 60 km/h greičiu, įjungtais avarinio signalo žibintais. Įrašo 14 sek. matyti, jog automobilis pravažiuoja Lavoriškių kaimo riboženklį. 22:23:16 val. VSAT tarnybinis automobilis aplenkia A. V. automobilį, važiuoja priešais jį ir sumažina greitį iki 23 km/h (įrašo 43 sek.). Tuomet A. V. aplenkia pareigūnus ir važiuoja toliau apie 60 km/h greičiu (įrašo 55 sek.). 22:24:15 val. A. V. pasuka į kairę ir 22:24:25 val. sustoja apšviestoje automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Aibė“ (įrašo 1.42 min.). Vaizdo įrašas užfiksuotas be garso.

Vaizdo su garsu įraše Nr. 616867575392712 užfiksuota, jog VSAT tarnybinis automobilis važiuoja su įjungtu švyturėliu ir garso signalu.

Vaizdo su garsu įraše Nr. 2013216452305743 užfiksuota, jog per garsiakalbį A. V. raginamas sustoti, nurodant „BMV, sutokite dešinėje“ (įrašo 2 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį

ANK 426 straipsnio 4 dalyje yra numatyta atsakomybė už nepaklusimą, be kita ko, uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Minėto straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog uniformuoto, be kita ko, VSAT pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto VSAT pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir VSAT ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP“. Tamsiuoju paros metu VSAT pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų VSAT pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir VSAT ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

ANK 426 straipsnio 4 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalies nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką administracinėse bylose yra išaiškinęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia, jog yra stabdomas policijos pareigūno ir transporto priemonės nestabdo sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės dėl kokio nors kito padaryto pažeidimo. Viena iš aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali, akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-412/2007, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-1483-11). Taigi, būtina asmens patraukimo atsakomybėn už nepaklusimą pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y. nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ne tik tai, kad VSAT pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį A. V., bet ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo matė ir suprato ar turėjo suprasti, kad yra stabdomas, bei transporto priemonės nestabdė sąmoningai.

Dėl VSAT pareigūnų veiksmų stabdant transporto priemonę

VSAT patrulių veiksmus stabdant transporto priemones nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116 patvirtinti Sienos kontrolės nuostatai (toliau – Nuostatai). Nuostatų 157 punkte nustatyta, jog tamsiuoju paros metu transporto priemonės stabdomos laikantis šių reikalavimų: pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitus šviesą atspindinčius elementus). Patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip du pareigūnai, turintys specialiomis spalvomis nudažytą ir tarnybos ženklu pažymėtą tarnybinę transporto priemonę (Nuostatų 157.1. papunktis); stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba minėtu šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Rekomenduojama stabdyti apšviestuose kelio ruožuose (Nuostatų 157.2. papunktis). Nuostatų 158. punkte nurodyta, jog galima stabdyti transporto priemonę važiuojant tarnybine transporto priemone įjungus jos mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.

Vaizdo įraše Nr. 2019_0110_22245_018A užfiksuota, jog VSAT tarnybinis automobilis su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais važiuoja iš paskos A. V. vairuojamo automobilio. Vaizdo su garsu įrašas Nr. 616867575392712 patvirtina, jog VSAT tarnybinis automobilis važiavo su įjungtu švyturėliu ir garso signalu, o vaizdo su garsu įrašas Nr. 2013216452305743 patvirtina, jog per garsiakalbį A. V. buvo raginamas sustoti, nurodant „BMV, sutokite dešinėje“. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog A. V. automobilis buvo stabdomas tamsiu paros metu, važiuojant tarnybine VSAT transporto priemone įjungus jos mėlynos spalvos švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, privažiuojant prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareiškaint žodžiais per garsiakalbį. Tiek Tarnybiniame pranešime nurodoma, tiek teismo posėdyje parodė ir liudytojas D. A., jog A. V. buvo stabdomas ir stabdymo skrituliu, mojuojant juo per tarnybinio automobilio langą. Tuo tarpu, A. V. nurodė, jog tokių pareigūnų veiksmų jis nematė. Taip pat tokie pareigūnų veiksmai nėra užfiksuoti ir vaizdo įrašuose. Taigi, tokios aplinkybės neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados, kad A. V. buvo stabdomas ir stabdymo skrituliu. Tačiau, teismas pažymi, jog aplinkybė, ar automobilis buvo stabdomas šviesą atspindinčiu skrituliu, nagrinėjamu atveju neturi teisnės reikšmės, nes, kaip minėta, stabdant priekyje važiuojančią transporto priemonę, pakanka įjungti tarnybinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį (Nuostatų 158 punktas). Tokios aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad VSAT pareigūnai stabdymo veiksmus atliko tinkamai, laikydamiesi Nuostatų reikalavimų. Tačiau vien šios aplinkybės patraukti A. V. administracinėn atsakomybėn nepakanka.

Dėl A. V. kaltės

Teismo posėdyje A. V. paaiškino, jog transporto priemonės iš karto nesustabdė dėl to, jog išsigando, nesuprato, jog yra stabdomas pareigūnų. Tokį savo elgesį jis aiškino tuo, jog

buvo naktis, tamsu, toje vietoje buvo miško keliukas; iš galo jį pasivijo kažkoks automobilis, akino šviesomis, nes privažiavo labai arti, ir jis nesuprato, kas įvyko, iš kur tas automobilis atsirado; mėlynų švyturėlių jis nematė, suprato tik tiek, kad jį kažkas nori sustabdyti; jis tuo metu šiek tiek pristabdė, įsijungė avarinį signalą ir važiavo toliau. Jis girdėjo kažkokius garsus, bet dėl streso ir išgąsčio nesuprato, kad tai pareigūnai, bijojo dėl automobilio, dėl savęs ir savo turto. Žinojo, kad Lavoriškėse už kilometro yra kur sustoti apšviestoje aikštelėje. Jis ir važiavo į tą aikštelę. Jis greičio nedidino, nebėgo, važiavo apie 60 km/h. Jei būtų žinojęs, kad jį stabdo pareigūnai, būtų sustojęs. Pasiekus miestelį, jam pasidarė ramiau ir jis sustojo apšviestoje aikštelėje prie parduotuvės „Aibė“.

KET 16 punkte nustatyta, jog tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. KET 78 punkte įtvirtinta, kad vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, kai tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas duoda signalą – mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepia sustoti.

Vaizdo įraše Nr. 2019_0110_22245_018A užfiksuota, jog 22:22:45 val. VSAT tarnybinis automobilis su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais važiuoja iš paskos A. V. automobilio. 22:24:15 val. A. V. vairuojamas automobilis pasuka į kairę ir 22:24:25 val. sustoja apšviestoje automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Aibė“ (įrašo 1.42 min.). Taigi, pagal pateiktus įrodymus matyti, jog A. V. automobilio persekiojimas vyko 1 min. 40 sek. Taip pat nustatyta, jog A. V. sukimo į aikštelę prie parduotuvės manevrą pradeda 22:24:15 val., t. y. praėjus 1 min. 30 sek. nuo 22:22:45 val. (įrašo pradžia). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas vaizdo įrašas yra be garso, teismas neturi galimybės nustatyti, kuriuo persekiojimo momentu (laiku) A. V. sustoti buvo raginamas per garsiakalbį. Nors vaizdo su garsu įraše Nr. 2013216452305743 užfiksuota, jog per garsiakalbį A. V. raginamas sustoti, nurodant „BMV, sutokite dešinėje“ (įrašo 2 sek.), tačiau, pažymėtina, jog šiame vaizdo įraše nėra fiksuojamas laikas. Todėl, nustatyti tikslų raginimo „sustoti“ per garsiakalbį laiką taip pat nėra galimybės. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą teismui abejoti, ar A. V. apskritai nepakluso reikalavimui sustoti, juolab, kad minėtų KET nuostatų sisteminė analizė įpareigoja vairuotoją sustabdyti transporto priemonę, kai tikrinantis pareigūnas per garsiakalbį liepia sustoti. Byloje nenustačius, jog A. V. per garsiakalbį buvo raginamas sustoti persekiojimo pradžioje, teismui nėra pagrindo daryti neabejotinos išvados, jog jis šiam reikalavimui nepakluso. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, byloje lieka nepaneigta ir A. V. atstovo versija, jog pareigūnams per garsiakalbį nurodžius sustoti, A. V. pakluso ir sustojo už poros šimtų metrų.

Tai, kad A. V. nedidino greičio, važiavo įjungtu avariniu signalu ir privažiavęs Lavoriškių kaimą sustojo apšviestoje aikštelėje prie parduotuvės „Aibė“, patvirtino tiek liudytojas D. A., tai nurodoma ir Tarnybiniame pranešime, tą patvirtina ir vaizdo įrašai. Minėtas A. V. elgesys, atsižvelgiant į itin trumpą jo persekiojimo laiką (1 min. 30 sek. iki sustojimo manevro pradžios) leidžia daryti išvadą, jog jis neturėjo motyvo bėgti nuo pareigūnų. Be to, aplinkybė, jog A. V. ką tik buvo pravažiavęs Lietuvos-Baltarusijos sieną, kur buvo patikrintas ir išleistas važiuoti toliau, taip pat leidžia teismui spręsti, jog nepaklusti stabdomam jis neturėjo priežasčių. Liudytojas D. A. parodė, jog sustojęs A. V. nesipriešino, atsiprašinėjo, kad taip įvyko, sakė, jog bijojo sustoti, nes buvo neapšviestame kelyje ir norėjo važiuoti iki policijos nuovados. Taip pat paaiškino, jog negalvojo, kad jį stabdo pareigūnai. Jie patikrino dokumentus, viskas buvo tvarkoje, automobilyje nieko nerado. Taigi, nurodytos aplinkybės neleidžia teismui konstatuoti A. V. kaltės, t. y. tyčios nepaklusti sustabdyti transporto priemonę. Be to, minėta, jog bylos aplinkybės sudaro pagrindą teismui abejoti, ar A. V. apskritai nepakluso reikalavimui sustoti.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog A. V. suprato, jog yra stabdomas, tačiau sąmoningai teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso, t. y. kad teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, kurios nustatytos teisminio nagrinėjimo metu, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad A. V. 2019 m. sausio 10 d. 22.22 val., Vilniaus r. sav., Lavoriškių sen., kelio Vilnius-Polockas 29-ame kilometre, Lavoriškių užkardos veikimo teritorijoje, vairuodamas automobilį „BMW 5ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia nepakluso VSAT pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tuo pažeisdamas KET 16 punkto reikalavimus.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. ANK 591 straipsnio 1 punkte yra nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Esant aptartoms aplinkybėms ir nustačius, kad A. V. veika neturi administracinio nusižengimo požymių, bylos teisena pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

administracinio nusižengimo bylos teiseną A. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 4 dalį nutraukti, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimų požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.