- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-10
- Bylos Nr.
- 1S-66-491/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Kaltinamasis
- E. V.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eigirdo Činkos ir Nijolės Danguolės Smetonienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, registruoto darbo biržoje, neteisto (teistumas išnykęs), skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties, kuria jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo pakeista į suėmimą ir paskelbta kaltinamojo paieška.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam E. V. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista griežtesne kardomąja priemone – suėmimu. Taip pat paskelbta E. V. paieška. Nutartyje nurodoma, kad E. V. kaltinamas padaręs vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, praeityje teistas 2 kartus, nedirba, nesimoko. Į teismo posėdžius E. V. šaukiamas neatvyko, jo atvesdinti nepavyko. Kaltinamasis buvo įspėtas apie tai, kad pažeidus kardomąją priemonę, ji gali būti pakeista į griežtesnę. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad kaltinamasis slepiasi nuo teismo ir yra pagrindo manyti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir ateityje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, teismas iš esmės konstatavo ir tai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą.Kaltinamasis E. V. skundu prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti ir palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Kaltinamojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog jis slapstosi nuo teismo, todėl nepagrįstai jam taikytą kardomąją priemonę pakeitė į griežtesnę.Skunde jis nurodo, kad apie teismo posėdį nebuvo informuotas tinkamai, kadangi teismo šaukimas pasirašytinai nebuvo įteiktas nei jam asmeniškai, nei kartu su juo gyvenančiam artimajam. Be to, rašo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad gavo gyvenamosios vietos adresu paliktus pranešimus, informuojančius apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą. Kaltinamasis teigia, kad kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, neįpareigoja jo būti namuose, todėl savaime suprantama, kad policijos pareigūnai, vykdydami teismo nutartį dėl atvesdinimo, galėjo jo nerasti gyvenamojoje vietoje. Nurodo, kad telefonu neatsiliepė, kadangi skambučio signalas buvo išjungtas, o paprastai ir neatsiliepia, kai skambinančiojo telefono numeris nėra žinomas. Jis taip pat tvirtina, kad rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygų jis nepažeidė, nes nebuvo išvykęs už rajono ribų. Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti. Skundas atmetamas. E. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. liepos 6 d. apie 8 val., veikdamas bendrininkų grupėje su L. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurio tyrimas išskirtas į atskirą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent : viešoje vietoje – prie turgavietės, esančios (duomenys neskelbtini), be jokios dingsties mėtė skardines su alumi į žmones, automobilius, šaligatvio plytelių nuolaužas – į praeinančius žmones, eidamas pro (duomenys neskelbtini) g. namą Nr. (duomenys neskelbtini), metė šaligatvio plytelės nuolaužą į buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono langą ir išdaužė šio lango stiklą, taip padarydamas nukentėjusiajai D. V. 369 Eur turtinę žalą, o nukentėjusiajam L. V. nusivijus juos, (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), tarp važiuojamųjų gatvės dalių esančioje skiriamojoje juostoje, E. V. pargriovus L. V. ant žemės, gulinčiam ant žemės L. V. jie bendrais veiksmais su L. S. sudavė ne mažiau 19 smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarydami jam kūno sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą; tuo metu, kai iš buto išbėgusi D. V. pradėjo šaukti pagalbos, kad nustotų mušti sūnų, L. S. sudavė ranka smūgį D. V. į galvos dešinę pusę ir spyrė jai į koją, dėl ko nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys yra pakankami manyti, jog kaltinamasis E. V. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys išdėstyti kaltinamajame akte (jis yra įteiktas kaltinamajam), todėl apygardos teismas jų nekartoja. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostata, E. V. gali būti skiriama kardomoji priemonė.Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės (BPK 139 straipsnis). BPK 247 straipsnyje, numatančiame kaltinamojo neatvykimo į teismą pasekmes, nurodyta, jog teismas turi teisę atvesdinti į teisiamąjį posėdį neatvykusį kaltinamąjį, taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba pakeisti ją griežtesne.Įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą baudžiamosios bylos duomenų, reikšmingų kardomosios priemonės paskyrimo (pakeitimo) klausimui spręsti, kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – tikslas nebuvo pasiektas, nes kaltinamasis pažeidė esminę šios kardomosios priemonės sąlygą, t. y. kviečiamas neatvyko į teismo posėdžius. Nors skunde kaltinamasis išreiškia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis galimai slepiasi ir vengia teismo, iš esmės motyvuodamas tai tuo, jog jam nebuvo tinkamai pranešta apie vykstančius posėdžius, apygardos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais ir juos atmeta kaip prieštaraujančius baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad vykusiuose teismo posėdžiuose kaltinamasis E. V. nedalyvavo (2 t., 145 – 146, 151 – 152 b.l.). Teismo šaukimas atvykti į 2017 m. vasario 9 d. 9.00 val. teismo posėdį (b. l. 138) kaltinamajam buvo siunčiamas jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), nurodytu ir nutarime skirti E. V. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 t., 42 b.l.). Iš tiesų matyti, kad teismo šaukimas asmeniškai nei kaltinamajam, nei kartu su juo gyvenantiems jo artimiesiems nebuvo įteiktas, tačiau kaltinamojo gyvenamosios vietos adresu buvo neabejotinai palikti pranešimai, informuojantys apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą. Ir priešingai kaltinamojo pozicijai, tai leidžia spręsti, jog E. V. apie teismo posėdį galėjo ir turėjo buvo žinoma. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi nutarė į 2017 m. vasario 28 d. 9.00 val. vyksiantį teismo posėdį atvesdinti kaltinamąjį, tačiau jis nebuvo rastas namuose. Byloje yra Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus Pavedimų vykdymo grupės vyriausiojo postinio tarnybinis pranešimas (b. l. 150), kad vykdant teismo nutartį dėl E. V. atvesdinimo, buvo nuvykta byloje nurodytu kaltinamojo gyvenamosios vietos adresu, tačiau buto durų niekas neatidarė, paskambinus E. V. jo nurodytu telefono numeriu, susisiekti nepavyko, nustatytas kaltinamojo motinos A. V. telefono numeris, tačiau skambinant ir šuo telefonu niekas neatsiliepė. Taigi byloje yra daugiau negu aiškiai nustatyta, kad paties kaltinamojo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio jis įsipareigojo nepasišalinti, šiuo adresu gauti šaukimus ir kitus dokumentus, kaltinamasis nebuvo rastas. Kaltinamasis buvo įspėtas, kad pažeidus pasižadėjimą, BPK nustatyta tvarka jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė. Kolegija pažymi, kad žinodamas apie vykstantį baudžiamąjį procesą, ne kas kitas, o jis pats nurodė savo gyvenamosios vietos adresą, ir kartu įsipareigojo gauti šiuo adresu visą reikalingą dokumentaciją bei vykdyti jam skirtos kardomosios priemonės sąlygas. Tokiu būdu, visuma aptartų aplinkybių rodo, kad kaltinamasis apie teisiamuosius posėdžius galėjo ir turėjo žinoti, į juos neatvyko, nenurodė jokių svarbių nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių (BPK 37 straipsnis), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą taipogi teismui nepateikė, žinodamas apie procesą pats juo nesidomėjo, nes net viešoje erdvėje (teismo internetiniame puslapyje) yra pakankamai bet kuriam proceso dalyviui pasiekiamos informacijos apie teismo posėdžių vietą ir laiką. Toks kaltinamojo elgesys yra netoleruotinas, nes jis savo veiksmais vilkina procesą. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rodo, jog kaltinamasis E. V. pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, sąlygas, piktybiškai nevykdė kaltinamojo pareigos atvykti į teisiamąjį posėdį (BPK 246 straipsnio 1 dalis) ir tokiu savo elgesiu trukdė bylos nagrinėjimui teisme. Todėl konstatuotina, kad kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista griežtesne – suėmimu, pagrįstai, nes šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra įmanoma užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme (BPK 122 straipsnio 7 dalis), proporcingumo principas taikant procesines prievartos priemones nėra pažeistas (BPK 11 straipsnio 1 dalis).Iš skundžiamos nutarties matyti, kad suėmimas kaltinamajam E. V. paskirtas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo). Baudžiamojoje byloje E. V. kaltinamas bendrininkų grupėje padaręs vieną nesunkų nusikaltimą (BK 284 straipsnio 1 dalis) ir vieną apysunkį nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato alternatyvų straipsnio sankcijoje neturinčią laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, tačiau nedirba, nesimoko, yra nevedęs, taigi neturintis tvirtų socialinių ryšių, anksčiau 2 kartus teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus, taip pat ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą, be to, ši veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais. Baudžiamojoje byloje taip pat yra duomenų, kad E. V. yra teistas ir (duomenys neskelbtini) (1 t., 63 -67 b.l.), kas leidžia spręsti apie jo turimus ryšius užsienio valstybėse. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos duomenis, pagrįstai pripažino, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti gresiančios bausmės, gali realiai pasislėpti nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas šioje baudžiamojo proceso stadijoje, pakeisdamas kaltinamajam E. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, griežtesne kardomąja priemone – suėmimu, baudžiamojo proceso normų nepažeidė. Kaltinamojo skundo argumentai nepaneigia teismo nurodyto suėmimo paskyrimo pagrindo ir motyvų, todėl skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta. Pažymėtina, kad pagal BPK 123 straipsnio 3 dalį, suimtas asmuo ne vėliau kaip per keturiasdešimt aštuonias valandas nuo suėmimo momento turi būti pristatytas į teismą apklausai dėl suėmimo pagrįstumo. Šiame posėdyje jis turės galimybę pateikti paaiškinimus dėl neatvykimo į teismą ir šio posėdžio metu bus sprendžiamas klausimas dėl jam skirto suėmimo palikimo galioti arba pakeitimo kita kardomąja priemone ar keliomis priemonėmis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kaltinamojo E. V. skundą atmesti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.