Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant V. Liaubienei, dalyvaujant pareiškėjai R. K., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei L. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos (toliau- FNTT Vilniaus apygardos valdybos) 2019 m. vasario 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0026-ANR_N-1-2019, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

FNTT Vilniaus apygardos valdybos 2019 m. vasario 21 d. nutarimu R. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 1 dalį paskirtas įspėjimas už tai, kad ji, būdama Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė, neorganizuodama tinkamo Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimų laikymosi, padarė administracinį nusižengimą- buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 1 dalyje, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį, 12 straipsnio 2, 4 punktus, 16 straipsnio 1 ir 3 punktus.

Motyvuojamoji dalis

R. K. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Sutiktina su pareiškėja, kad tai blanketinė norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, šiuo konkrečiu atveju į Buhalterinės apskaitos įstatymą.

Visų pirma, pasisakytina dėl pareiškėjos argumentų, kad buvo suvaržyta jos teisė į gynybą, nes skundžiamame nutarime nurodyta, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį, 12 straipsnio 2, 4 punktus, 16 straipsnio 1 ir 3 punktus, nors minėti straipsniai sudaryti tik iš dalių, neturi punktų, dėl ko ji nesuprato kokių teisės aktų pažeidimais yra kaltinama. Teismas tokią R. K. poziciją laiko jos gynybine versija. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad R. K. pažeidimas pasireiškė tuo, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu atlikus Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau LPPS) ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2015-03-05 iki 2018-04-27, kurio metu R. K. ėjo LPPS pirmininkės pareigas, nustatyta, kad:

­ - iš LPPS pagal banko sąskaitos išrašų mokėjimo paskirtyje nurodytus dokumentus (kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), sutartį, sąskaitą faktūrą LLV Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitą faktūrą ĮVIJA Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitą faktūrą KSDLT Nr. (duomenys neskelbtini)) R. K. buvo pervesta 3978,10 Eur. Šių dokumentų (kvito Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties, sąskaitos faktūros LLV Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros 1VUA Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros KSDLT Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie nurodyti banko sąskaitos išrašų mokėjimo paskirtyje, tarp tyrimui pateiktų LPPS dokumentų nebuvo ir tokie dokumentų duomenys (kvito Nr. (duomenys neskelbtini) (17,85 Eur), sutarties (3 600 Eur), sąskaitos faktūros LLV Nr. (duomenys neskelbtini) (67,00 Eur), sąskaitos faktūros 1VUA Nr. (duomenys neskelbtini) (106,58 Eur), sąskaitos faktūros KSDLT Nr. (duomenys neskelbtini) (186,67 Eur) pagal kuriuos R. K. buvo pervesti 3978,10 Eur (17,85+3 600+67,00+106,58 +186,67), tyrimui pateiktuose apskaitos registruose neužfiksuoti. Pažymėtina, kad pagal banko sąskaitos (Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašų mokėjimo paskirtyje nurodytą sutartį, R. K. 2016-04-01 gauta 3600 Eur suma 2016-05-16 LPPS buvo grąžinta (pervesta, kaip paskolos grąžinimas, su palūkanomis - 3741,21 Eur).

- Apskaitos registrai, kuriuose užfiksuoti iš LPPS sąskaitos pagal panaudos (2016-01-04 ir 2016-05-20) sutartis pervesti pinigai - 13 500,10 Eur (2016 m. - 2 941,20 Eur, 2017 m. - 9 058,90 Eur ir 2018 m. iki balandžio 27 d. - 1 500,00 Eur), tyrimui negauti.

- Tyrimui pateikti LPPS sudaryti laisvos formos registrai (LPPS „Atsiskaitymas su tiekėjais“, LPPS „Atskaitingi asmenys“, LPPS „Kompensacijos nariams“, LPPS „Pašalpos" nepasirašyti juos sudariusio asmens, duomenys nesubalansuoti (nesusumuoti, nesudėti), mėnesiais neišskirti (įrašyti už metus, ar visą tiriamąjį laikotarpį).

- Nustatytas norminio akto reikalavimų nesilaikymas, nustatant tiriamojo laikotarpio LPPS veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, įtakos neturi.

Be to, nutarime nurodyta tų Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 normų, kurias pažeidė R. K., esmė. Tai, kad dėl rašymo apsirikimo skundžiamame nutarime nurodyta, kad R. K. pažeidė atitinkamų straipsnių punktus, o ne dalis, nors straipsnius sudaro tik dalys, nesudaro pagrindo teigti, kad ji negalėjo suprasti jai inkriminuoto nusižengimo esmės. Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą padarytas rašymo apsirikimas nelaikytinas esminiu proceso pažeidimu, nes dėl jo nebuvo suvaržyta ar apribota R. K. teisė į gynybą. Iš nutarimo turinio matyti padaryto pažeidimo esmė ir pažeistų teisės aktų normų turinys.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamo nutarimo priėmimo momentu R. K. savo kaltę dėl nusižengimo pripažino, kas rodo, kad ji suprato jai inkriminuoto nusižengimo esmę. Nors teisme pareiškėja paaiškino, kad surašant 2019 m. vasario 21 d. nutarimą, ji savo kaltę pripažino, nes nebuvo prasmės ginčyti nutarime nurodytas aplinkybes, ji nebuvo supažindinta su buhalteriniais dokumentais, dėl to negalėjo nurodyti su kokiomis nutarime nurodytomis aplinkybėmis nesutinka. Teismas tokią pareiškėjos poziciją laiko jos gynybine versija. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad priimant skundžiamą nutarimą, pareiškėjai buvo žinomos 2018-08-31 specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės, ji žinojo kokių dokumentų trūksta ir pan., todėl ji turėjo galimybę teikti paaiškinimus, prašymus ir pan.

Skunde pareiškėja teigia, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo pažeista Administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pareiškėja skunde nurodo, kad nutarimą surašiusi pareigūnė apsiribojo tik ikiteisminio tyrimo metu Nr. (duomenys neskelbtini) atlikto LPPS ūkinės finansinės veiklos tyrimo už laikotarpį nuo 2015-03-05 iki 2018-04-27 analize, tačiau visiškai netyrė, ar tam tikrų dokumentų iš tiesų nėra, ar galbūt jie per klaidą nebuvo pateikti ikiteisminiame tyrime. Pareiškėja taip pat teigia, kad ji nebuvo apklausta, LPPS negavo jokių užklausų dėl nutarime minimų dokumentų. Teismas, ištyręs ir įvertinęs jam pateiktą medžiagą, nesutinka su tokia pareiškėjos pozicija. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad medžiagą sudaro Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2019-01-25 nutarimas atmesti skundus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir tenkinti skundus (iš dalies) dėl administracinės teisenos pradėjimo, Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2018-12-14 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018-08-31 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), skundžiamas 2019-02-21 nutarimas, liudytojo T. M. apklausos protokolas. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad jis priimtas iš esmės remiantis ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga. Sutiktina su atsiliepime į skundą nurodytais motyvais, kad nagrinėjant R. K. veiksmus galėjo būti ir buvo panaudota ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)metu surinkta medžiaga, o nustatyta tvarka specialistų patvirtinti faktai neprivalėjo būti iš naujo vertinami.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar nagrinėjant FNTT gautą 2018-04-11 pareiškėjų LPPS Tarybos narių (A. A., V. S., M. D., G. I.) pareiškimą dėl galimų R. K. nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalį, ir sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tikslingumo, 2018-04-23 LPPS buvo išsiųstas prašymas pateikti LPPS rašte išvardintus dokumentus. 2018-04-26 raštu Nr. LP17-57(18), kurį pasirašė R. K., pateikta dalis prašomų LPPS dokumentų. 2018-04-27 FNTT išsiuntė dar vieną prašymą LPPS pateikti papildomus dokumentus, kuriuos 2018-04-27 raštu Nr. LP17-58(18), pasirašytu taip pat R. K., LPPS pateikė kartu su anksčiau prašytais dokumentais. Susipažinus su LPPS pateiktais dokumentais ir nustačius, kad buvo pateikti ne visi prašomi dokumentai, tarp jų ne visi pirminės apskaitos dokumentai, 2018-04-27 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu 2018-05-02, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsniu, LPPS buvo pateiktas reikalavimas pateikti visus LPPS laikotarpio nuo 2015-03-01 iki 2018-04-27 dokumentus. 2018-05-17 raštu Nr. LP17-68(18), kurį pasirašė R. K., buvo pateikti LPPS dokumentai. Ikiteisminio tyrimo metu be kitų baudžiamajame procese numatytų ir atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų, buvo apklausti visi LPPS Tarybos nariai, Kontrolės komisijos nariai. 2018-10-08 Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei M. V. priėmus nutarimą apklausti asmenį Baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, 2018-10-31 dalyvaujant advokatui G. Č. kaip liudytoja, apie savo pačios galimai padarytą nusikalstamą veiką, išsamiai buvo apklausta ir pati R. K.. R. K. buvo apklausta tiek apie ikiteisminio tyrimo metu tirtas aplinkybes, tiek apie atlikto specialistų tyrimo metu nustatytus pažeidimus. Apklausos metu R. K. žodžiu buvo išaiškinti visi specialistų tyrimo metu nustatyti pažeidimai. Be to, R. K. prašymu ir prokurorės leidimu 2018-11-15 R. K. elektroniniu būdu buvo išsiųsta 2018-08-31 FNTT Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistų išvada Nr. (duomenys neskelbtini)su priedais dėl LPPS ūkinės finansinės veiklos (2018-11-18 gavimas patvirtintas R. K. parašu).

Taip pat, teismas nepagrįstais laiko pareiškėjos teiginius, kad administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu nebuvo aiškintasi, ar tikrai nėra tam tikrų dokumentų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjai buvo žinomi specialisto išvadoje nustatyti pažeidimai, tame tarpe ir kokių dokumentų trūkstą, todėl dar prieš priimant skundžiamą nutarimą, ji turėjo galimybę pateikti trūkstamus dokumentus ir nurodyti jų nepateikimo laiku priežastis. Iš FNTT Vilniaus apygardos valdybos atsiliepimo į skundą matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu LPPS buvo pateiktas reikalavimas pateikti visus LPPS laikotarpio nuo 2015-03-01 iki 2018-04-27 dokumentus. R. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei administracinio nusižengimo tyrimo metu nepateikė jokių prašymų ir pareiškimų, todėl nebuvo duomenų, kad gali būti pateikti ne visi reikalaujami dokumentai. Taip pat, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisme nagrinėjant pareiškėjos skundą, ji nurodė, kad rengiant skundą dėl 2019-02-21 nutarimo, buvo rasti nutarime minimi dokumentai, tačiau teismui jie nebuvo pateikti, dėl ko teismas neturi pagrindo tikėti pareiškėjos teiginiais. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad aplinkybė, jog galimai egzistuoja skundžiamame nutarime nurodyti dokumentai, nepašalina atsakomybės, nes jie nebuvo pateikti tikrinimo metu ir nebuvo įtraukti į apskaitos registrus.

Pareiškėja skunde taip pat laikosi pozicijos, kad skundžiamas nutarimas priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, nes nebuvo nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai. R. K. skunde laikosi pozicijos, kad skundžiamame nutarime nurodyta, jog administracinis nusižengimas buvo trunkamasis, padarytas 2015 m. kovo 5 d. - 2018 m. balandžio 27 d., nors iš nutarimo turinio matyti, kad ne visi inkriminuoti teisės aktų reikalavimų pažeidimai buvo trunkamojo pobūdžio. Pareiškėja teigia, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas padaromas, jeigu ūkinė operacija ar ūkinis įvykis nėra įtraukiamas į apskaitos registrus per 4 mėnesius, taigi pažeidus 4 mėnesių terminą galima konstatuoti teisės pažeidimą. Pareiškėja skunde nurodo, kad kvito Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties, sąskaitos faktūros LLV Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros ĮVIJA Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros KSDLT Nr. (duomenys neskelbtini) datos nėra nurodytos, nors pagal banko išrašus nutarimą surašiusi pareigūnė galėjo bent jau apytiksliai nurodyti šių dokumentų datas, sutarties laikas- 2016 metai. Pareiškėja, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, laikosi pozicijos, kad administracinė atsakomybė negalima, nes yra suėjęs Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnyje numatytas terminas skirti administracinę nuobaudą. Teismas nesutinka su tokia pareiškėjos pozicija. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju nusižengimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Iš bylos medžiagos matyti, kad net suėjus pareiškėjos nurodytam 4 mėnesių terminui, neišnyko pareiga įtraukti dokumentus į apskaitos registrus, be to, pažeidimas nutrauktas dėl pareigūnų veiksmų, t. y. nustačius pažeidimo faktą. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti pažeidimai yra trunkamojo pobūdžio, į tai, kad jie nustatyti 2018-08-31 specialisto išvadoje, todėl patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas skaičiuotinas nuo 2018-08-31, o ne nuo 2016 m.

Tiek skunde, tiek skundo nagrinėjimo teisme metu pareiškėja laikėsi pozicijos, kad ji nėra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas. Pareiškėja sutinka, kad ji kaip vadovė atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, tačiau teigia, kad neatsako už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pareiškėja skunde teigia, kad tinkamu subjektu pagal Administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 1 dalį gali būti tik įmonės buhalteris, o ne įmonės vadovas, nes buhalteris tvarko buhalterinę apskaitą, tvarko apskaitos registrus, pasirašo buhalterinius dokumentus. LPPS ikiteisminiame tyrime buvo nurodžiusi, kad per visą laikotarpį LPPS buhalterinę apskaitą tvarkė finansistas T. M., todėl jis ir galėtų būti tinkamu subjektu šioje byloje. Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjos argumentais, nes ji administracinėn atsakomybėn traukiama ne už buhalterinės apskaitos tvarkymą, o už tai, kad neorganizavo tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Kaip liudytojas administracinio nusižengimo tyrimo metu apklaustas T. M. parodė, kad dirba Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (toliau NPPSS) finansininku ir tuo pačiu tvarko kai kurių šakinių profesinių sąjungų apskaitas, tarp jų tvarkė ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos apskaitą, kol ši buvo NPPSS sudėtyje. LPPS 2018 metų spalio mėnesį išstojo iš NPPSS. Kol LPPS apskaitos tvarkymas buvo jo žinioje, jis apskaitą tvarkė pagal tuos dokumentus, kuriuos jam atveždavo pirmininkė R. K.. Jis turėjo prisijungimo duomenis prie LPPS banko sąskaitos, tad kartas nuo karto sutikrindavo, ar sutampa jam pateikti dokumentai su bankiniais pavedimais iš sąskaitos. Įgaliojimai atlikti pavedimus iš LPPS sąskaitos jam suteikti nebuvo. Prisijungimo duomenis jis turėjo tik susižinojimui. Apskaitą suvedinėjo už kelis mėnesius, nes apskaitomų pirkimų ar kitų sandorių nebuvo labai daug, be to, dokumentus gaudavo pavėluotai. Kiekvienų metų pabaigoje jis padarydavo bendrą NPPSS ir šakinių profesinių sąjungų, tarp jų LPPS, finansinę ataskaitą. Jis į profesinių sąjungų veiklą ir valdymą nesikišo, nes yra tik apskaitininkas, profesinių sąjungų veikloje nedalyvauja.

Buhalterinės apskaitos įstatyme nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas (BAĮ 21 str. 1-2 d.). Iš liudytojo T. M. parodymų matyti, kad jis apskaitą tvarką pagal tuos dokumentus, kuriuos jam pateikdavo R. K., be to, jam nebuvo suteikti įgaliojimai atlikti pavedimus iš LPPS sąskaitos. Iš to, kas pasakyta, seka, kad skundžiamame nutarime minimi dokumentai į apskaitos registrus neįtraukti ne dėl T. M. veiksmų, o dėl pačios pareiškėjos, kuri pateikdavo dokumentus T. M., kad jie būtų įtraukti į apskaitos registrus ir pan.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, daro išvadą, kad FNTT Vilniaus apygardos valdybos 2019 m. vasario 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 0026-ANR_N-1-2019 priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl R. K. skundas netenkintinas ir skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

R. K. skundo netenkinti.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos 2019 m. vasario 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0026-ANR_N-1-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.