Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 312 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. B. išniekino kapą, o būtent, jis 2013 m. gegužės 6 d., apie 21 val. 00 min., Ignalinos rajono savivaldybės Dūkšto seniūnijos Dūkštelių kaime esančiose dvaro senosiose kapinėse, įrašytose į Kultūros vertybių registrą, nuo „A. H.“ kapavietės nuėmė metalinius strypus, 1382,63 Lt vertės, ir nudaužė vieną betoninį stulpelį; nuo „J. R. ir J. M.“ kapavietės nuėmė metalines aptvėrimo grandines, 2389,58 Lt vertės; nuo „J. B.“ kapavietės nudaužė metalines grandines nuo stulpeliuose jas laikančių kaiščių; nuo „J. Č.“ kapavietės nuėmė kapavietės aptvėrimo metalines grandines, 204,37 Lt vertės; nuo „A. R.“ kapavietės nuėmė du aptvėrimo metalinius kampuočius, 66,57 Lt vertės; nuo „L. Č.“ kapavietės nuėmė metalinius aptvėrimo vamzdžius, 67,73 Lt vertės, ir sudaužė betoninius aptvėrimo stulpelius, tokiu būdu suardė dvaro senosiose kapinėse esančias kapavietes, priklausančias Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos. Kaltinamasis S. B. savo kaltę pilnai pripažino, taip pat pripažino pareikštą byloje civilinį ieškinį ir parodė, kad 2013 m. gegužės 6 d. buvo neblaivus, reikėjo pinigų, todėl, pasiėmęs kūjį, nuėjo į kapines Dūkštelių kaime. Kapinėse kūju nudažė metalines grandines ir metalinius strypus, viską, kas nurodyta kaltinamajame akte. Daužydamas metalą, apgadino stulpelius. Kapinėse buvo apie valandą laiko, nudaužtą metalą sunešė ir sudėjo į krūvą netoli kelio, šimto metrų atstumu nuo kapinių. Po to nuėjo į namus. Sekančią dieną J. V. padėjo nunešti vieną sunkią metalinę grandinę, kurios vienas negalėjo patraukti. Tada paskambino Latvijos gyventojui, kuris atvažiavo į kaimą ir su kuriuo susitiko prie parduotuvės, po to nuvažiavo į vietą, kur buvo sudėtas metalas, latvis susikrovė metalą į automobilį. Už metalą latvis jam sumokėjo šimtą litų ir davė naminės degtinės. Gautus pinigus nunešė į banką, apmokėdamas jo draugės paimtą paskolą. Paaiškino, kad tą dieną buvo daug išgėręs, todėl taip pasielgė, blaivus būtų to nedaręs. Supranta, kad negerai pasielgė ir gailisi, sutinka, kad padarė didelę žalą, kurią bandys geranoriškai atlyginti, nes žada įsidarbinti. Dabartiniu metu nedirba, gyvena kartu su motina ir broliu.

Iš liudytojo J. V. apklausos protokolo seka, jog ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2013 m. gegužes 7 d. kartu su pažįstamu S. B. dirbant pas ūkininką, S. B. paprašė padėti pernešti metalą į kitą vietą, kad galima būtų privažiuoti automobiliu, sakė, kad metalą nuardė nuo Senojo Dūkšto kapinių. Tą pačią dieną, apie 19 valandą, jis kartu su S. B. nuėjo į Senojo Dūkšto kapines, kur į krūvą buvo sukrauti V raidės formos metaliniai strypai ir metalinės grandinės. Kiek buvo vienetų, nežino, ar buvo kampuočiai, nepastebėjo. Jie pernešė vieną metalinę grandinę, svėrusią apie 20 kg, į kitą vietą, viso metalo nepernešė, nes pradėjo temti, kiek ten dar buvo likę grandinių ir metalinių strypų krūvoje, nežiūrėjo. Einant į Dūkšto kapines kartu su S. B. išgėrė vyno, po to, kai pernešė vieną grandinę, vėl kartu išgėrė. Ta patį vakarą S. B. paprašė jo mobilaus ryšio telefono, girdėjo, kad S. B. skambino latviui ir klausė jo kada galės atvažiuoti pasiimti metalą. Minėtą latvį jis pažinojo, nes 2012 m. rudenį latvis buvo jo namų valdoje, ardydavo nevažiuojančius automobilius, kuriuos jis supirkinėdavo, latvio vardo ir pavardės nežino. Ką S. B. telefonu daugiau susitarė su latviu, jis nežino, kiek pinigų S. B. gavo už priduotą metalą, nežino, nes S. B. jam to nesakė. 2013 m. gegužės 9 d., apie 7 valandą, pas jį į namus atėjo S. B. ir su savimi atsinešė 300 gramų naminės degtinės, ją galėjo duoti latvis, nes latvis jos turi (b. l. 95).

Iš liudytojo V. K. apklausos protokolo seka, jog ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2013 m. gegužės 8 d., apie 17 valandą, jam būnant Ignalinos rajono Dūkšto miesto seniūnijos patalpose, ten dirbanti žemėtvarkos specialistė I. A. pasakė, kad 2013 m. gegužės 7 d. vakare, jai būnant namuose, vyras V. A. pasakė, kad netoli Dūkštelių kaime esančių kapinių, prie kelio pastebėjo sukrautą metalo krūvą ir kad metalas gali būti pavogtas nuo kapinių. 2013 m. gegužės 9 d., apie 7 val. 30 min., nuvažiavęs į Dūkštelių kaime esančias nacionaliniam kultūros paveldui priklausančias kapines, pastebėjo, kad nuo A. H. kapo pavogti metaliniai kampuočiai ir nudaužtas vienas akmeninis stulpas, o nuo kitų kapaviečių pavogti kapų tvorų metaliniai apdailos elementai. Sugrįžęs į Dūkšto seniūniją apie įvykį pranešė policijai (b. l. 89 - 90).

Iš liudytojo V. A. apklausos protokolo seka, jog ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2013 m. gegužės 7 d., apie 20 valandą, kartu su sūnumi J. automobiliu važiuodamas pro Senojo Dūkšto kapines, keleivio vietoje sėdintis sūnus pasakė, kad prie kelio ant kalniuko yra sukrautas metalo laužas. Jis, išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie metalo krūvos, pastebėjo, kad ten metalinės grandinės, metaliniai kampai, metalinės apdailos detalės. Apžiūrėjęs suprato, kad detalės gali būti pavogtos nuo Senojo Dūkšto kapinių. Grįžęs į namus apie tai pasakė Dūkšto seniūnijoje dirbančiai savo žmonai I. A. ir paprašė apie tai informuoti Dūkšto seniūną. Į kapines jis nuėjęs nebuvo (b. l. 91 - 92).

Iš liudytojos I. A. apklausos protokolo seka, jog ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad 2013 m. gegužės 7 d. į namus grįžęs vyras V. su sūnumi pasakė, kad važiuodami iš sodo prie Dūkštelių kapinių pamatė ant žemės sukrautą metalo krūvą, t.y. metalines grandines, ir kad metalas gali būti nuo kapinių. Vyras pasakė, kad apie tai reikėtų informuoti Dūkšto seniūną. 2013 m. gegužės 8 d. atvykusi į darbą apie metalą pamiršo pasakyti, o apie 17 valandą pamatė seniūną V. K. ir apie tai jam papasakojo (b. l. 93).

Iš liudytojo J. A. apklausos protokolo seka, jog ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2013 m. gegužės mėnesį kartu su tėvu V. A. važiavo iš sodo namo. Važiuojant nuo Senojo Dūkšto kapinių ant kalniuko pamatė į krūvą sukrautą metalą ir apie tai pasakė tėvui. Jis nepamena, ar buvo išlipęs iš automobilio, tačiau sėdėdamas automobilyje matė į krūvą sukrautas storas, apie 2 metrų ilgio, metalines grandines ir stačiakampius vamzdžius. Kiek buvo metalinių grandinių vienetų, nežino, stačiakampių vamzdžių, kurių ilgis apie 2-3 metrus, buvo apie dešimt vienetų (b. l. 94).

Iš Dūkšto seniūno V. K. 2013 m. gegužės 9 d. protokolo - pareiškimo seka, kad 2013 m. gegužės 9 d., apie 7 val. 30 min. Dūkštelių kaime apžiūrėjo kapines, kurios yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, ir pamatė, kad nuo kapų pavogtos tvorelės, metalinės grandinės bei metaliniai apdailos elementai (b. l. 11).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad 2013 m. gegužės 9 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta – kapinės, esančios Dūkštelių kaime, Dūkšto seniūnijoje, Ignalinos rajone. Apžiūros metu nustatyta, kad ant pirmos kapų grupės, kurioje yra kapavietės su užrašais „J. R.“ ir „J. M.“, apdailos stulpelių viršūnių matosi nulaužtų metalinių apdailos elementų liekanos bei likusių metalinių konstrukcijų liekanos. Šios kapavietės priekinis dešinės pusės kapo stulpelis yra apgadintas. Ant antros kapų grupės, kurioje yra paminkliniai akmenys su užrašais „A. H.“, „W. S., „J. S.“, priekiniuose akmeniniuose stulpeliuose matyti metalinės konstrukcijos liekanos, apgadintas priekinis kairės pusės stulpelis bei kairės tvorelės pusės vidurinis akmeninis stulpelis, kuris nulaužtas apie 10 centimetrų aukštyje, o nulaužtoji dalis yra kapo teritorijoje. Šalia nulaužto akmeninio stulpelio ant žemės matosi bato pėdsako fragmentas. Ant trečios grupės kapo, kur stovi paminklinis akmuo su užrašu „J. B.“, matyti, kad kapavietė aptverta keturiais akmeniniais stulpeliais. Nuo pirmų dviejų akmeninių stulpelių nuimta metalinė grandinė ir padėta ant žemės šalia paminklinio akmens. Ant ketvirtos grupės kapų, kur stovi paminklinis akmuo su baltos spalvos lentele su sunkiai įskaitomu užrašu „J. Č.“, kapavietė aptverta keturių stulpelių grupe, šalia kapo rasti du gulintys ant žemės metaliniai kabliai, kairėje paminklinio akmens pusėje ant žemės matosi daikto vilkimo pėdsakai. Apie 50 metrų atstumu nuo raudonos spalvos sumūrytų plytų, žyminčių įėjimą į kapinių teritoriją, einant žolės takeliu link Senojo Dūkšto, matyti automobilio ratų padangų pėdsakai. Taip pat protokole nurodoma, kad įvykio vietoje yra rasti ir paimti du metaliniai kabliai (b. l. 13 - 29).

Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos 2013 m. liepos 2 d. aktas patvirtina, kad dvaro senosios kapinės, esančios Ignalinos rajono savivaldybės Dūkšto seniūnijos Dūkštelių kaime, o taip pat jose esantis A. H. kapas, paskelbti valstybės saugomomis kultūros vertybėmis ir kad kapinėms ir kapavietėms vagystės metu padarytų nuostolių dydis – 16444,00 Lt (b. l. 36-38).

Iš įtariamojo S. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolų seka, kad 2013 m. gegužės 10 d. jis papasakojo apie kapų išniekinimo aplinkybes ir parodė kapines, esančias Dūkštelių kaime, Dūkšto seniūnijoje, Ignalinos rajono savivaldybėje, į kurias atėjo 2013 m. gegužės 6 d. apie 21 val., ir kur nuo kapavietės, ant kurios yra užrašas „A. H.“, nuėmė penkis metalinius strypus, nuo kapavietės, ant kurios yra užrašas „J. R. ir J. M.“, nuėmė dvi metalines grandines. Taip pat parodė vietą, kur sunešė nuimtą metalą. Papildomų parodymų patikrinimo metu 2013 m. spalio 21 d. S. B. tose pačiose kapinėse parodė kapavietę, ant kurios yra užrašas „J. Č.“, nuo kurios jis nuėmė metalines grandines, kapavietę, ant kurio yra užrašas „A. R.“, nuo kurios galėjo nuimti kampuočius, kapavietę, ant kurios yra užrašas „L. Č.“, nuo kurios galėjo nuimti aptvėrimo vamzdžius, kapavietę, ant kurios yra užrašas „J. B.“, nuo kurios galėjo nudaužyti kaiščius (b. l. 109 -114).

Kaltinamojo S. B. kaltė įvykdžius šį nusikaltimą pilnai įrodyta Dūkšto seniūno V. K. protokolu - pareiškimu, liudytojų J. V., V. K., V. A. ir I. A. ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos aktu, taip pat paties kaltinamojo S. B. parodymais ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu.

Kaltinamojo S. B. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 312 straipsnio 1 dalį, nes jis išniekino kapus.

Kaltinamojo S. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui, lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas jauno amžiaus – 24 metų, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė už padarytą nusikalstamą veiką, pripažino pareikštą civilinį ieškinį, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neutraliai, yra įrašytas į labiausiai nepasiturinčių asmenų paramai gauti sąrašą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, mano, jog kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti pakanka įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos švelniausios bausmės rūšies – viešųjų darbų, kurių terminas atitinka šios bausmės vidurkiui, numatytam įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą.

Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė – viešieji darbai - mažinama vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos teritorinio padalinio pareikštas 17107,45 Lt civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo numatytais atvejais - ir neturtinę žalą - privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Kadangi kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais apgadino dvaro senąsias kapines, kurios yra paskelbtos valstybės saugoma kultūros vertybe, todėl iš kaltinamojo valstybės naudai priteisiama 17107,45 Lt žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du metaliniai kabliai – Kultūros paveldo departamento prašymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžintini atsakingam už dvaro senąsias kapines Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Dūkšto seniūnijos seniūnui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 312 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui 40 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 240 valandų viešųjų darbų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - keturis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų viešųjų darbų.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti S. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Utenos teritorinio padalinio pareikštą 17107,45 Lt civilinį ieškinį patenkinti. Priteisti iš S. B. į valstybės biudžetą 17107,45 Lt (septyniolika tūkstančių šimtą septynis litus 45 ct) žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du metalinius kablius – grąžinti Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Dūkšto seniūnijos seniūnui.

Nuosprendis per 20 dienų, skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.