Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarimas

2020-10-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-403-995/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-10-27
Bylos Nr.
A5.-403-995/2020
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00101-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Vaida Railienė (pirm.)
Pažeidėjas
K. M.
Institucija
Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-403-995/2020Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00101-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 6.1.;21.9.10 (S)
ROIK: 20120859499PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 27 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. M., gimusios (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, gyvenančios (duomenys neskelbtini) turinčios aukštąjį išsilavinimą, išsituokusios, dirbančios (duomenys neskelbtini) personalo vadove, nebaustos,

administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiama K. M., būdama (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja, atsakinga bendrovėje už darbuotojų atranką, 2020 m. rugpjūčio 1 d., 16.15 val., (duomenys neskelbtini) veiklos vietoje - kavinėje „Cafe o le“, adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti O. G. ir E. C., kurie nebuvo įdarbinti bendrovėje ir prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDFV) administravimo įstaigai apie šių asmenų darbo pradžią. K. M., leisdama O. G. ir E. C. dirbti bendrovėje nesudarius rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios nepateikus duomenis VSDFV teritoriniam skyriui apie šių asmenų darbo pradžią, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, kurios nustato pareigą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbo sutarties su darbuotoju sudarymą bei jo priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. M. iš esmės pripažino padarytą nusižengimą. Paaiškino, kad 2020 m. liepos 29 d. įdėjo skelbimą į tinklalapį, kad skubiai ieškomi du darbuotojai darbui kavinėje. Į tą skelbimą atsiliepė E. C. tėtis, kadangi mergina buvo nepilnametė. Tai, kad nori dirbti kitas darbuotojas - O. G., pranešė apie tai tik penktadienio vakare. Ji su direktoriumi pakalbėjo, kad dirbti norėtų du jauni žmonės, bet įsitikinusi, ar jie tikrai dirbs nebuvo. O. G. ir E. C. 2020 m. rugpjūčio 1 d. atėjo į kavinę (duomenys neskelbtini) pakalbėti dėl būsimo darbo. Su jais buvo susitarta, kad jie bus įdarbinti padavėjų pareigose, mokant jiems minimalų darbo užmokestį. Tie du žmonės atvažiavo apsižiūrėti, jie stovėjo šalia kitų darbuotojų ir žiūrėjo, kaip vyksta darbas. Jiems, kaip mokiniams, buvo rodoma, kaip aptarnaujami žmonės, kaip reikia dirbti su kasa. Tą pačią dieną į kavinę atėjo mokesčių inspekcijos pareigūnai patikrinti. Kas atnešė pareigūnams kavą su tortu, negali pasakyti. Apie išbandymo laikotarpį, ji nieko nežino. Neneigia, kad su E. C. ir O. G. darbo sutartis nebuvo sudaryta, bet juos būtų tikrai įdarbinę nuo šeštadienio. Kada tiksliai buvo pranešta Sodrai, ji negali pasakyti. Taip pat paaiškino, kad būtent ji bendrovėje buvo atsakinga už personalą, ir už jų įdarbinimą. Gailisi, kad taip atsitiko, ir pripažįsta, kad nelabai buvo susipažinusi su teisės aktais, susijusiais su darbuotojų įdarbinimu. Tai buvo tik atsitiktinumas, jos klaida, o ne pasikartojantys procesai.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. M. prisipažinimo, padarytą nusižengimą patvirtina kiti byloje esantys duomenys.

Šalies argumentai

K. M. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad O. G. ir E. C. 2020 m. rugpjūčio 1 d. kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje, (duomenys neskelbtini), atėjo pakalbėti dėl būsimo darbo ir pasibandyti. Su būsimais darbuotojais, O. G. ir E. C., susitarė, kad darbo sutartys bus pasirašytos 2020 m. rugpjūčio 2 d. Jie bus įdarbinti padavėjų pareigose, mokant minimalų valandinį darbo užmokestį (b. l. 4).

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d., operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (27.13)FR1042-2818, užfiksuota, jog 2020 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) buvo atliktas operatyvinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad kavinėje aptarnavo, atnešė pirktą kavą ir tortą O. G. ir E. C., apie kurių įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (b. l. 5-6).

2020 m. rugpjūčio 1 d. faktų fiksavimo pažyma Nr. (27.13) FR1050-680 nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. operatyvaus patikrinimo metu – kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje, (duomenys neskelbtini), pirkti du puodeliai kavos ir du gabaliukai torto už bendrą 11,40 Eur sumą, ir buvo išduotas EKA kvitas Nr. 004746 šiai sumai. Kavinėje aptarnavo, atnešė kavą ir tortą ant staliuko padėjo O. G. ir E. C. bei M. K. (b. l. 7-8).

Šalies argumentai

O. G. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog jis 2020 m. rugpjūčio 1 d. atėjo pasimėginti dirbti (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 10.00 val., aptarnavo klientus, plovė indus. Dėl darbo tarėsi su direktoriaus pavaduotoja K., kuri nurodė, kad darbo užmokestis bus minimalus valandinis, ir, kad jis dirbs padavėjo-barmeno pareigose. Darbo sutarties nėra sudaręs (b. l. 9).

E. C. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ji 2020 m. rugpjūčio 1 d. atėjo pasimėginti dirbti (duomenys neskelbtini). Ji aptarnavo klientus, plovė indus. Dėl darbo tarėsi su direktoriaus pavaduotoja, personalo vadove K.. Ji nurodė, kad darbo užmokestis bus minimalus valandinis, dirbs padavėjos pareigose. Darbo sutarties nėra sudariusi (b. l. 10).

Žemesnės instancijos teismas

UAB „Dipteris“ direktoriaus E. P. įsakymu nustatyta, kad K. M. UAB „Dipteris“ gali vykdyti darbuotojų atranką ir įdarbinimą (b. l. 11).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2020 m. rugpjūčio 5 d. pranešimu Nr. DV-S-24450 nustatyta, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis 1-SD pranešimas apie apdraustųjų O. G. ir E. C. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. pas draudėją (duomenys neskelbtini) gautas 2020 m. rugpjūčio 1 d., 19.45 val.; pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pasirašytą saugiu elektroniniu parašu pateikė A. Š. (b. l. 12-14).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Kadangi ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, taip pat teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, darytina išvada, kad K. M., būdama (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja, atsakinga bendrovėje už darbuotojų atranką, aptarusi darbo pobūdį, darbo vietą, darbo užmokestį, 2020 m. rugpjūčio 1 d., (duomenys neskelbtini) veiklos vietoje - kavinėje (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti O. G. ir E. C. padavėjų pareigose - aptarnauti klientus, plauti indus. K. M. šioje nelegalaus darbo byloje yra tinkamas subjektas, kadangi būtent ji buvo atsakinga už darbuotojų atranką ir įdarbinimą, susitarė dėl darbo sutarčių ir faktiškai O. G. ir E. C. suteikė darbą. Nors administracinėn atsakomybėn traukiama K. M. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek ir teismo posėdžio metu akcentavo, kad O. G. ir E. C. 2020 m. rugpjūčio 1 d. atėjo tik pasikalbėti dėl darbo ir pasibandyti, tačiau DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat, ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Taigi ir apmokant darbuotoją, galioja tos pačios jau aptartose DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatose numatytos darbo sutarties sudarymo sąlygos, kurių šiuo atveju K. M. nesilaikė. O. G. ir E. C. kuomet jie pasibandė darbą, ar jiems tiks, turėjo būti sudarę darbo sutartį su darbdaviu, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo.

Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad K. M. leido dirbti O. G. ir E. C. teisės aktų nustatyta tvarka, nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą ir tokiais veiksmais K. M. pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji pripažino padarytą nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas nenustatė.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nebuvimą (ANK 35 straipsnis). K. M. padarė vieną tyčinį nusižengimą, duomenų, jog ji būtų buvusi bausta administracine tvarka, teismas neturi, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi, turi nuolatinį darbą. Įvertinus minėtas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad kitų pažeidimų ar nelegalaus darbo faktų nenustatyta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, K. M. skirtina minimali administracinė nuobauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 635 straipsnio 1 dalimi, 636 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

K. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti administracinę nuobaudą – 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų, 00 ct) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, nurodant ROIK: 20120859499. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas apeliaciniu skundu per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Vaida Railienė