Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. (S. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. 2015 m. balandžio 16 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. balandžio 16 d., apie 16.20 val., iš parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), pavogė prekių, kurių vertė 72,57 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kelia tik nuobaudos individualizavimo klausimą, t. y. prašo skirti administracinę nuobaudą – baudą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Už ATPK 50 straipsnio pažeidimą numatyta piniginė bauda arba administracinis areštas, t. y. sankcija suformuluota kaip alternatyvi. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Šiuo atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, jog S. S. buvo paskirta griežtesnė iš numatytų alternatyvių sankcijų – administracinis areštas ir apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokia pirmosios instancijos parinktos nuobaudos rūšimi. Kaip matyti iš pažymos apie asmens baustumą, S. S. ne kartą baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus, tarp jų ir dėl vagystės, t. y. nuo 2014 m. birželio 24 d. baustas 9 kartus (b. l. 11-13), paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato duomenimis per pastaruosius 5 metus S. S. baustas 24 kartus, paskirtų ir nesumokėtų baudų suma yra 5579 Eur. S. S. pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam paskirta nuobauda, teismas tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Tai aiškiai rodo, jog tokio pobūdžio pažeidimų darymas nėra atsitiktinis. S. S. piktybiškai nepaiso teisėto elgesio normų reikalavimų. Todėl galima daryti išvadą, kad S. S. neturi teigiamos įtakos švelnesnių nuobaudų, kaip piniginė bauda, paskyrimas. Be to, už anksčiau padarytus administracinius teisės pažeidimus S. S. skirtas nuobaudas – baudas nėra sumokėjęs. Todėl nagrinėjamu atveju tam, kad būtų užkardyti daromi administraciniai teisės pažeidimai, pirmosios instancijos teismas pažeidėjui pagrįstai paskyrė griežtesnę administracinės nuobaudos rūšį – administracinį areštą ir skyrė maksimalų sankcijoje numatytą jos terminą. Paskirtos administracinės nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad apeliantas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

ATPK 272 str. 2 d. nurodyta, jog nagrinėjant šio kodekso 50 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Taigi įstatymas šios kategorijos bylose numato papildomas garantijas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y., byla nagrinėjama tokiam asmeniui nedalyvaujant tik tuo atveju, jei nustatomas vengimas atvykti į bylos nagrinėjimą, taip pat ir vengimas būti atvesdintam.

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas S. S. administracinės teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo S. S. nedalyvaujant, skundžiamame nutarime nurodydamas, jog apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Administracinio teisės pažeidimo protokole S. S. nurodė, kad įvykio aplinkybes paaiškins teisme, o jam neatvykus prašė nagrinėti bylą be jo (b. l. 3). Apeliaciniame skunde S. S. nurodė, jog negalėjo atvykti į teismo posėdį, nes tuo metu buvo areštinėje, tačiau neneigė savo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Be to būdamas areštinėje turėjo galimybę reikšti prašymą dėl dalyvavimo bylos nagrinėjime, tačiau tokio prašymo nepateikė. Administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. teisė būti išklausytam įgyvendinta pateikiant apeliacinį skundą, taigi jis turėjo galimybę išreikšti savo poziciją dėl jam inkriminuojamų pažeidimų.

Įvertinus visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad S. S. paskirta administracinė nuobauda negali būti vertinama kaip per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui, ji buvo tinkamai individualizuota, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. S. (S. S.) apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.