- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-29
- Bylos Nr.
- e2-8222-1107/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03592-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Lukauskaitė
- Atsakovas
- R. Š.
- Ieškovas
- OU Aktiva Finants
- Advokatai
- Jurgita Grigaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės OU Aktiva Finants ieškinį atsakovei R. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu, kurio reikalavimus bylos nagrinėjimo eigoje patikslino, prašo priteisti iš atsakovės 1 372,01 Eur negrąžintą kreditą, 81,36 Eur sutartines palūkanas už laikotarpį nuo kredito suteikimo atsakovei dienos 2018 m. sausio 2 d. iki kredito sutarties nutraukimo dienos 2019 m. gegužės 30 d., 179,20 Eur sutarties sudarymo mokestį, 35,01 Eur sutarties administravimo mokestį, 6,34 Eur nuostolius, padarytus nuo kredito sutarties sudarymo iki kredito sutarties nutraukimo dienos (2019 m. gegužės 30 d.), 412,25 Eur nuostolius, padarytus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo teismui dienos (2020 m. sausio 28 d.), 45,22 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2020 m. sausio 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos bei palūkanų sumokėjimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. sausio 2 d. atsakovė ir pradinė kreditorė UAB „Moment credit“ naudodami nuotolinio ryšio priemones sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį pradinė kreditorė UAB „Moment credit“ suteikė atsakovei 150,00 Eur (plius jau turimi įsipareigojimai 1 681,48, viso: 1 667,68 Eur) kreditą 48 mėn. ir 13 d. terminui (toliau – Kreditas), o atsakovė įsipareigojo grąžinti gautą kreditą bei sumokėti priklausančias palūkanas, Sutarties sudarymo mokestį ir Sutarties administravimo mokestį iki Sutarties galutinio termino, mokant kiekvieną mėnesį Sutarties grafike nurodytomis datomis sutarto dydžio įmokas. Įmoka apima kredito, palūkanų, Sutarties sudarymo mokesčio, Sutarties administravimo mokesčio sumas, apskaičiuotas ir mokamas tam tikrai datai. Už naudojimąsi kredito lėšomis Sutartimi nustatyta 21,00 proc. dydžio metinių palūkanų norma, taip pat 45,22 proc. dydžio Bendra kredito kainos metinė norma. Ieškovės reikalavimas šioje Sutartyje yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties ir bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka Vartojimo kredito įstatyme nustatytų bendrai vartojimo kredito kainai taikomus reikalavimus. Atsakovė savo sutartines pareigas vykdė netinkamai, t. y. nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų laiku mokėti Sutartimi nustatytas įmokas, ko pasekoje ieškovė 2019 m. gegužės 30 d. nutraukė Kredito sutartį. Kredito sutarties nutraukimo datai, atsakovė liko skolinga: 1 372,01 Eur negrąžinto kredito; 81,36 Eur palūkanų; 179,20 Eur sutarties sudarymo mokesčio; 35,01 Eur sutarties administravimo mokesčio; 6,34 Eur nuostolių (paskaičiuotų nuo laiku nemokėtų įmokų sumų iki sutarties nutraukimo dienos pritaikant 45,22 proc. dydžio Bendrą kredito kainos metinę normą). Vadovaujantis Sutarties nuostatomis, nutraukus Kredito sutartį, mokestis už tolimesnį naudojimąsi negrąžinto Kredito bei nesumokėtų palūkanų lėšomis nestabdomas. Sutarties Bendrųjų sąlygų 11.9 punkte numatyta, kad jei kredito sutartis nutraukiama Bendrųjų sąlygų 11.6 punkto pagrindu, klientas po kredito sutarties nutraukimo privalo sumokėti bendras kliento mokamas sumas, nuostolius bei išlaidas, kurias bendrovė patyrė, reikalaudama sumokėti skolą bei ją administruodama. Nuostoliai po Kredito sutarties nutraukimo dėl atsakovės padarytų Sutarties pažeidimų, skaičiuojami kaip palūkanos (nuostoliai) už tolimesnį naudojimąsi pinigais. Kadangi palūkanos skaičiuojamos iki visiško kredito gražinimo, tai atsakovė taip pat privalo sumokėti 45,22 proc. dydžio bendros kredito kainos metines palūkanas, skaičiuojamas nuo Kredito sutarties nutraukimo datai negrąžinto kredito (1 372,01 Eur), nesumokėtų palūkanų sumos (81,36 Eur), sutarties sudarymo mokesčio (179,20 Eur) ir sutarties administravimo mokesčio (35,01 Eur) už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 29 d. (kita diena, po ieškinio teismui parengimo dienos) iki visiško Kredito grąžinimo bei palūkanų sumokėjimo dienos. Vadovaujantis 2019 m. gegužės 9 d. pasirašyta trišale Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi tarp UAB „Moment credit“, OÜ Aktiva Finants ir UAB „Julianus Inkaso“, UAB „Moment credit“ perleido OÜ Aktiva Finants reikalavimo teisę į atsakovę, o UAB „Julianus Inkaso“ įgaliota vykdyti skolos išieškojimą. Atsakovė informuota apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditorės pasikeitimą pranešimu.
Ieškovė dublike nurodė, kad nesutinka su atsakovės teiginiais dėl negrąžinto kredito likučio. Pirmiausiai pagal Sutartį dengiasi nuostoliai, tuomet įmoka, kurioje pirma eile dengiamas Sutarties sudarymo mokestis, administravimo mokestis, palūkanos ir kreditas. Taigi kredito dalis užskaitoma paskutinė. Tuo tarpu atsakovė atsiliepime klaidingai nustatė negrąžinto kredito likutį – iš suteiktos kredito sumos minusavo visas atliktas įmokas, nors pagal Sutarties 8.9 punktą kredito dalis užskaitoma paskutine eile. Gautos atsakovės įmokos buvo užskaitomos remiantis Sutarties mokėjimo grafiku bei Sutarties 8.9 punkte numatyta tvarka, tokiu būdu negrąžinto kredito suma sumažėjo iki 1 372,01 Eur. Nesumokėtos palūkanos, už tolimesnį naudojimąsi kreditu, už laikotarpį nuo kredito sutarties nutraukimo datos iki ieškinio parengimo datos sudaro 412,25 Eur (1 372,01 Eur x 3,77 proc. / 100 x 7,97 mėn). Pažymi, kad aukščiau paskaičiuotos palūkanos yra pelno palūkanos, t. y. palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą (o ne netesybos, kaip atsakovė įvardino atsiliepime į ieškinį). Kadangi palūkanos skaičiuojamos iki visiško kredito gražinimo, tai atsakovė taip pat privalo sumokėti 45,22 proc. dydžio bendros kredito kainos metines palūkanas, skaičiuojamas nuo Kredito sutarties nutraukimo datai negrąžinto kredito (1 372,01 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško Kredito grąžinimo dienos. Jos atitinka Vartojimo kredito įstatyme numatytus reikalavimus, todėl kreditorius jų nepažeidė bei veikė sąžiningai atsakovės atžvilgiu. Be to, atsakovė sutarties sudarymo metu neginčijo nustatytos bendros vartojimo kredito kainos metinės palūkanų normos ir sutartį sudarė tokiomis sąlygomis. Vadinasi, atsakovė buvo susipažinusi su visomis sutarties sąlygomis ir laisva valia su jomis sutiko, užtikrino, kad pagal turimas finansines galimybes galės įvykdyti prievolę. Ta aplinkybė, kad viena sutarties šalis yra vartotojas, nesiderėjęs dėl susitarimo sąlygų, nesudaro pagrindo pripažinti pradinio kreditoriaus veiksmų neatitinkančiais sąžiningos verslo praktikos reikalavimų, pažeidžiančiais šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
2020 m. liepos 7 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2019 m. gegužės 30 d.) iki ieškinio parengimo dienos 2020 m. sausio 28 d. (viso 7,97 mėn.) nuostoliai sudaro 412,25 Eur (1 372,01 Eur x 3,77 proc. / 100 x 7,97 mėn.). Po ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško paskolos sumos grąžinimo datos apskaičiuoti nuostolių dydį konkrečia pinigų suma neturi galimybės, nes nežinoma data, kada bus grąžinta skola. Už šį laikotarpį nuostoliai (negautos pajamos) gali būti išreikšti tik procentiniu dydžiu, atitinkančiu sutartyje nustatytos Bendros kredito kainos normos dydį (45,22 proc.). Šiuo atveju nuostoliai (negautos pajamos) atitiktų 45,22 proc. dydžio Bendros kredito kainos normą, skaičiuojamus nuo negražintos paskolos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki paskolos sumos visiško grąžinimo dienos. Paskaičiuoti nuostoliai (negautos pajamos) apima kompensuojamų palūkanų dydį, todėl šiuo ieškiniu atskiro reikalavimo dėl kompensuojamų palūkanų nereiškia ir prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1 372,01 Eur negrąžintą kreditą; 81,36 Eur sutartines palūkanas iki kredito sutarties nutraukimo dienos (2019 m. gegužės 30 d.); 179,20 Eur sutarties sudarymo mokestį; 35,01 Eur sutarties administravimo mokestį; 6,34 Eur nuostolius iki Kredito sutarties nutraukimo datos (2019 m. gegužės 30 d.); 412,25 Eur nuostolių nuo Sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo; nuostolius, atitinkančius 45,22 procentų dydžio Bendros kredito kainos normą, skaičiuojamus nuo negražintos paskolos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki paskolos sumos visiško grąžinimo dienos; bylinėjimosi išlaidas – 49,00 Eur už žyminį mokestį, 0,84 Eur už registro išrašą ir 100,00 Eur už teisines konsultacijas ir pagalbą rengiant procesinius dokumentus.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 81,36 Eur sutartines palūkanas, 179,20 Eur sutarties sudarymo mokestį, 35,01 Eur sutarties administravimo mokestį, 6,34 Eur nuostolius. Reikalavimą dėl 1 372,01 Eur negrąžinto kredito tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 792,56 Eur negrąžintą kreditą. Reikalavimą dėl 501,06 Eur nuostolių, padarytų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo teismui dienos, tenkinti iš dalis, taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 90,60 Eur nuostolių. Reikalavimą dėl 45,22 proc. dydžio metinių palūkanų tenkinti iš dalies ir metines palūkanas sumažinti iki 18,25 proc. Priteisti iš ieškovės atsakovės turėtų išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kuria atsakovei buvo suteiktas bendrai sumai 1 650,00 Eur kreditas. Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovės 1 372,01 negrąžintą kreditą, kadangi įsiskolinimas yra ženkliai mažesnis, atsakovė atlikinėjo mokėjimus kas mėnesį ir sumokėjo 875,12 Eur, todėl įsiskolinimas susidarė dėl 792,56 Eur (1 667,68 Eur – 875,12 Eur), o ne dėl 1 372,01 Eur. Ieškovė įsiskolinimo sumos nepagrindė jokiais įrodymais. Taip pat ieškovė prašo priteisti 501,06 Eur nuostolius, patirtus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos. Nuostolių dydis neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Kreditorius už tolesnį naudojimąsi pinigais turi teisę reikalauti iš atsakovės palūkanų, atliekančių nuostolių kompensavimo funkciją, o ne mokėjimo (pelno) funkciją ir skaičiuojant ieškovės nuostolius turi būti vadovaujamasi Vartojimo kredito įstatyme nustatytu 0,05 proc. tarifu. Be to, pagal minėtą įstatymą netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Pažymėjo ir tai, kad atsakovė neturėjo realios galimybės individualiai aptarti paskolos sutarties sąlygų, nes jos buvo iš anksto nustatytos ieškovės, norint gauti paskolą turėjo būti priimamos be realių derybų ir galimybės keisti sąlygas. Protingomis metinėmis palūkanomis laikytinas 18,25 proc. metinių palūkanų dydis (0,05 proc. x 365 dienos).
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsakovės atsikirtimuose nurodytus argumentus, su ieškiniu sutiko iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš byloje pateiktų šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų, nustatyta, jog ieškovė su pradine kreditore uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Moment Credit“ 2018 m. sausio 2 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteiktas 150,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. 13 d. terminui. Atsakovė iki šio kredito gavimo jau turėjo 1 681,48 Eur sumai įsipareigojimų pradinei kreditorei ir bendra kredito suma sudarė 1 667,68 Eur. Pagal vartojimo kredito sutartį, atsakovė įsipareigojo mokėti 45,22 procentų dydžio metines palūkanas, 245,76 Eur sutarties sudarymo mokestį ir kas mėnesį mokėti po11,67 Eur administravimo mokestį iki 2022 m. sausio 15 d. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl ieškovė, vadovaudamasi sutarties 11.6. punktu, 2019 m. gegužės 30 d. siųstu pranešimu vienašališkai su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį nutraukė nuo 2020 m. liepos 1 d.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 2018 m. sausio 2 d. Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir banko sąskaitos išrašas patvirtina aplinkybes, kad atsakovei buvo suteiktas 150,00 Eur dydžio kreditas jį pervedant į atsakovės banko sąskaitą. Atsakovė, be suteikto 150,00 Eur dydžio kredito, yra įsipareigojusi mokėti įmokas už anksčiau suteiktus tris kreditus po 500,00 Eur. Ieškovės pateikto mokėjimų balanso ir siųstų pranešimų – priminimų išrašo duomenimis atsakovė iki 2019 m. balandžio 30 d. mokėjo įmokas, tačiau ne visada laiku ir tinkamo dydžio. Kreditorė informavo atsakovę apie laiku nemokamas įmokas ir jų nepakankamumą, ko pasekmėje 2019 m. gegužės 30 d. pranešimu atsakovė informuota apie sutarties nutraukimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalies pagrindu kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. 2019 m. gegužės 9 d. pasirašius trišalę Reikalavimo teisių perleidimo sutartį tarp UAB „Moment credit“, OÜ Aktiva Finants ir UAB „Julianus Inkaso“, UAB „Moment credit“ perleido OÜ Aktiva Finants reikalavimo teisę į atsakovę. Atsakovė informuota apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditorės pasikeitimą 2019 m. birželio 6 d. pranešimu, kuriuo atsakovei priminta ir apie turimą įsiskolinimą.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnio).
Byloje kilęs ginčas dėl prašomos priteisti negrąžintos kredito dalies. Atsakovė neginčija, kad kredito sutarties sąlygų nevykdė, tačiau nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš jos 1 372,01 Eur negrąžintą kreditą, t. y. nesutinka su ieškovės nurodyta likusia negrąžinta kredito dalimi. Pastaroji nesutikinimą grindžia duomenimis apie jos atliktus mokėjimus kreditorei nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. Šiuo laikotarpiu atsakovės atliktų mokėjimų neneigia ir ieškovė, kartu su ieškiniu pateikdami ir nurodytas aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus. Atsakovė nurodo, kad likusi negrąžinta kredito dalis yra ženkliai mažesnė nei prašo priteisti ieškovė.
Nustatyta, kad vartojimo kredito sutarties šalys vartojimo kredito sutarties 8.9 punkte numatė, jog tuo atveju, jeigu prievolių mokėti pagal kredito sutartį įvykdymo terminai yra suėję, iš atsakovės gauti mokėjimai pirmiausiai skiriami atlyginti nuostoliams ir išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile mokėjimai skiriami mokėti įmokoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Įmoka skirstoma tokia seka: sutarties sudarymo mokesčiui, administravimo mokesčiui, palūkanoms ir kreditui padengti. Iš esmės analogiškai numatyta ir CK 6.54 straipsnio normoje. Taigi, nepriklausomai nuo kredito gavėjo paskirties formuluotės mokėjimo dokumente, t. y. nurodytų įmokų paskirstymo, ar kredito gavėjo nurodymo už ką yra mokama pinigų suma, gautų įmokų paskirstymo eiliškumas buvo nustatytas šalių sutarties pagrindu. Pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas piniginės lėšos už patį kreditą yra užskaitomi tik tuomet, kai pilnai padengiamos netesybos ir papildomos sumos pagal vartojimo kredito sutartį. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovė nurodo, kad ji atlikdama įmokas kreditorei grąžino didesnę dalį jai suteikto kredito nei yra paskaičiavusi ieškovė, tačiau teismas sutinka su ieškovės motyvais, jog atsakovės sumokėtos įmokos buvo paskirstytos pagal vartojimo kredito sutartyje šalių sulygtą eiliškumą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovės argumentas dėl grąžinto kredito dalies dydžio, nurodant, jog atsakovė liko skolinga ne ieškiniu prašomą priteisti sumą – 1 372,01 Eur, o mežesnę sumą – 792,56 Eur, laikytinas nepagrįstu. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 1 372,01 Eur dydžio negrąžintas kreditas.
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 81,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2019 m. gegužės 30 d.), 179,20 Eur sutarties sudarymo mokestį, 35,01 Eur sutarties administravimo mokestį ir 6,34 Eur mokėjimo palūkanas (nuostolius) iki Sutarties nutraukimo dienos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kasacinis teismas pažymėjęs, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37).
Naujoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai).
Pagal tarp šalių sudarytos Sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovė įsipareigojo mokėti įmokas už suteiktą bendrą kredito sumą, kuri susideda iš kredito, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio bei administravimo mokesčio. Tai yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kuriuos kredito davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį, todėl reikalavimai priteisti 81,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2019 m. gegužės 30 d.), 179,20 Eur sutarties sudarymo mokestį, 35,01 Eur sutarties administravimo mokestį tenkinami pilnai. Dėl reikalavimo priteisti 6,34 Eur ieškovės įvardintus nuostolius, nurodytina, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgiant į, laikytina, kad ieškovė nepagrįstai prašo nuostolių už tolimesnį naudojimąsi kreditu kuomet jau yra paskaičiavusi 81,36 Eur pelno palūkanas iki sutarties nutraukimo, todėl šis reikalavimas netenkintinas.
Dėl nuostolių priteisimo.
Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 412,25 Eur nuostolius nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos bei 45,22 proc. dydžio nuostolių nuo bylos iškėlimo teisme iki paskolos sumos visiško gražinimo, grindžiamas aplinkybėmis, jog dėl atsakovės kaltės nutraukus sutartį ieškovas patyrė nuostolius, t. y. negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs tinkamai vykdžius atsakovei sutartį.
Vertinant prašomų nuostolių pagrįstumą aktualus byloje yra Vartojimo kredito įstatymas, kurio 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos kelios reikšmingos taisyklės. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais.
Ieškovė reikalavimą priteisti 412,25 Eur nuostolius paskaičiavusi nuo sutarties nutraukimo (2019 m. gegužės 30 d.) iki 2020 m. sausio 28 d. (kreipimosi į teismą), t. y. už 7 mėnesius ir 29 dienas, kas atitinka 7,97 mėn. Skaičiavimui remtasi 45,22 proc. dydžio bendra vartojimo kainos metine norma, kuri padalinta iš 12 mėnesių ir gauta 3,77 proc. mėnesinė bendra kredito kainos norma. Taigi, 1 372,01 Eur x 3,77 proc. / 100 x 7,97 mėn. Tačiau teismas, sutikdamas su atsakovės atsiliepimo argumentais ir vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis sprendžia, kad ieškovės nuostoliai turi būti paskaičiuoti paisant aukščiau išdėstytų Vartojimo kredito įstatymo nuostatų.
Pirmiausia, ieškovė skaičiuojant nuostolius taiko bendrą kredito kainos normą – 45,22 proc. Tarp šalių sudaryta vartojimo sutartis, kurios viena šalis yra vartotojas, kaip silpnoji santykio šalis. Sutarties sudaryme svarbi abiejų šalių valia ir sutarties sąlygų aptarimas. CK 6.228⁴ straipsnyje numatyti atvejai kuomet galimi vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumo atvejai, t. y. kuomet šalis neturėjo galimybės individualiai jų aptarti ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalies (šalių) teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto ieškovės parengtoje standartinėje sutartyje. Ieškovė tvirtino, kad atsakovė neginčijo bendros vartojimo kredito kainos metinės palūkanų normos, bet tai nepatvirtina, kad atsakovė su jomis pilnai sulygo ir galėjo kreditorių įtakoti dėl mažesnės palūkanų normos jos atžvilgiu nustatymo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies, prašomų nuostolių dydis (45,22 proc. dydžio nuostolių nuo bylos iškėlimo teisme iki paskolos sumos visiško gražinimo) mažintinas iki Vartojimo kredito įstatyme nustatytų netesybų (0,05 proc. dydžio per dieną), t. y. 18,25 proc. metinių palūkanų dydžio (0,05 proc. x 365 dienos), kurios laikytinos minimaliais kreditorės nuostoliais, kurių jai nereikia įrodyti.
Ieškovės reikalavimas priteisti 412,25 Eur dydžio nuostolius, paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo (2019 m. gegužės 30 d.) iki 2020 m. sausio 28 d. (kreipimosi į teismą), t. y. už 7 mėnesius ir 29 dienas, tenkinamas iš dalies. Nurodytu aukščiau aktualiu reglamentavimu dėl nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, pagrįstumo teismas sprendžia, kad jų dydis negali viršyti 0,05 proc. per dieną arba kaip jau buvo paminėta 18,25 proc. per metus. Be to, kaip jai buvo minėta, atsižvelgiant į Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nuostoliai negali būti skaičiuojami už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Nustatyta, kad ieškovė nuostolių dydį paskaičiavo už žymiai ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį bei naudodama 45,22 proc. sutartyje nustatytą bendrą vartojimo kainos metinę normą (3,77 proc. per mėnesį). Darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės didesnių nuostolių nei numato įstatymas, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad tokio dydžio nuostolius ieškovė patiria, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiami minimalūs nuostoliai – 123,48 Eur nuostolių iki 2020 m. sausio 28 d. (kreipimosi į teismą) (1 372,01 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų) bei 18,25 proc. dydžio metinių nuostolių nuo bylos iškėlimo teisme iki paskolos sumos grąžinimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė pareiškė ieškinį 2 086,17 Eur dydžio sumai. Teismas ieškinį tenkino iš dalies priteisdamas 1 791,06 Eur, t. y. 85,85 proc. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistinas 40,34 Eur (47,00 Eur x 85,85 proc.) žyminis mokestis bei 86,57 Eur (100,84 Eur x 85,85 proc.) už teisines paslaugas bei registro išrašą, iš viso 126,91 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
Atsakovės atstovė pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės. Prašoma priteisti 600,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo, tripliko paruošimą bei atstovavimą, pateikti tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Prašymas pagrįstas ir atsižvelgiant į proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovės priteistinas 84,90 Eur (600,00 Eur x 14,15 proc.) bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 970)).
Ieškovui šioje byloje sumažinus ieškinio reikalavimus, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovei grąžintina permokėto žyminio mokesčio dalis – 2,00 Eur, kurią grąžinti įpareigotina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 259, 260, 265 – 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei OU Activa Finants, juridinio asmens kodas 10746479, iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 372,01 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 01 ct) negrąžintą kredito sumą, 81,36 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 36 ct) palūkanas iki kredito sutarties nutraukimo dienos, 179,20 Eur (vieno šimto septyniasdešimt devynių eurų 20 ct) sutarties sudarymo mokestį, 35,01 Eur (trisdešimt penkių eurų 01 ct) sutarties administravimo mokestį, 123,48 Eur (vieno šimto dvidešimt trijų eurų 48 ct) dydžio nuostolius iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. sausio 28 d.), 18,25 proc. dydžio nuostolių nuo bylos iškėlimo teisme iki paskolos sumos visiško gražinimo, 126,91 Eur (vieno šimto dvidešimt šešių eurų 91 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės OU Activa Finants, juridinio asmens kodas 10746479, atsakovei R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas – 84,90 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų 90 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Grąžinti ieškovei OU Activa Finants, juridinio asmens kodas 10746479, žyminio mokesčio dalį – 2,00 Eur (du eurus 00 ct), mokėjimo data 2020 m. sausio 31 d., šį mokestį grąžinti įpareigojant Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.