- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-01-26
- Bylos Nr.
- 1-404-729/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00004-2026-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Kaltinamasis
- G. N.
- Advokatai
- Diana Vaitkevičienė
Įžanginė dalis
viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. N. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:
jis, 2025-12-31, apie 21.44 val., Palangos g. – Birutės g. sankryžoje, Vydmantų k., Kretingos r., vairavo automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,57 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis G. N. teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, dėl savo tokio poelgio nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad 2025-12-13 iki 13 val. dienos išgėrė apie 200 g. Po to, prieš sėsdamas vairuoti, išgėrė dar 30-50 g; neblaivus nesijautė, todėl važiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) nupirkti porą dėžučių saldainių anūkei gimimo dienos proga. Parduotuvė nuo namų nutolusi apie 1 km atstumu; būtų galėjęs nueiti, tačiau galvojo, kad nebespės ir pavėluos. Planavo grįžęs pasilikti automobilį, išsikviesti pavėžėją ir nuvažiuoti pas anūkę į Palangą. Važiuojantį į parduotuvę jį sustabdė pareigūnai, patikrino neblaivumą; su alkotesterio parodymais sutiko, tik pats netikėjo, kad gali tiek įpūsti. Yra ilgametis vairuotojas, teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 1990 m., iki tol nėra sukėlęs jokio eismo įvykio ar baustas už analogiškus veiksmus. Iki šio įvykio kasdien vežiodavo žmoną į darbą Palangoje; tą vakarą žmona prašė nevažiuoti, tačiau jos nepaklausė. Taip pat Užimtumo tarnyboje ieškojosi darbo, kur galėtų dirbti su B kategorija. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo dukrą. Su dukra sutaria gerai, mano, kad ji gali daryti jam teigiamą įtaką. Reikiamas išvadas jau padarė, labai išgyvena ir jaučia didelę gėdą dėl savo neatsakingumo, pasižada taip nebesielgti.
Kadangi kaltinamasis G. N. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėja.
Greta kaltinamojo G. N. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:
Iš 2026-01-01 Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK Reagavimo skyriaus jaunesniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025-12-31, vykdant viešosios tvarkos užtikrinimo ir eismo priežiūros funkcijas, 21.44 val. Kretingos r., Vydmantų k., Palangos – Birutės g. sankryžoje, buvo sustabdytas automobilis „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoją G. N. patikrinus bekontakčiu alkotesteriu „Alcotest 5000 Nr. ARPF-0174“ buvo nustatytas galimas alkoholio vartojimas. G. N. teigė, kad alkoholį – degtinę vartojo prieš 20 min. Patikrinus G. N. alkotesteriu „Alcotest 6820 Nr. ARHK-0648“, patikros Nr. 2426252, jam pirmu tikrinimu 21.47 val. nustatytas 1,57 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 22.08 val. – 1,69 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 1-6).
Iš 2026-01-01 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra Kretingos r., Vydmantų k., Palangos - Birutės g. sankryža (1 t., b. l. 13-29).
Iš 2025-12-31 neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterių tikrinimų istorijos nustatyta, kad G. N. alkotesteriu „Alcotest 6820, Nr. ARHK-0648“, patikros Nr. 2426252, pirmu tikrinimu 21.20 val. nustatytas 1,57promilių neblaivumas, antru tikrinimu 22.08 val. – 1,69 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 30-33).
Iš 2025-12-31 priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto nustatyta, kad automobilis „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Tiekėju g. 32, Kretinga (1 t., b. l. 34).
Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra G. N. (1 t., b. l. 35).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „VW Caravelle“, 2005 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 6 480 Eur (1 t., b. l. 37).
Siūloma laiduotoja J. N. teismo posėdžio metu palaikė pateiktą prašymą, nurodė, jog yra pajėgi daryti teigiamą įtaką savo tėčiui, kad jis daugiau nenusikalstų. Su tėčiu palaiko artimą ryšį, daug bendrauja, gerai sutaria; tėtis anksčiau nėra kėlęs rūpesčių, jis yra geras žmogus, kodėl šį kartą sėdo už automobilio vairo neblaivus, nei jis pats, nei kiti šeimos nariai nesupranta. Su tėčiu buvo susitarę, jog jis su pavėžėju atvyks į Palangą. Tėtis savo veiksmus vertina blogai, ji taip pat išbarė tėtį dėl tokio jo elgesio. Savo turtinę padėtį vertina stabiliai, yra dirbanti, per mėnesį gauna iki 1 000 Eur atlyginimo, viena pati augina du vaikus, vaikų išlaikymui gauna 300 Eur alimentų.
Įvertinus byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo G. N. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus (jam nustatytas didesnis už 1,51 promilių neblaivumas).
Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis G. N. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo saugumui ir visuomenei. Anksčiau jis neteistas, per pastaruosius tris metus administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, todėl tai pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, šiuo metu - bedarbis, vedęs, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaltinamasis savo elgesį vertina labai kritiškai, padarė reikiamas išvadas, pasižada nebenusikalsti; to paties tikisi ir jo dukra, prašanti atiduoti jį jai pagal laidavimą. Visa šių aplinkybių visuma leidžia teigti, jog G. N. yra vertas teismo pasitikėjimo, jog naujų veikų, pažeidžiančių įstatymų reikalavimus, nedarys, todėl, esant BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. G. N. laiduotoja skirtina J. N., kuri, vadovaujantis byloje surinkta medžiaga, neabejotinai yra verta pasitikėjimo ir tinkamas laiduoti už G. N. asmuo: kaltinamojo dukra, neteista, anksčiau (2023 m.) vieną kartą bausta administracine tvarka, paskirtą baudą sumokėjusi, išimtinai teigiamai charakterizuojama darbdavio. Pati J. N. teismo posėdžio metu parodė, jog supranta, jog ji turės daryti tėčiui teigiamą įtaką, jog jis daugiau nenusikalstų, jie sutaria gerai, juos sieja artimas ryšys, padeda vienas kitam, išklauso. Įvertinus kaltinamojo ir laiduotojos šeimos turtinę padėtį bei jo ir laiduotojos požiūrį į G. N. padarytą nusikalstamą veiką bei būtinybę pakeisti savo elgesį, tikėtina, kad šis asmuo stengsis pasitaisyti ir neskyrus finansiškai šeimą apsunkinsiančio užstato, todėl laidavimas nustatomas be jo.
Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas atleistam asmeniui nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Kaltinamasis automobilį vairavo, būdamas vidutinio girtumo laipsnio, tuo sukeldamas pavojų savo paties ir kitų eismo dalyvių bei bendram eismo saugumui. Kaltinamasis anksčiau už tokio pobūdžio neteisėtą elgesį Lietuvoje nei baudžiamąja, nei administracine tvarka nebaustas; pasak kaltinamojo, jis išgyvena dėl šio įvykio, reikiamas išvadas jau padarė. Dėl šių priežasčių, siekiant užkirsti jam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, G. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojant jį nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos (2026-01-05).
Taip pat šioje byloje spręstinas kitos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo, pobūdžio ir apimties klausimas. BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas darant nusikalstamą veiką panaudoto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. N. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vairuodamas automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris AB „Regitra“ duomenimis priklauso jam. Automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl G. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas (BK 72 straipsnis), o jam taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas.
Į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam G. N. išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nes byla teisme nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgdamas į tai, taip pat į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį (byla išnagrinėta per vieną trumpą teismo posėdį, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. N. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
G. N. laiduotoja paskirti J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.
Išaiškinti G. N., jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti, dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu asmuo padarė tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, G. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo (2026-01-05).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, G. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Svajūno Petravičiaus 2026-01-05 nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio automobilio konfiskavimo, o po to – panaikinti.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o tada panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš G. N. nepriteisti.
Daiktą, turėjusį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.