Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.4.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.2.14.5.1.; 1.2.16.4.; 1.2.18.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.1.16.1.2.1.; 2.1.16.1.10.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9.

2016 m. birželio 30 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198¹ straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (už 2014 m. gruodžio 3-4 d. padarytą nusikaltimą) – laisvės atėmimu 9 mėnesiams,pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (už 2014 m. gruodžio 3-4 d. padarytą nusikaltimą) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už 2014 m. gruodžio 5 d. padarytą nusikaltimą) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams,pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (už 2014 m. gruodžio 5 d. padarytą nusikaltimą) laisvės atėmimu 9 mėnesiams,pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (už 2014 m. gruodžio 5 d. padarytą nusikaltimą) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už 2014 m. gruodžio 8 d. padarytą nusikaltimą) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams,pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (už 2014 m. gruodžio 8 d. padarytą nusikaltimą) laisvės atėmimu 7 mėnesiams,pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už 2014 m. gruodžio 10 d. padarytą nusikaltimą) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimu ir dalinio sudėjimo būdu, M. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę subendrinus su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi dalinio sudėjimo būdu, M. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kol bus pradėtas nuosprendžio vykdymas nuteistajam M. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Iš M. M. priteista O. A. 2 267,72 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš M. M. priteista Valstybei proceso išlaidų 13,90 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 3 d., apie 16.30 val., iki 2014 m. gruodžio 4 d., apie 16.08 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ten taip pat laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nenustatytu asmeniu, mobilaus ryšio telefonu paskambinęs O. A., adresu (duomenys neskelbtini), ir jai melagingai nurodžius, kad reikia patikrinti banko kasininkus, kad viena jų yra pagauta sukčiaujant, kad iš daugelio pensininkų sąskaitų yra „plaunami“ pinigai ir, kad tai vyksta visoje Lietuvoje, O. A. nurodė nueiti į banką ir ten sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį, ko eigoje, O. A. tą pačią dieną nuėjus į „(duomenys neskelbtini)“, AB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centrą, adresu (duomenys neskelbtini), ir ten sudarius elektroninių paslaugų teikimo sutartį, telefonu jos paprašė padiktuoti gautus prisijungimo prie jos elektroninės bankininkystės duomenis, t. y. atpažinimo kodą (naudotojo ID), slaptažodį ir kodus iš identifikavimo kodų kortelės, ir jai tai padarius, tokiu apgaulės būdu, neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su ten pat laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nenustatytu asmeniu, neteisėtai panaudodamas iš O. A. apgaule įgytus, pastarosios prisijungimo prie elektroninės bankininkystės „(duomenys neskelbtini)“, AB duomenis, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą šių duomenų naudotoją O. A., tą pačią dieną, 16.18 val. ir 16.19 val., iš kompiuterinės sistemos, IP adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie O. A. sąskaitos, esančios „(duomenys neskelbtini)“, AB, po to, 16.33 val., iš kompiuterinės sistemos, IP adresu (duomenys neskelbtini), bei 17.08 val., iš kompiuterinės sistemos, IP adresu (duomenys neskelbtini), pasikėsino vėl neteisėtai prisijungti prie O. A. sąskaitos, tačiau šios savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo ir nenustatyto asmens valios, nes elektroninė programa prisijungimus prie sąskaitos užblokavo.

Be to, M. M. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 5 d., laikotarpiu nuo 08.51 val. iki 10.21 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ten taip pat laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nenustatytu asmeniu, mobilaus ryšio telefonu paskambino O. A., adresu (duomenys neskelbtini), melagingai jai nurodė, kad ryšium su vykdomu banko kasininkų patikrinimu, ji turinti per paštą M. G. į (duomenys neskelbtini) išsiųsti 2 600 Lt, taip pat pranešė, kad jos elektroninės bankininkystės paslauga yra užblokuota, todėl ji turinti gauti naujus prisijungimo prie jos kodus ir jam juos padiktuoti, ko eigoje, O. A. tą pačią dieną nuėjus į „(duomenys neskelbtini)“, AB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centrą, adresu (duomenys neskelbtini), ir ten gavus naujus prisijungimo prie jos elektroninės bankininkystės duomenis, t. y. atpažinimo kodą (naudotojo ID) ir slaptažodį, bei juos telefonu jam padiktavus, tokiu apgaulės būdu, neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su ten pat, t. y. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu, nenustatytu asmeniu, neteisėtai panaudodamas iš O. A. apgaule įgytus, minėtus pastarosios prisijungimo prie elektroninės bankininkystės „(duomenys neskelbtini)“, AB duomenis, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą šių duomenų naudotoją O. A., tą pačią dieną, 11.12 val., iš kompiuterinės sistemos, IP adresu (duomenys neskelbtini), pasikėsino neteisėtai prisijungti prie O. A. sąskaitos, esančios „(duomenys neskelbtini)“ AB, tačiau prisijungimas buvo nesėkmingas, po to, 11.16 val., iš tos pačios kompiuterinės sistemos, neteisėtai prisijungė prie O. A. sąskaitos ir 11.45 val. dar kartą, iš tos pačios kompiuterinės sistemos pasikėsino neteisėtai prisijungti prie O. A. sąskaitos, tačiau šios savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo ir nenustatyto asmens valios, nes elektroninė programa prisijungimą prie sąskaitos užblokavo, o tuo tarpu O. A. apgaulės įtakoje vykdant mobilaus ryšio telefonu jai duotus nurodymus, nuėjus į AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) paštą, adresu (duomenys neskelbtini), ir ten 13.47 val. padarius 2 600 Lt piniginę perlaidą į (duomenys neskelbtini), jam padėti pažadėjusiam, tačiau tikrosios šių pinigų kilmės nežinančiam M. G., jis mobilaus ryšio telefonu susisiekęs su M. G., pastarajam pranešė, kad jo vardu yra atsiųsti 2 600 Lt ir nurodė juos paimti, ko eigoje, M. G. šią pinigų sumą tą pačią dieną, 14.31 val. paėmus AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) centriniame pašte, adresu (duomenys neskelbtini), ir paskirsčius pagal jo nurodymus, tokiu būdu, apgaule, savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo O. A. pinigus – 2 600 Lt (753,01 Eur).

Be to, M. M. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 8 d., laikotarpiu nuo 10.05 val. iki 12.07 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ten taip pat laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nenustatytu asmeniu, mobilaus ryšio telefonu paskambino O. A., adresu (duomenys neskelbtini), ir jai melagingai nurodė, kad ryšium su vykdomu banko kasininkių patikrinimu, ji turi per paštą M. G. į (duomenys neskelbtini) išsiųsti 2 600 Lt, o tuo tarpu pats, panaudodamas iš O. A. 2014 m. gruodžio 5 d. apgaule įgytus, pastarosios prisijungimo prie elektroninės bankininkystės „(duomenys neskelbtini)“, AB duomenis, t. y. atpažinimo kodą (naudotojo ID), slaptažodį ir kodus iš identifikavimo kodų kortelės, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą šių duomenų naudotoją O. A., 12.04 val. ir 12.07 val., iš kompiuterinės sistemos, IP adresu (duomenys neskelbtini), pasikėsino neteisėtai prisijungti prie O. A. sąskaitos, tačiau šios savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo ir nenustatyto asmens valios, nes elektroninė programa prisijungimus prie sąskaitos užblokavo, o O. A., apgaulės įtakoje vykdant mobilaus ryšio telefonu jai duotus nurodymus, nuėjus į AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) paštą, adresu (duomenys neskelbtini), ir ten, 12.14 val. padarius 2 600 Lt piniginę perlaidą į (duomenys neskelbtini), jam padėti pažadėjusiam, tačiau tikrosios šių pinigų kilmės nežinančiam M. G., jis mobilaus ryšio telefonu susisiekęs su M. G., pastarajam pranešė, kad jo vardu yra atsiųsti 2 600 Lt ir nurodė juos paimti, ko eigoje, M. G. šią pinigų sumą tą pačią dieną, 12.56 val. paėmus AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) centriniame pašte, adresu (duomenys neskelbtini), ir paskirsčius pagal jo nurodymus, tokiu būdu, apgaule, savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo O. A. pinigus – 2 600 Lt (753,01 Eur).

Be to, M. M. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 10 d., laikotarpiu nuo 09.26 val. iki 10.23 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ten taip pat laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nenustatytu asmeniu, mobilaus ryšio telefonu paskambino O. A., adresu (duomenys neskelbtini), ir jai melagingai nurodė, kad ryšium su vykdomu banko kasininkių patikrinimu, ji turi per paštą M. G. į Telšius išsiųsti 2 585 Lt bei melagingai užtikrino, kad visi jos išsiųsti pinigai bus grąžinti jai į sąskaitą, o O. A., apgaulės įtakoje vykdant mobilaus ryšio telefonu jai duotus nurodymus, nuėjus į AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) paštą, adresu (duomenys neskelbtini), ir ten, 10.20 val. padarius 2 585 Lt piniginę perlaidą į (duomenys neskelbtini), jam padėti pažadėjusiam, tačiau tikrosios šių pinigų kilmės nežinančiam M. G., jis mobilaus ryšio telefonu susisiekęs su M. G., pastarajam pranešė, kad jo vardu yra atsiųsti 2 585 Lt ir nurodė juos paimti, ko eigoje, M. G. šią pinigų sumą tą pačią dieną, 10.37 val. paėmus AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje „PayPost“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir paskirsčius pagal jo nurodymus, tokiu būdu, apgaule, savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo O. A. pinigus – 2 585 Lt (748,66 Eur).

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo išsamiai išnagrinėti bylą, jį išteisinti, o M. G. patraukti baudžiamojon atsakomybėn už padarytus nusikaltimus, už melagingų parodymų davimą. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis siūlė duoti savo balso pavyzdžius tam, kad būtų atlikta balso ekspertizė, tačiau tyrėja jam nurodė, kad jis kaltinamas ne tuo, kad pats skambino nukentėjusiajai, o tuo, kad davė nurodymus M. G.. Teigia, kad nepagrįstai jo kaltė grindžiama M. G. parodymais, nes šio asmens parodymai negali būti vertinami kaip patikimas įrodymas, kadangi M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodymus keitė tris kartus, jo teisme duotuose parodymuose taip pat yra neatitikimų, be to, M. G. statusas byloje keitėsi – iš pradžių jis buvo įtariamasis, po to – liudytojas, dėl to mano, jog tikslinga byloje perklausyti jo ir M. G. pokalbių įrašus. Nurodo, kad 2015 m. pradžioje, kai buvo etapuotas į (duomenys neskelbtini) AVPK ir apklausiamas dvejuose ikiteisminiuose tyrimuose, įvardino asmenį, kuriam davė M. G. telefono numerį, kad telefono numerį davė ne nusikalstamoms veikoms daryti, o esant reikalui kreiptis pagalbos. Mano, kad M. G. parodymus pakeitė ir jį, kaip skambinusį ir nurodymus davusį asmenį įvardino, kai sužinojo, jog žmogus, kuriam buvo duotas M. G. telefono numeris, yra miręs, taip M. G., siekdamas pats išvengti baudžiamosios atsakomybės ir dėl to, kad jį vienintelį pažinojo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš kurių ir buvo skambinta. Pastebi, kad iš bylos matyti, jog M. G. už jo atliktus veiksmus gavo atlygį, todėl apeliantui nesuprantama, kodėl M. G. tik supratęs paskutiniame epizode, jog vykdomas nusikaltimas, nepranešė apie vykdomą nusikaltimą policijai, o toliau vykdė nusikaltimą. Dėl to mano, kad šioje byloje M. G. taip pat turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apeliantas nurodo, kad kiti byloje esantys įrodymai patvirtina ne jo, o M. G. kaltę padarius nusikaltimus, be to, visos liudytojos, kurios gavo nusikalstamu būdu gautas pinigines lėšas, nurodė jo nepažįstančios. Nesutinka su M. G. parodymais, jog jo (apelianto) balsą atpažino tik dėl to, kad prieš tai jiedu kalbėjo tik apie jiems žinomo asmens mirtį, kadangi jiems žinomas asmuo mirė daug vėliau po nusikaltimų.

Taip pat nuteistasis M. M. pateikė prašymus, kuriais prašo panaikinti jam skirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nes jis už kitas nusikalstamas veikas atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir todėl jam paskirta kardomoji priemonė yra nelogiška, paskirti byloje fonoskopinę ekspertizę.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, išanalizavus tokių duomenų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais bei prieštaravimų pašalinimu bei savo sprendimų argumentavimu, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl M. M. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nuteistasis, nesutikdamas su apkaltinamuoju nuosprendžiu, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, teigia, kad teismas nepagrįstai jo kaltę grindė bylos baigtimi suinteresuoto liudytojo M. G. parodymais, nes liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodymus keitė, taip pat keitėsi ir jo statusas – iš įtariamojo M. G. tapo liudytoju.

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas apelianto kaltę grindė liudytojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotais parodymais, kuriuos teismas vertino kaip nuoseklius, tačiau, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, M. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nebuvo ištirti – t. y. nebuvo perskaityti teisminio nagrinėjimo metu, kaip tai numatyta BPK 276 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje ištyręs M. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai apklausęs patį liudytoją M. G., taip pat neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu.

M. M. neigė davęs M. G. nurodymus paimti nukentėjusiosios O. A. padarytas pašto perlaidas, ir tvirtino, kad M. G. telefonu bendravo ne su juo, o su Ž. G., kuris taip pat (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti, juos paneigia byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų objektyvių duomenų visuma.

Liudytojas M. G. parodė, kad M. M. nurodymu jis nueidavo į paštą ir ten tris kartus paėmė jo vardu O. A. siųstus pinigus (2600 Lt, 2600 Lt ir 2585 Lt), po to M. M. nurodymu, sau pasilikęs po 200-300 Lt, papildydavo „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ išankstinio mokėjimo korteles bei du kartus likusius pinigus pervedęs M. M. nurodytiems asmenims į nurodytas banko sąskaitas, o trečią kartą pinigus išsiuntęs moteriai į (duomenys neskelbtini) per autobusų stoties siuntų tarnybą. Liudytojas taip pat parodė, kad, kai trečią kartą M. M. pasakė, kad yra atsiųsti pinigai, jis papriekaištavo M. M., kodėl pinigus atsiuntė neperspėjęs ir pasakė daugiau pinigų nebesiųsti, nes jam kilo įtarimas, jog pinigai gali būti gauti neteisėtu būdu, kadangi tas pats žmogus negalėtų siųsti tokios didelės sumos bausmę atliekančiam žmogui, to jis paklausė ir paties M. M., bet M. M. pasakė nepergyventi, nieko blogo nedarąs ir nieko jam (t. y. M. G.) už tai nebus. Daugiau pinigų savo vardu jis nebegavo, bet M. M. jam paskambindavo ir vieno tokio pokalbio metu M. M. pasakė, jog gali būti problemų su policija, bet kad nepergyventų, liepė tyrėjai sakyti, jog žmogus, kuris jam skambinėjo ir liepė siuntinėti pinigus, dabar yra miręs, M. M. nurodė ir to žmogaus vardą bei pavardę, bet jos jis nebeprisimena. Liudytojas M. G. nurodė, kad iš pradžių jis tyrėjai taip ir pasakė, kaip liepė M. M., tačiau vėliau persigalvojo ir tyrėjai papasakojo visą tiesą. Liudytojas taip pat nurodė, kad M. M. jį susirado per „(duomenys neskelbtini)“, paprašė telefono numerio ir paklausė, ar jo (t. y. M. M.) žmona galėtų pervesti jam per „Paypost“ pinigų jo vardu, kad, kai M. M. žmona pervesdavo pinigus, M. M. atsiųsdavo jam banko sąskaitos numerį, į kurią jis vieną ar du kartus nedidelėmis sumomis ir pervesdavo atsiųstus pinigus. Tokias aplinkybes liudytojas M. G. nurodė ne tik ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju bei liudytoju (1 t., 95–97, 183–185, 187–188, 190–194 b. l.), bet ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (2 t. 1–4 b. l.) bei teisme (3 t. 2–4 b. l.). Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme liudytojas M. G. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme bei kategoriškai nurodė, kad dėl pinigų pervedimo iš O. A. ir M. M. žmonos tarėsi su tuo pačiu žmogumi – M. M., balsas buvo tas pats. Nors liudytojas nurodė, kad buvo sugedęs jo naudojamas mobiliojo ryšio telefonas – traškėdavo garsiakalbis, ir dėl to būdavo sunku suprasti, ką žmogus kalba, kad bendravo ir su kitu asmeniu, tačiau M. G. nurodė, jog su kitu asmeniu jis kalbėjosi po šių įvykių. Liudytojas M. G. teisme kategoriškai nurodė, kad, tardamasis apie pinigus iš O. A. ir jų pervedimus, neabejojo, jog kalbėjosi su M. M., nes gerai girdėjo ir atpažino M. M. balsą, balsas buvo to paties asmens, kaip ir prašiusio paimti J. M. (t. y. M. M. žmonos) siųstus pinigus, be to, jie kalbėjosi tik apie jiems žinomo draugo mirtį. Be to, liudytojas nurodė, kad sugedusiu telefonu naudojosi tik bendravimo pradžioje, vėliau tą telefoną pasikeitė nauju. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu M. G. buvo pareikštas įtarimas padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jis buvo apklaustas įtariamuoju, o 2015-10-06 prokuroro nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą M. G. atžvilgiu, jis 2015-11-11 buvo apklaustas liudytoju, nėra pagrindas netikėti M. G. parodymais, nes liudytojas, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju bei vėliau liudytoju vienodai nurodė, jog M. M. nurodymu pašte jis paėmė O. A. jam atsiųstus pinigus ir tuos pinigus nuteistojo nurodymu persiuntė kitiems asmenims, papildė išankstinio mokėjimo korteles bei sutartą dalį pasiliko sau. Nors M. G. pripažino akistatos su M. M. metu (2 t.,69–72 b. l.) nurodęs, negalįs tiksliai pasakyti, ar jam skambino M. M. dėl pinigų pervedimo, nes skambinęs asmuo jam prisistatė tik „M.“, tačiau vėlesnių apklausų metu bei apeliacinės instancijos teisme liudytojas paaiškino, jog taip akistatos metu sakė, nes taip jam liepė sakyti paskambinęs pats M. M.. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas nuosekliai nurodė visas įvykio aplinkybes, kategoriškai įvardino asmenį, kieno nurodymu jis paėmė ir persiuntė pinigus kitiems asmenims, paaiškino, kodėl akistatos metu ir 2015-09-02 vykusios apklausos metu jis M. M. neįvardino kaip asmens, kuris jam davė nurodymus dėl pinigų paėmimo ir persiuntimo, netikėti liudytojo M. G. duotais parodymais, jog dėl pinigų paėmimo ir jų persiuntimo kitiems asmenimis, jis bendravo būtent su nuteistuoju M. M., nėra pagrindo.

Be to, liudytojo M. G. parodymus atitinka bei juos patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Nukentėjusioji O. A. parodė, jog jai į namų fiksuoto ryšio telefoną paskambino nepažįstamas vyriškis ir, prisistatęs kriminalistu, pasakė, kad reikia susekti (duomenys neskelbtini) banke sukčiaujančius kasininkus, todėl ji, vykdydama to vyriškio nurodymą, banke sudarė elektroninės bankininkystės sutartį, padiktavo tam vyriškiui prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, kad vyriškio nurodymu paštu iki pareikalavimo G. į (duomenys neskelbtini) išsiuntė du kartus po 2600 Lt ir vieną kartą 2585 Lt. Nukentėjusioji taip pat parodė, jog manė, kad toks pinigų siuntimas buvo susijęs su banko kasininkų patikrinimu, bet, kai trečią kartą išsiuntė pinigus, ji banke patikrinusi savo sąskaitą, suprato, jog buvo apgauta. Nukentėjusioji nurodė, kad visą laiką jai skambindavo tas pats vyriškis, tik po įvykio praėjus nemažai laiko, ji negalėjo nurodyti, ar skambinusysis buvo M. M. (3 t., 22–23 b. l.). Nukentėjusiosios bei liudytojo M. G. parodymus patvirtina O. A. pateiktos „(duomenys neskelbtini)“ AB 2014 m. gruodžio 4 d. elektroninių paslaugų teikimo sutarties bei tos pačios dienos ir 2014 m. gruodžio 5 d. patvirtinimų dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo kopijos, grynųjų pinigų išmokėjimo kvitų kopijos, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji iš savo sąskaitos 2014 m. gruodžio 8 d. išsiėmė 2400 Lt, o 2015 m. gruodžio 10 d. išsiėmė dar 2600 Lt; AB „(duomenys neskelbtini)“ kvitų kopijos, iš kurių matyti, kad ji M. G. 2014 m. gruodžio 5 d. 13.51 val. iki pareikalavimo išsiuntė 2600 Lt, 2014 m. gruodžio 8 d. 12.15 val. – 2600 Lt ir 2014 m. gruodžio 10 d. 10.21 val. – 2585 Lt (1 t., 19–26 b. l.). AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys patvirtina, kad M. G. 2014 m. gruodžio 5 d. 14.31 val. (duomenys neskelbtini) centriniame pašte buvo išmokėti 2600 Lt, 2014 m. gruodžio 8 d. 12.56 val. (duomenys neskelbtini) centriniame pašte buvo išmokėti 2600 Lt ir 2014 m. gruodžio 10 d. 10.37 val. (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje buvo išmokėti 2585 Lt (1 t., 28–31, 35–38, 41–42, 44 b. l.). Iš šių pašto pateiktų duomenų taip pat matyti, kad 2014 m. gruodžio 8 d. (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje M. G. padarė 405,47 Eur perlaidą V. P. ir ši perlaida buvo išmokėta (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, o 2015 m. vasario 6 d. (duomenys neskelbtini) centriniame pašte M. G. buvo išmokėti 51,12 Eur, kuriuos atsiuntė J. M.. Liudytojo M. G. parodymus taip pat patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija, iš kurios matyti, kad 2014 m. gruodžio 10 d. M. G. perdavė 195 g siuntą (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)) į (duomenys neskelbtini) E. B. (1 t., 52–53 b. l.). Taip pat „(duomenys neskelbtini)“, AB pateiktas M. G. sąskaitos išrašas patvirtina M. G. parodymus, jog 2014 m. gruodžio 5 d. 14.50 val., iš karto po to, kai jis pasiėmė pirmąją pašto perlaidą, jis į savo sąskaitą įnešė 2320 Lt ir tą pačią dieną iš jos atliko pavedimus V. J. 700 Lt, R. V. 1490 Lt, N. P. 100 Lt, bei 11 Lt pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o 2014 m. gruodžio 8 d. 14.14 val., į M. G. sąskaitą buvo įnešta 100 Lt, iš sąskaitos išimta grynais – 20 Lt ir 20 Lt buvo pervesti į V. T. sąskaitą; 2014 m. gruodžio 10 d. 12.57 – 12.58 val. ir 15.18 val., į M. G. sąskaitą per du kartus buvo įnešta 920 (550+200+170) Lt, tą pačią dieną iš sąskaitos buvo padaryti pavedimai R. S. 300 Lt, V. J. 370 Lt, J. K. 70 Lt (1 t., 58 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojos apklaustos R. V., J. K., N. P., R. S., nurodė nepažįstančios nei M. G., nei M. M., o pinigines perlaidas supratusios kaip siųstas jų artimųjų, kurie tuo metu atlikino laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, V. T. nurodė nepažįstanti M. M., o su M. G. tuo metu draugavo. Tai, kad asmenys, gavę pinigines perlaidas iš M. G., nurodė nepažįstantys nuteistojo, neįrodo apelianto nekaltumo, nes dėl piniginių perlaidų šiems asmenims M. G. kategoriškai nurodė kalbėjęsis su M. M..

Be to, nukentėjusiosios fiksuoto ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinė (1 t., 106–108 b. l.) patvirtina, kad nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2014 m. gruodžio 10 d. buvo skambinta iš mobiliojo ryšio telefonų, kurių SIM kortelių numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pastariesiems jungiantis prie bazinių stočių (celių), veikiančių (duomenys neskelbtini) mieste, į kurių veikimo teritoriją patenka ir (duomenys neskelbtini) pataisos namai, kuriuos nusikaltimų metu kalėjo ir apeliantas (1 t. 106–113, 127 b. l.). Taip pat iš šių duomenų matyti, kad SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įdėta į telefono aparatą, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris be SIM kortelės 2014-12-13 buvo rastas (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) būryje bendro naudojimo spintelėje (1 t., 158 b. l.). Nuteistasis teigė, kad telefoną, kuriuo buvo skambinta liudytojui M. G., turėjo nuteistasis Ž. G., tuo telefonu jis naudojosi būdamas baudos izoliatoriuje. Tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti, nes (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2015-09-14 rašte Nr. 9/07-16555 (1 t., 161–163 b. l.) nurodyta, jog atvejų, kad nuteistasis Ž. G. bandytų prasinešti telefonus ar SIM korteles į uždarąją zoną, neužfiksuota. Be to, telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rastas ne baudos izoliatoriuje, kuriame buvo Ž. G., o (duomenys neskelbtini) būryje bendro naudojimo spintelėje. Nuteistojo versijos, kad su M. G. kalbėjo ne jis, o Ž. G., nepatvirtina ir paties apelianto apeliacinės instancijos teisme pateikta nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kopija. Nors pateiktame nutarime nurodyta, kad įtariamasis A. B. parodė, jog 2014 m. rugsėjo-spalio mėnesiais du telefonus ir 5 SIM korteles pardavė Ž. G., kuris tuo metu buvo baudos izoliatoriuje, tačiau iš nutarimo matyti, kad liudytoju apklaustas pats Ž. G. parodė, jog 2014 m. spalio mėnesį jis buvo uždarytas į karcerį, ten prabuvo apie 3 mėnesius, jo visi daiktai liko (duomenys neskelbtini) būryje, o liudytoju apklaustas L. Ž. parodė, kad 2014 m. lapkričio mėn. pradžioje paskambinęs Ž. G. pasakė, kad duos jo telefono numerį kažkokiam draugui, kuris paskambins ir su tuo jis turės bendrauti, jei reikėtų Ž. G. pervesti pinigus, pagalbos, nes jis neturės ryšio, negalės paskambinti (3 t., 102–105 b. l.). Taigi, minėtos aplinkybės patvirtina, kad byloje tiriamų nusikalstamų veikų padarymo metu Ž. G. negalėjo naudotis telefonu, kuris buvo rastas visai kitoje vietoje, bei patvirtina liudytojo M. G. parodymus, jog su Ž. G. (kuris 2015-02-16 mirė (2 t. 14 b. l.)), kuriam M. M. pripažino davęs M. G. telefono numerį, jis bendravo jau po šioje byloje atliktų piniginių perlaidų.

Įvertinus visumą paminėtų įrodymų, akivaizdu, kad liudytojo M. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo netikėti jo parodymais, jog pinigus pašte jis paėmė ir persiuntė kitiems asmenims M. M. nurodymu, kad dėl pinigų paėmimo jis kalbėjo su M. M., o ne su kitu asmeniu. Dėl to pagrįstai apelianto kaltę pirmosios instancijos teismas grindė liudytojo M. G. parodymais. Kadangi M. M. kaltę padarius nusikalstamas veikas patvirtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės, todėl nėra pagrindo apeliantą išteisinti.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. M. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, būtų pažeidęs bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas. Pastebėtina, kad pats apeliantas neskundžia jam paskirtos bausmės. Taip pat pagrįstai iš nusikalstamas veikas padariusio kalto asmens apylinkės teismas priteisė nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Nuteistasis M. M. pateikė prašymą byloje skirti fonoskopinę ekspertizę, tačiau tenkinti tokį prašymą nėra pagrindo, nes po nusikalstamos veikos praėjo daugiau kaip metai, byloje nėra balso lyginamųjų pavyzdžių (pokalbiai tarp nuteistojo ir liudytojo M. G. nebuvo įrašyti), o pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 65 straipsnį ir 66 straipsnio 5 dalį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo srauto duomenys saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius), be to, liudytojas M. G. kategoriškai nurodė telefonu kalbėjęs su M. M.. Pažymėtina, kad prašymo paimti balso eksperimentinius pavyzdžius ir atlikti byloje balso ekspertizę, kaip nurodoma apeliaciniame skunde bei papildomai pateiktame prašyme, nuteistasis nepareiškė net ir baigiant ikiteisminį tyrimą (2 t. 125 b. l.).

Nuteistasis taip pat pateikė prašymą panaikinti jam nuosprendžiu paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Pagal BPK 119 straipsnį kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu M. M. nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė. Taip pat iš bylos matyti, kad nuteistasis nedirba, darbo biržoje neregistruotas nuo 2012-05-31, kad naujas nusikalstamas veikas apeliantas padarė būdamas teistas 12 kartus, iš jų net dešimt kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei, kad nusikalto neišnykus teistumui bei per bausmės atlikimo laikotarpį. Be to, M. M. buvo teistas kelis kartus Vokietijoje, Prancūzijoje. Šios aplinkybės leido apylinkės teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad M. M. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro ir kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nei suėmimu nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, sprendžia, jog apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs Telšių rajono apylinkės teismas M. M. pagrįstai skyrė suėmimą, BPK 119, 121, 122 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžio.