- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-01-20
- Bylos Nr.
- e1-222-718/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ginos Skersinskytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, teistas: 2020-07-02 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 1800 Eur dydžio bauda; bauda sumokėta 2020-09-10, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. V. sugadino svetimą turtą, o būtent: jis 2022-08-06, apie 20.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tyčia aštriu daiktu sugadino G. R. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas kėbulo subraižymus, ir tokiu būdu sugadino G. R. svetimą turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam 1116 Eur turtinę žalą.
Kaltinamasis V. V. ikiteisminio tyrimo metu, pirminės apklausos metu, neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Nurodė, jog automobilio jis nebraižė ir nesupranta kodėl yra kaltinamas. Pranešime apie įtarimą nurodytą dieną ir laiku jis grįžo į namus ir pasistatė savo automobilį į šalia namo esantį garažą. Išėjęs iš garažo nuėjo į namus. Niekas jo sustabdęs nebuvo, bet jis matė, kad kieme su šuniuku vaikščiojo vyriškis, su kuriuo jis tą pačią dieną ryte turėjo pokalbį dėl jo šuns išmatų, nes jis jų nesusirenka. Jis padarė jam pastabą, kad jis turėtų susirinkti savo šuns išmatas ir pasakė, kad jį nupaveiksluos ir nusiųs, kad jam išrašytų baudą, o jis jam atsakė, kad jį patį priduos į policiją. Jis į tai nekreipė dėmesio ir nuėjo. Tada jis dieną su žmoną kažkur važiavo, o vakare grįžęs paliko automobilį garaže, adresu (duomenys neskelbtini), ir nuėjo namo. Grįžęs į namus atsigėrė alaus ir į duris kažkas paskambino. Priėjęs atidarė duris ir pamatė policininką ir tą pilietį, kuris ryte vedžiojo šunį ir su kuriuo turėjo pokalbį, kurį matė vakare pastatęs automobilį į garažą. Policininkas paprašė parodyti dokumentus ir liepė nusileisti kartu su jais į apačią. Policininkas klausė, ar jis braižė automobilį. Atsakė, kad nieko nedarė ir mano, kad jį apkalba tas vyras, su kuriuo jis ryte turėjo konfliktą dėl šuns išmatų. Yra pensininkas, turi problemų su sveikata, serga podagra, diabetu, artroze ir tikrai neužsiimtų tokiais reikalais, negadintų svetimų automobilių. Galvos traumų neturėjo, jokiuose įskaitose nei dėl priklausomybės ligų, nei dėl psichikos ligų nėra registruotas.
Papildomos apklausos metu kaltinamasis V. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad įvykio dieną jam nepatiko, kad nukentėjusysis G. R. užstatė įvažiavimą į jo garažą, ir jis negalėjo tvarkingai į jį įvažiuoti. Įvažiuodamas apgadino savo automobilį, todėl susinervino ir pasiėmęs kažkokią vinį apibraižė priešais įvažiavimą į jo garažą stovintį nukentėjusiojo automobilį. Supranta, kad negerai pasielgė. Dėl savo veiksmų gailisi. Atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, jo atsiprašė. Jokių pretenzijų nukentėjusysis jam nebeturi. Jie susitaikė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. V. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.
Nukentėjusysis G. R. pareiškimo surašymo metu nurodė, kad 2022-08-06 jam būnant Klaipėdos mieste, tikslaus adreso nežino, laukiant pasiimti užsakyto maisto, apie 21.13 val. jam paskambino draugo M. žmona, kuri nurodė, jog Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) g. ties 13 numeriu pažymėtu namu, kažkoks senyvo amžiaus vyriškis apgadino jam priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą ir apžiūrėjus transporto priemonę pamatė, kad transporto priemonės visas kėbulas apgadintas aštriu daiktu. Pasikonsultavęs su pažįstamu asmeniu, kuris atlieka kėbulo remonto darbus, jam padarytą turtinę žalą įvertino 1200 eurų. Prašė policijos pareigūnų pradėti ikiteisminį tyrimą. ??
Nukentėjusysis G. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2022-08-06 vakare buvo apgadintas jam priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo liudininkas, kuris matė kas jį apgadino, tai yra apibraižė jo automobilį ir apie tai pranešė policijai. Pats įvykio nematė. Kai priėjo prie automobilio vietoje jau buvo policijos pareigūnai, įvykio liudytojai ir įtariamasis. Kartu su policijos pareigūnais apžiūrėjo savo automobilį ir nustatė, kad yra apibraižyti automobilio šonai. Įvykio metu policijos pareigūnai matė, kad bendravo su asmeniu, kuris apgadino jo automobilį ir iš policijos pareigūnų buvo susižinojęs jo vardą, pavardę, bet pats asmeniškai su juo nebendravo ir ką asmuo aiškino policijos pareigūnams negirdėjo. Dėl automobilio remonto kreipėsi po įvykio į autoservisą norėdamas sužinoti, kokia žala padaryta automobiliui, bet jam buvo paaiškinta, kad geriau kreiptis į vertintojus, kad jie nustatytų padarytą žalą ir tik po to kreiptis dėl automobilio remonto. Gavęs tokį patarimą po įvykio kreipėsi į UAB „Pajūrio autorika“ transporto priemonių vertintojus ir jam paskaičiavo automobilio remonto išlaidas. Iš transporto priemonių vertintojų pažymos matyti, kad dėl automobilio sugadinimo jam padaryta 1116 eurų turtinė žala. Transporto priemonių vertintojams už žalos paskaičiavimą sumokėjo 200 eurų, todėl prašo šią sumą įtraukti į civilinį ieškinį. Viso dėl sugadinto automobilio jam padaryta 1316 eurų turtinės žala. Prašo šiai sumai pripažinti jį civiliniu ieškovu.
Papildomos apklausos metu nukentėjusysis G. R. nurodė, kad tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio atsisako, nes V. V. atlygino jam padarytą turtinę žalą, todėl jokių pretenzijų jam neturi. Moralinės žalos atlyginimo nereikš. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu.
Liudytojas M. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2022-08-06 apie 20.30 val. jam vedžiojant šuniuką (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, pastebėjo senyvo amžiaus vyriškį, žilų plaukų, su nuo saulės akiniais, stambaus sudėjimo, šviesios spalvos languotais marškinėliais, šviesios spalvos šortais ir sandalais, kuris paėmęs kažkokį aštrų daiktą braižė automobilių stovėjimo aikštelėje, prie garažų, stovinčią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, jis jam iškart pasakė, ar taip galima daryti, šis jam nurodė, jog nėra čia ko užstatinėti kažkokių vartų ir pradėjo bėgti, jis jį pradėjo sekti iki kol jis įėjo į (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtą namą. Atvykusius policijos pareigūnus nuvedė iki gyvenamojo namo laiptinės, į kurią įėjo galimai mašiną sugadinęs asmuo. Jie užlipo į antrą aukštą bei paskambino į Nr. 3 butą, duris atidarė labai panašiai atrodantis asmuo, kuris apgadino automobilį. Taip pat šį asmenį galėtų atpažinti moteris, kuri irgi matė faktą kaip buvo gadinamas automobilis. Tos moters jis nepažįsta, bet turi jos telefono numerį. Jeigu reiktų asmenį atpažintų.
Liudytoja A. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) name. 2022-08-06 apie 20.40 val. išėjo iš savo namo ir ėjo išnešti šiukšles. Eidama link kieme esančio konteinerio išgirdo kaip kažkas sušuko: - „Ką čia darai?“. Pakėlė akis ir priešais save penkių metrų atstumu pamatė automobilį ir prie automobilio kampo stovintį pagyvenusį vyrą. Panašiu atstumu, bet iš kitos pusės, stovėjo jaunas vyras. Tai buvo turbūt tas pats vyras, kuris sušuko „ką čia darai“. Išgirdo kaip jis tam pagyvenusiam vyrui pasakė: „Ar gražu braižyti automobilius?“. Tada tas vyras, kuris stovėjo prie automobilio kampo greitu žingsniu pasišalino nuo automobilio link ne jos, bet kito, priešais esančio namo, tikslaus namo numerio nežino. Pagyvenusio vyriškio požymiai: apie 70-80 metų amžiaus, vidutinio ūgio, stambaus kūno sudėjimo, dideliu pilvu, žilų trumpų plaukų, veido bruožų neįsidėmėjo, apsirengęs buvo šviesiais rūbais, kelnėmis ir marškinėliais trumpomis rankovėmis. Ji su tuo vyru, kuris sušaukė, vienas prie kito priėjo. Vyras, vardu M., pavardės nežino, pasakė, kad jis matė kaip tas vyras subraižė visą automobilio šoną. M. pasakė, kad nueis paseks tą vyrą, kur jis nuėjo, o ji pasiliko prie automobilio. Būdama prie automobilio jį apžiūrėjo. Pamatė, kad jis yra apibraižytas iš visų pusių, priekis, šonas ir galas. Po kiek laiko vyras, vardu M., sugrįžo. Sakė, kad pažiūrėjo kur nuėjo tas senyvo amžiaus vyras. Jie apsikeitė kontaktais. M. sakė, kad reikia pranešti automobilio savininkui, arba policijai apie apgadintą automobilį. Sakė, kad savininko ieškos per portalą „Facebook“ ir ji pasiūlė skambinti į policiją ir užfiksuoti įvykį. Tada jis išėjo. Kas paskambino į policiją nežino, nes išėjo. Po valandos gavo skambutį iš to paties M., kuris pranešė, kad jis su policija yra prie automobilio ir paprašė prieiti. Ji priėjo prie to kieme stovėjusio apgadinto automobilio. Policijos pareigūnams papasakojo ką matė. Tada policijos pareigūnai paklausė, ar ji atpažintų tą vyrą, kuris apgadino automobilį. Pasakė, kad gali atpažinti. Tada policijos pareigūnai nusivedė jį prie tarnybinio automobilio, atidarė dureles ir parodė jai pagyvenusį vyrą, kurį ji iš karto atpažino. Tai buvo tas pats vyras, kurį tą vakarą matė prie apgadinto automobilio. Kitų asmenų įvykio metu prie automobilio nebuvo. Automobilis stovėjo atokiau nuo aikštelės, kitų automobilių šalia apgadinto automobilio nebuvo. Jai einant link automobilio gerai nesimatė, ką tas pagyvenęs vyras darė prie automobilio, bet kai jis nubėgo, ir ji, priėjusi prie automobilio, pamatė jį iš visų pusių apibraižytą, suprato, kad tai padarė būtent tas pats pagyvenęs vyras, kuris pasišalino nuo automobilio, nes kitų asmenų kieme nebuvo. Ką tas vyras aiškino policijos pareigūnams negirdėjo. Jį atpažinus policijos pareigūnams nurodė savo telefono numerį, gavo šaukimą atvykti į apklausą iš išėjo namo.
Iš 2022-12-02 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) g., ties Nr. 13 namu, automobilių stovėjimo aikštelėje, minėtoje gatvėje matyti prie šiukšlių konteinerių stovintis pilkos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis yra vizualiai tvarkingas, matyti trys įbrėžimai ant dešinės pusės durelių (keleivio priekinės durelės ir galinės), ant dešinio sparno ir kapoto. Subraižytas yra automobilio šonas iš keleivio pusės, dešinės pusės sparnas ir kapotas bei trys nedideli įbrėžimai ant bagažinės dangčio. Įbrėžimai galimai padaryti aštriu daiktu.
Iš 2022-10-28 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti įvykio vietoje policijos pareigūnų daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai įvykio vietoje bendrauja su nubraižyto automobilio savininku ir liudytojais. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip A. M. atpažįsta asmenį, kuris apgadino nukentėjusiojo automobilį.
Iš 2022-10-25 kitų objektų apžiūros protokolo, matyti, jog apžiūrėtas BPC garso įrašas, kuriame užfiksuota kaip į BPC paskambino M. S. ir pranešė, jog matė kaip senyvo amžiaus nepažįstamą vyrą, kuris su aštriu daiktu, raktu, nubraižė kieme stovėjusį automobilį. Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti M. S. parodymai iš kokios vietos ir kokiu atstumu jis pamatė, kaip V. V. braižo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš UAB „Pajūrio autorika“ transporto vertinimo pažymos Nr. 20220808-1 matyti, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto kaina be PVM – 1 116 Eur, automobilio vertinimas siekiant nustatyti automobilio remonto nuostolius - 200 Eur su PVM.
Veikos kvalifikavimas.
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Turto sunaikinimas reiškia neteisėtą poveikį nuosavybės objektui kai turtas visiškai praranda savo ekonominę vertę ir negali būti naudojamas pagal paskirtį, turto sugadinimas reiškia tokį neteisėtą veiksmą, kai turtas iš dalies gali būti vartojamas pagal paskirtį.
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, jog kaltinamasis V. V. 2022-08-06, apie 20.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tyčia aštriu daiktu sugadino G. R. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas kėbulo subraižymus. Tokiu būdu V. V. sugadino G. R. priklausantį turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam 1116 Eur turtinę žalą. Minėti kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Nusikalstamą veiką kaltinamasis V. V. padarė tiesiogine tyčia.
Bausmės skyrimas.
Kaltinamasis V. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. V. V. yra pensininkas, anksčiau teistas už nusikaltimą, susijusį su dokumentų klastojimu, nusikalsto neišnykus teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis už administracinių nusižengimų padarymą nebaustas, nusikalstama veika padarytą turtinę žalą atlygino.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidivystu.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskyrus mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, kaltinamajam skirtinas įpareigojimas 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Toks bausmės dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra realus ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė paskirta nebuvo.
Dėl civilinio ieškinio.
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1316 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo, nurodė, kad šią sumą sudaro sugadinto turto (automobilio kėbulo) vertė bei darbų paskaičiavimo kaina. Iš byloje esančio nukentėjusiojo G. R. papildomo apklausos protokolo matyti, jog nukentėjusysis tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio atsisakė, nes kaltinamasis V. V. atlygino jam padarytą turtinę žalą, todėl jokių pretenzijų jam neturi. Esant tokioms aplinkybėms, procesas dėl G. R. civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).
Kiti klausimai.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. kompaktinių plokštelių su garso ir vaizdo įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. V. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Procesą dėl civilinio ieškovo G. R. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. kompaktinių plokštelių su garso ir vaizdo įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti V. V., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.