- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-05
- Bylos Nr.
- 2A-455-278/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00491-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- V. D.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-455-278/2014
Teisėjas Vaidas Vasiliauskas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00491-2013-7
2014 m. rugsėjo 5 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16-844/2014 pagal ieškovės valstybės įmonės (toliau - VĮ) „Visagino energija“ ieškinį atsakovui V. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė VĮ „Visagino energija“ prašė teismą priteisti iš atsakovo V. D. 11 989,37 Lt skolą, delspinigius bei procesines palūkanas už suteiktas paslaugas. Nurodė, kad su atsakovu buvo sudarytos sutartys, pagal kurias įmonė tiekė šilumos energiją, karštą ir šaltą vandenį bei šalino ir tvarkė nuotekas atsakovui priklausantiems butams Visagino mieste. Atsakovas V. D. naudojosi VĮ „Visagino energija“ teikiamomis paslaugomis, tačiau už jas mokėjo dalinai, taip nevykdydamas savo prievolės tinkamai atsiskaityti už suteiktas paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino, priteisė iš atsakovo V. D. 3 310,67 Lt įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-05-06) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo buvus sudarytai energijos pirkimo-pardavimo sutarčiai tarp ieškovės ir atsakovo dėl paslaugų teikimo jam priklausančiam butui (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog atsakovas eilę metų nereiškė jokių pretenzijų ieškovei dėl apskaitos prietaisų įrengimo, neinformavo VĮ „Visagino energija“, kad nutrauks sutartis ar prašys nebeteikti sutartinių paslaugų. Konstatavo, jog atsakovas pripažino niekada nesikreipęs dėl karšto ir šalto vandens išjungimo butuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), jam ten negyvenant ar uždaręs karšto ir šalto vandens ventilį. Pripažino, kad atsakovui esant butų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininku ir sutarčių pagrindu nemokėjus ieškovei mokesčių už jos suteiktas paslaugas mokesčių paskaičiavimo pažymose nurodytais terminais, ieškovė pagrįstai reikalavo iš atsakovo priteisti įsiskolinimą už suteiktas paslaugas iki 2013-05-01 ir delspinigius. Atsakovas, manydamas, jog ieškovė neteisingai skaičiavo mokesčius, nepateikė jokių įrodymų. Nurodė, kad atsakovas V. D. principingai nemokėjo ieškovei už jos suteiktas paslaugas, tik todėl, jog žinojo, kad ieškovė privalo įrengti jam priklausančiuose butuose karšto ir šalto vandens apskaitos prietaisus, tačiau savo veiksmais pažeidė sutarčių sąlygas bei protingumo principą. Teismas atkreipė dėmesį, jog už suteiktas paslaugas atsakovas nutarė nemokėti praėjus beveik dešimčiai metų po sutarčių pasirašymo, nors iki priskaičiuoto įsiskolinimo pradžios, byloje minimas sutartis vykdė. Nustatė, kad karšto ir šalto vandens apskaitos prietaisai atsakovo butuose buvo įrengti 2013 m. balandžio 10-11 d. ir, sprendžiant šalims klausimus dėl apskaitos prietaisų įrengimo, V. D. nereiškė pretenzijų ir neginčijo ieškovės veiksmų dėl teikiamų paslaugų apskaičiavimo. Nurodė, kad ieškovė už suteiktas paslaugas apskaičiavo vadovaudamasi Visagino savivaldybės tarybos patvirtintomis šalto ir karšto vandens suvartojimo normomis daugiabučių gyvenamųjų namų butuose, kuriuose neįrengti šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisai, nes kitokiam skaičiavimui, nebuvo pagrindo. Darė išvadą, jog V. D. minimos aplinkybės, susijusios su jo prašymais ieškovei įrengti butuose karšto ir šalto vandens apskaitos prietaisus, nėra reikšmingos bylos nagrinėjimui. Nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtino, jog atsakovas naudojosi ieškovės teiktomis paslaugomis. Atsakovas nekėlė abejonių dėl ieškovės naudojamos mokesčiams apskaičiuoti programos teisingumo ir tikslumo, įrodymų, kuriais būtų galima abejoti minimos programos skaičiavimais, nepateikė. Nustatė, kad po bylos iškėlimo atsakovas iš dalies sumokėjo ieškovei skolą ir liko skolingas 3 310,67 Lt už butams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teiktas paslaugas. Vadovaudamasis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, įvertinęs ieškovės atstovo dalyvavimo teismo posėdžiuose laiką bei kitas aplinkybes, prašomą priteisti 4 114 Lt bylinėjimosi išlaidų dydį mažino iki 1 800 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. D. prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą, priimti naują sprendimą arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pripažinti neteisėtais ieškovės veiksmus iki 2013 m. balandžio 10-11 d neįrengus šalto ir karšto vandens bei neatjungimą šalto ir karšto vandens jam priklausantiems butams ir dėl to nepagrįstai skaičiavus mokesčius butams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad teismas procesines palūkanas priteisė ne nuo ieškinio pateikimo datos, o mėnesiu atgal. Teigia, jog priteistos atstovavimo išlaidos yra per didelės ir turi būti sumažintos proporcingai priteistai ieškinio sumai. Nurodo, kad jis prašė ieškovės atjungti karštą ir šaltą vandenį jam priklausančiuose butuose, tačiau šios aplinkybės teismas nevertino. Teigia, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog ieškovė nesilaikė teisės norminių aktų ir ilgą laiką neįrengė apskaitos prietaisų jam priklausančiuose butuose, dėl ko nepagrįstai ir neteisėtai priskaičiavo mokesčius pagal šalto ir karšto vandens suvartojimo normas už neva suvartotą šaltą ir karštą vandenį. Atkreipia dėmesį, jog nebuvo vertinamos šalto ir karšto vandens normos, kainos ir vertės nepagrįstas keitimas kelis mėnesius. Nurodo, kad nepagrįstai teismas neiškvietė liudytojų, galėjusių patvirtinti, jog jam priklausančiuose butuose niekas negyveno ir vandens nevartojo. Teigia, kad ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai, nurodydama išgalvotas priežastis, butuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neįrengė vandens apskaitos prietaisų iki 2013 m. balandžio 10-11 d., nors tai buvo įsipareigojusi pagal sudarytas sutartis. Minėtos pareigos nevykdė ir po Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimo, kuriuo buvo patenkintas jo prašymas dėl geriamojo vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir tik po Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos reikalavimo apskaitos prietaisai buvo įrengti. Teigia, jog ieškovė minėtus prietaisus įrengė jam neatlikus jokių veiksmų, kurie neva anksčiau trukdė įrengti skaitiklius ir juos prižiūrėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą VĮ „Visagino energija“ prašo skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pagrįstai procesinės palūkanos buvo priteistos nuo 2013-05-06, nes teisminis procesas prasidėjo ne nuo ieškinio pateikimo dienos, o nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos išieškojimo iš atsakovo priėmimo dienos. Teigia, kad teismas, atsižvelgęs į rekomenduojamus priteisti atstovavimo išlaidų maksimalius dydžius, ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų priteisė mažiau nei pusę. Be to, skundžiamame sprendime nenurodyta, kad atstovavimo išlaidos priteisiamos tik patirtos už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose. Nurodo, jog skundo dalis dėl vandens apskaitos prietaisų ir neteisingai priskaičiuotų mokesčių savo turiniu identiška atsakovo teiktam priešieškiniui, kuris nebuvo priimtas, ir naujam apelianto ieškiniui, pateiktam Visagino miesto apylinkės teismui. Nurodo, jog byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl apelianto įsiskolinimo už parduotus energijos išteklius ir suteiktas paslaugas, t.y. ginčas dėl konkrečios skolos, o apeliaciniame skunde pateikiami argumentai ir reikalavimai (dėl patiektos energijos apskaitos ir apskaitos priemonių įrengimo (eksploatavimo) patenka į LR Energetikos įstatymo 34 straipsnio taikymo ribas, kuriame nustatytas išankstinis privalomas vartotojų ir energetikos įmonių ginčų nagrinėjimas ne teisme. Teigia, jog V. D. reikalavimas pripažinti vandens apskaitos prietaisų neįrengimą iki 2013 m. balandžio 10-11 d. neteisėtu, nelogiškas. Skunde nurodyti Valstybinės energetikos inspekcijos, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos atsiliepimai, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas buvo vertinami administraciniame teisme ir su šia byla nesusiję. Teigia, kad atsakovas neįrodė, jog įmonė nevykdė pareigos įrengti apskaitos prietaisus ar netinkamai apskaičiavo jam pateiktų sąskaitų sumas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad V. D. yra savininkas butų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 32-34). Iš bylos duomenų matyti, kad 2003-03-18 VĮ „Visagino energija“ ir V. D. sudarė Elektros, šilumos, karšto ir šalto vandens tiekimo-vartojimo ir nuotekų šalinimo sutartį Nr. SG-9266, kuria įmonė įsipareigojo teikti sutartyje nurodytas paslaugas V. D. adresu (duomenys neskelbtini), o V. D. įsipareigojo apmokėti už teikiamas paslaugas (1 t., b. l. 24-27). 2005-12-21 VĮ „Visagino energija“ su V. D. sudarė analogišką sutartį Nr. 12SG-(4.5)-1080, pagal kurią įmonė teikė paslaugas V. D. adresu (duomenys neskelbtini), o buto savininkas V. D. įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas (1 t., b. l. 28-31). Sutartis dėl paslaugų teikimo V. D. adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaryta, tačiau tiek įmonė, tiek vartotojas neginčija paslaugų teikimo fakto (1 t., b. l. 11-12, 114-119). VĮ „Visagino energija“ nurodo, kad iki 2013-05-01 V. D. neapmokėjo už teiktas paslaugas 11 989,37 Lt (1 t., b. l. 13-23). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas yra skolingas už suteiktas paslaugas butams -(duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2011-09-11, (duomenys neskelbtini) nuo 2012-02-01 ir (duomenys neskelbtini) nuo 2012-02-01 laikotarpio (1 t., b. l. 13-23). Iš aukščiau paminėtų šalių sutarčių matyti, kad tiekėjas yra įsipareigojęs savo lėšomis įrengti elektros energijos, karšto ir šalto vandens skaitiklius, atlikti jų metrologinę patikrą, keitimą ir remontą (išskyrus išvardintus 4.2 punkte), o abonentas atsiskaityti pagal skaitiklių rodmenis, o jų nesant - pagal suvartojimo normas tuo metu veikiančiais tarifais (sutarčių 4.1p. 5.1 p.). Byloje nustatyta, kad Visagino savivaldybės tarybos 2008-04-24 sprendimu Nr. TS-57 „Dėl vandens suvartojimo normų“ buvo patvirtinta šalto ir karšto vandens suvartojimo norma daugiabučių gyvenamųjų namų butuose, kuriuose neįrengti šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisai (2 t., b. l. 7). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisai (skaitliukai) atsakovui priklausančiuose butuose įrengti tik 2013 m. balandžio 10 ir 11 d.d., todėl mokestis už šaltą ir karštą vandenį, iki skaitiklių įrengimo, buvo apskaičiuotas pagal minėtu savivaldybės tarybos 2008-04-24 sprendimu Nr. TS-57 patvirtintas šalto ir karšto vandens suvartojimo normas (1 t., b. l. 138-140; 2 t., b. l. 7). Tiek 2003-03-18, tiek ir 2005-12-21 paslaugų teikimo sutartys numatė galimybę abonentui, t. y. apeliantui, pranešti įmonei apie ilgalaikį nebuvimą bute, kuriam įmonė teikė paslaugas (minėtų sutarčių 5.3 p.). Įvertinus minėto punkto formuluotę, darytina išvada, jog atlikus sutarčių 5.3 punkte nurodytus veiksmus, mokestis už šalto ir karšto vandens tiekimą savininko nebuvimo bute/butuose metu nebūtų skaičiuojamas. Pagrįsdamas savo teiginius dėl ieškovės informavimo apie tai, jog butuose negyvena, V. D. teismui pateikė 2012-02-05 - 2013-01-29 prašymų kopijas, tačiau tik 2012-11-07, atsakovas yra nurodęs, jog butuose niekas negyvena (1 t., b. l. 120-132). Dėl paminėto, nurodyta aplinkybė nesuteikia pagrindo pripažinti, jog VĮ „Visagino energija“ iki 2012-11-07 buvo tinkamai informuota apie tai, jog atsakovas ar kiti asmenys minėtuose butuose negyvena, todėl pagrįstai skaičiavo mokestį už teikiamas paslaugas (Sutarčių 5.3 p.). Šią išvadą patvirtina ir tai, jog po aukščiau nurodyto 2012-11-07 prašymo pateikimo datos, apeliantas prašymų atjungti šalto ir karšto vandens tiekimą jam priklausantiems butams, ieškovei taip pat neteikė. Byloje nėra įrodymų, jog toks prašymas nebuvo pateiktas ir iki 2012-11-07 (CPK 178 str.). Neginčijamų įrodymų, jog iki pranešimo ar po to, atsakovui priklausančiuose butuose niekas negyveno ir ieškovės paslaugomis nesinaudojo, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nepateikta. Be to, nėra ir įrodymų, jog ieškovei buvo teikti prašymai atjungti vandens tiekimą. Aplinkybei rodyti, jog skolos susidarymo metu ginčo butuose niekas negyveno, V. D. 2013-12-05 teismui teikė prašymą iškviesti į teismo posėdį liudytojus (2 t., b. l. 12). Atsakovas nurodė, kad 2013-12-05 prašyme nurodyti liudytojai galėtų patvirtinti, jog iki vandens apskaitos prietaisų įrengimo jam priklausančiuose butuose niekas negyveno (2 t., b. l. 29-33). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo 2013-12-16 protokoline nutartimi, kuria atmestas atsakovo prašymas, nes prašomi apklausti liudytojai atsakovui V. D. priklausančiuose butuose lankėsi tik atskirais laikotarpiais, atlikdami savo darbines pareigas, todėl jų parodymai apie konkrečios dienos būklę bute (kas leistų spręsti gyveno ar ne bute atsakovas ar kiti asmenys) negali būti pagrindu konstatuoti, jog niekas negyveno bute ir kelių metų laikotarpiu (2 t., b. l. 29-33). Kadangi atsakovas neįrodė, jog jam priklausančiuose butuose niekas negyveno ir nebuvo naudojamasi ieškovės teikiamomis paslaugomis, o VĮ „Visagino energija“ prašė nutraukti karšto ir šalto vandens tiekimą, todėl jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus ieškovei (CK 6. 200 str., 6.205 str.). V. D. neginčija laikotarpio už kurį jis nevykdė savo įsipareigojimų ieškovei, todėl darytina išvada, jog VĮ „Visagino energija“ nurodytas atsakovo įsiskolinimo laikotarpis yra teisingas.
Atsakovo teigia, jog VĮ „Visagino energija“ nevykdė savo įsipareigojimo ir neįvedė butuose skaitiklių, nurodant nepagrįstus reikalavimus dėl skaitiklių įvedimo vietos parengimo, o pirmosios instancijos teismas nevertino šalto ir karšto vandens normų dydžio, kainų ir verčių pokyčio. Kaip nurodyta aukščiau, atsakovo įsiskolinimas ieškovei yra paskaičiuotas vadovaujantis Visagino savivaldybės tarybos 2008-04-24 sprendimu Nr. TS-57 „Dėl vandens suvartojimo normų“, kuriuo patvirtinta šalto ir karšto vandens suvartojimo normą daugiabučių gyvenamųjų namų butuose, kuriuose neįrengti šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisai“. Byloje nepateikti duomenys, jog minėtas Visagino savivaldybės tarybos sprendimas yra pripažintas neteisėtu ir panaikintas, todėl teismui nebuvo pagrindo šioje byloje konstatuoti, jog apskaičiuodama mokesčių dydį ieškovė be pagrindo vadovavosi minėtu sprendimu (1 t., b. l. 13-22). Iš byloje esančio V. D. ieškinio VĮ „Visagino energija“ dėl apskaičiuoto mokesčio pripažinimo neteisėtu bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog atsakovas yra pareiškęs teismui ieškinį dėl VĮ „Visagino energija“ priskaičiuoto mokesčio dydžio. Šis ieškinys yra priimtas ir Visagino miesto apylinkės teismo 2014-04-29 nutartimi byla sustabdyta iki bus išnagrinėti ši, apeliacine tvarka nagrinėjama byla (2 t., b. l., 116-120, 126). Kadangi klausimas dėl konkretaus įsiskolinimo dydžio bus nagrinėjamas atskiroje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl apskaičiuoto mokesčio dydžio. Tik atsakovui pateikus įrodymus, jog VĮ „Visagino energija“ yra neteisėtai pažeidusi šalių sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ar, kad Visagino savivaldybės tarybos 2008-04-24 sprendimas Nr. TS-57 pripažintas neteisėtu, šios bylos procesas gali būti atnaujintas (CPK 366 str. 1 d.). Apelianto nurodytos aplinkybės dėl ieškovės pareigos įrengti vandens apskaitos prietaisus teisinės reikšmės nagrinėjimai bylai neturi, nes minėti teiginiai negali paneigti atsakovo neteisėtų veiksmų (atsisakymo vykdyti įsipareigojimą mokėti už teikiamas paslaugas), ką bylos nagrinėjimo eigoje pripažino ir pats apeliantas, sumokėdamas dalį įsiskolinimo. Atsakovo nurodyti motyvai dėl ieškovės veiksmų yra kildinami iš sutarčių su ieškove dėl paslaugų teikimo, todėl ginčai šiuo klausimu pirmiausia nagrinėtini Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pagal Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį, procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikoma teisėjo rezoliucija, kuria išsprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas (CPK 137 str. 1 d.). Byloje nustatyta, jog ieškovė 2013-05-03 pateikė Visagino miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo dėl skolos išieškojimo iš V. D. išdavimo. Minėtas pareiškimas teisėjo rezoliucija priimtas 2013-05-06 bei išduotas teismo įsakymas, todėl nuo šios datos laikoma, jog civilinė byla pagal ieškovės pareiškimą yra iškelta (1 t., b. l. 1, 4-5, CPK 435 str. 1 d.). Tai, kad VĮ „Visagino energija“ ieškinys teismui paduotas 2013-06-05, o teisėjo priimtas 2013-06-10, procesinių palūkanų priteisimo laikotarpio nekeičia, nes 2013-05-06 iškelta civilinė byla, V. D. pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinio pateikimu teismui nepasibaigė, tik reikalavimas dėl skolos buvo pradėtas nagrinėti pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles. Šiuo atveju keisti procesinių palūkanų skaičiavimo pradžią nėra pagrindo (1 t., b. l. 1, 7-8, 11, CPK 439 str.).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su V. D. teiginiais, jog ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos turėtų būti apskaičiuotos atsižvelgiant į patenkinto reikalavimo procentinį dydį. CPK 93 straipsnis reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe ir atstovavimo išlaidų, paskirstymą (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Nustatyta, jog iškėlus civilinę bylą teisme ir tebevykstant bylinėjimosi procesui, atsakovas sumokėjo visus prašytus priteisti delspinigius ir dalį ieškinyje nurodytos skolos, kas nelaikytina ieškovės atsisakymu nuo dalies reikalavimo dėl jų nepagrįstumo, todėl paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas nėra pagrindo. LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) 8.18 punkte numatytas už vieną atstovavimo valandą teisme rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,15 patvirtintos minimalios mėnesinės algos. Įvertinus minėtą, pirmosios instancijos teismo priteistas ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų dydis (12 val. x 150 Lt (1 000 Lt MGL x 0,15 = 150 Lt) = 1 800 Lt) atitinka Rekomendacijoje nurodytus rekomenduojamus priteisti dydžius, todėl mažinti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas buvo šališkas, neteisingas ir neobjektyvus. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Duomenų, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas (CPK 65-66 str.), nenustatyta, o tai, jog buvo priimtas apeliantui nenaudingas teismo sprendimas, nesuteikia pagrindo konstatuoti teismą buvus šališkam.
Dėl paminėto, naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.