- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- T-405-224/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Malinauskas
- Nuteistasis
- M. R.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 357–64 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. R. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 5 metams (įsiteisėjo 2012 m. birželio 5 d.); Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pakeista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 metams; Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. paskirta 4 MGL bauda pakeista, paskirta galutinė bausmė – areštas 2 paroms (įsiteisėjo 2017 m. vasario 17 d.); Kauno apylinkės 2017 m. kovo 30 d. teismo nutartimi, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 metams 1 dienai ( įsiteisėjęs).
Bausmės pradžia – 2016 m. rugpjūčio 10 d., bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 17 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d.
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. gegužės 29 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 357–64 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam M. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas trečią kartą. Šiuo metu atlikęs daugiau kaip 3/4 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Likusi neatliktos bausmės dalis nedidelė – 11 mėnesių 13 dienų, Pastarąjį kartą Komisija pritarė, jog nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas, kadangi buvo vertinamas teigiamai. Šiuo metu vertinant nuteistojo elgesį ir toliau stebimas teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje, po paskutinio komisijos posėdžio gautas paskatinimas už nepriekaištingą elgesį, viso per bausmės atlikimo laikotarpį skatintas keturis kartus. Nuteistasis buvo baustas vieną kartą, tačiau nuobauda negaliojanti. Praeityje nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, sąlygų nepažeidė, tikėtina, kad ir šiuo metu sugebėtų laikytis nustatytų įpareigojimų. Atsižvelgiant į kriminogeninius veiksnius M. R. siekė spręsti problemas, dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose resocializacijos, elgesio korekcijos programose. Apie ateitį kalba pozityviai, yra užtikrintas savimi, planuoja dirbti kaime. Laisvėje yra dirbęs įvairius darbus, turi įgijęs specialybę. Teigiamai vertinama tai, jog nuteistasis turėdamas finansinių įsipareigojimų aktyviai juos sprendžia, šiuo metu yra atlyginęs 780,12 Eur, paskutinį kartą buvo atlyginęs 584,52 Eur. Teigiamai vertinama, jog palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, santykiai geri. Jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas planuoja grįžti gyventi kartu su žmona kaime, teigia, jog daugiau nenusikalstų. Į ankstesnes Komisijos rekomendacijas atsižvelgė, jas vykdė. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žemėjo, buvo 80 balų, vėliau 74 ir šiuo metu vertinama 73 balais, 35 balus sudaro statiniai veiksniai. Komisija konstatuoja, kad nuteistąjį ir jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančių aplinkybių visuma duoda pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir nuteistąjį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Komisijos 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 357–64 atsisakoma patvirtinti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.
Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu asmuo vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam M. R. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
M. R. nusikalstamo elgesio rizika atitinka 73 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, iš jų 35 balų sudaro statiniai veiksniai ir net 38 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo elgesiu dar gali sumažinti. Akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamą riziką nenustatyta, kadangi nuo pastarojo vertinimo ji tesumažėjo vienu balu.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. R. prieš tai jau teistas net 7 kartus: 5 kartus už vagystes, 1 kartą už netikrų pinigų realizavimą, 1 kartą už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Pirmojo teistumo metu jo amžius buvo 25 metai. Šiuo metu M. R. taip pat atlieka 4 metų 1 dienos laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo (disponavimo narkotinėmis medžiagomis) veikiant bendrininkų grupėje ir turint tikslą jas platinti, padarymą. Socialinio tyrimo išvadoje ankstesni teistumai taip pat išlieka kriminogeniniu veiksniu. Aptartos aplinkybės M. R. apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei padarytų tokią įtaką jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.
Socialinio tyrimo išvadoje nuteistasis apibūdinamas, kaip bendraujantis, kalbus. Savo elgesį analizuoja ir vertina, išsako priežastis, kurios lėmė augantį nusikalstamą elgesį. Tikina, jog pinigų trūkumas bei narkotikų vartojimas privertė vagiliauti, užsiimti kita asocialia veikla. Būdamas pataisos namuose stengiasi spręsti turimas problemas, noriai dalyvavo elgesio korekcijos programoje „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“, socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimuose. Nuteistasis ugdo valią, stengiasi save kontroliuoti bei mokytis naujų įgūdžių, kurie būtini gyvenant laisvėje. Apie ateitį kalba pozityviai, gan užtikrintas savimi, planuoja gyventi pas draugą kaime, tiki, kad aplinkos pakeitimas jam padės spręsti problemas susijusias su narkotikų vartojimu. Minėtos aplinkybės vertinamos teigiamai. Tačiau nuteistasis yra gan atlaidus sau, kaltę kiek minimalizuoja. Tai, kad nuteistasis vis dar yra linkęs save kiek pateisinti ir minimalizuoti savo kaltę rodo tai, kad M. R. vis dar negali visiškai suvokti savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, dėl to negali ir teigiamai pakeisti savo elgesio bei mąstymo modelio, laisvėje kartoja tas pačias klaidas. Elgesyje vis dar stebimas impulsyvumas, spontaniškumo proveržiai, pasidavimas emocijai, kas vertinama neigiamai, kadangi praeityje M. R. buvo teistas už smurtinį nusikaltimą. Nors nurodyta, kad nuteistasis turi tvirtus savo įsitikinimus, kurių laikosi, tačiau yra įtaigus, grupėje asmenų nusikalsta. Stebima atsakomybės prisiėmimo stoka, turi polinkį į riziką, jos nevengia.
Svarbu paminėti, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų. Nors yra sumokėjęs 780,12 Eur, tačiau vis dar yra likusi nesumokėta 1034,49 Eur suma. Minėta aplinkybė apsunkintų M. R. integraciją į visuomenę laisvėje ir galimybę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tuo labiau, jog ir pats nuteistasis pinigų trūkumą įvardija kaip vieną iš pagrindinių priežasčių dėl kurios jis įvykdė nusikaltimus. Finansiniai įsipareigojimai socialinio tyrimo išvadoje taip pat išlieka kriminogeniniu veiksniu.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad M. R. emocinė gerovė taip pat išlieka kriminogeniniu veiksniu. Jo emocijos labilios, jis kiek neramus, įsitempęs. Savivertė vidutinė. Neigiamai vertinama tai, kad M. R. trūksta savikritikos, kas rodo, jog jis negali visiškai adekvačiai įvertinti savo veiksmų ir poelgių, jų analizuoti, o tai apsunkina nusikalstamos rizikos mažinimo procesą.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog M. R. daugumą nusikaltimų įvykdė dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis. Jis pripažįsta, kad nuo 25 metų vartojo įvairias narkotines medžiagas. Nors būdamas įkalinimo įstaigoje įvykdė ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemones, susipažino su narkotikų vartojimo pavojais, tačiau būdamas įkalinimo įstaigoje dėl to nesigydė. Pažymėtina, kad paties nuteistojo išsakytos mintys, jog mano išėjęs į laisvę nebevartoti, bei tai, kad laisvėje ketina radikaliai pakeisti aplinką tam, kad galėtų spręsti narkotikų problemą vis dar rodo ir paties nuteistojo neužtikrintumą dėl savo būsenos ir problemos aktualumą. Socialinio tyrimo išvadoje narkotikų vartojimas taip pat įvardintas kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių.
Kiekvienu atveju vertinant situaciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką jis privalo elgtis nepriekaištingai. Šiuo atveju, laikyti, kad nuteistasis elgėsi nepriekaištingai, negalima. Nors bausmės atlikimo metu M. R. buvo 4 kartus skatintas, tačiau 1 kartą baustas drausmine nuobauda už grubų pataisos įstaigos vidaus taisyklių pažeidimą – alkoholinių gėrimų vartojimą. Drausminė nuobauda šiuo metu jau negaliojanti, tačiau vien jos turėjimas atitinkamai charakterizuoja M. R. ir rodo, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, jog nuteistasis M. R. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam dar negali būti taikomas. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, galima teigti, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant ją su jau atlikta bausmės dalimi, nėra maža – daugiau kaip 11 mėnesių (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu, teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmes atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.
Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2019 m. gegužės 29 d. Komisijos nutarimą Nr. 357–64 dėl nuteistojo M. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti patvirtinti 2019 m. gegužės 29 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357–64 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. R..
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.