Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-07-19 · Byla Nr. 2KT-46/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-19
Bylos Nr.
2KT-46/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
J. S.
Ieškovas
BUAB „Liva“
Bylos Nr. 2KT-46/2013
Procesinio sprendimo kategorija (S) 94.3; 98.3.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. liepos 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo laikiani einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Bronius Valius, išnagrinėjęs atsakovo J. S. prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-249-122/2013 pagal ieškovės BUAB „Liva“ ieškinį atsakovui J. S. dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas J. S. 2013-07-10 teismo posėdžio metu pareiškė prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-249-122/2013 nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam teismui. Nurodo, kad pagal jo ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Klaipėdos miesto apylinkės teismui, trečiuoju asmeniu yra įtraukta teismo pirmininkė, todėl mano, jog teismas gali būti suinteresuotas bylos baigtimi atsakovo nenaudai. Teigia, jog ir anksčiau yra nukentėjęs nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo, kuris inicijavo baudžiamųjų bylų iškėlimą atsakovui, veiksmų. Atsakovas įsitikinęs, jog teismas yra susidaręs išankstinę nuomonę apie atsakovą, todėl prašo bylą perduoti nagrinėti kitam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apylinkės teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui klausimus išsprendžia apygardos teismo, kurios veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Įstatymas suteikia teisę dalyvaujantiems byloje asmenims pareikšti nušalinimą teisėjui, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi dalyvaujantiems byloje asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą (CPK 65, 66, 68, 71 straipsniai). Visais atvejais teisėjas gali būti nušalinamas ne dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimu, o tik esant konkrečioms aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, o tam teismui ar teisėjui, kurį pasirinko dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais.

Įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir jis turi būti pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.), bet ne teismui. Atsakovas, reikšdamas nušalinimą teismui, nepateikė duomenų bei argumentų apie kiekvieno Klaipėdos miesto apylinkės teisme dirbančio teisėjo galimą šališkumą jo atžvilgiu.

Atsakovas nušalinimo pagrindu nurodo tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsakovu nurodydamas Klaipėdos miesto apylinkės teismą, o trečiuoju asmeniu – šio teismo pirmininkę A. G.. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad minėtoje byloje žalos atsiradimo pagrindu J. S. nurodė teisėjos I. K. baudžiamojoje byloje atliktus procesinius veiksmus, t. y. kardomosios priemonės – suėmimo – jam skyrimą.

Faktas, kad J. S. ieškinyje reiškiami reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo kildinami iš galimai neteisėtų vienos iš prašomo nušalinti teismo teisėjų procesinių veiksmų, atliktų baudžiamojoje byloje, nesudaro pagrindo nušalinti šią bylą nagrinėjančią teisėją, o tuo labiau visus Klaipėdos miesto apylinkės teisme dirbančius teisėjus nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Ieškinio, kuriame trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali būti pripažintas tinkamu šių asmenų procesinės padėties nustatymu, nes vadovaujantis CK 6.272 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant bylą, atlygina valstybė visiškai. Priešingu atveju, tai suponuotų situaciją, kai nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje asmenys, nepatenkinti teisėjo atliktais procesiniais veiksmais ar priimtais procesiniais sprendimais, užvestų jų ar kitų tame pačiame teisme dirbančių teisėjų atžvilgiu bylą dėl žalos atlyginimo, taip bandydami daryti neteisėtą poveikį teisėjui ir tokiu būdu siekti sau palankaus teismo sprendimo.

Atsakovas J. S. nušalinimą grindžia taip pat ir tuo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas yra inicijavęs baudžiamųjų bylų iškėlimą atsakovui. Pažymėtina, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai, klauso tik įstatymų ir yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 str. 2 ir 3 d.). Faktas, kad konkretus teismo teisėjas inicijavo baudžiamosios bylos iškėlimą atsakovui gali būti reikšmingas tik sprendžiant dėl to konkretaus teisėjo galimumo nagrinėti civilinę bylą, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra J. S., tačiau neturi reikšmės viso teismo teisėjų nešališkumui ir nesudaro pagrindo nušalinti visų Klaipėdos miesto apylinkės teisme dirbančių teisėjų. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjanti teisėja E. P. būtų inicijavusi kokių nors bylų iškėlimą atsakovo J. S. atžvilgiu.

Atsakovo nušalinimas reiškiamas, apsiribojant tik bendromis frazėmis, kad nepasitiki teisėjais. Aplinkybė, jog teisėjai nagrinėjo ginčus, kuriuose bylos šalimi buvo J. S., tačiau kitose bylose, taip pat tai, kad kitose bylose atlikti procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai yra nepalankūs vienai iš bylos šalių, negali būti pagrindu teigti apie teisėjų šališkumą. Teismo veikla yra susijusi su atskirų procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu, todėl ji negali būti vertinama kaip bylą nagrinėjančio teisėjo, o tuo labiau visų to teismo teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atsakovo J. S. prašymas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-249-122/2013 nagrinėjimo netenkintinas (CPK 69 str.). Atmetus nušalinimo pareiškimą, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu bei 290-291 straipsniais,

nutaria:

atsakovo J. S. prašymo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-249-122/2013 nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo nagrinėti kitam Klaipėdos apygardos teismo teritorijoje esančiam apylinkės teismui netenkinti.

L. e. Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Bronius Valius