Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-09-26 · Civilinė byla Nr. 2YT-11624-1028/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-26
Bylos Nr.
2YT-11624-1028/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05193-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvijus Balčytis
Pareiškėjas
S. K.
Suinteresuotas asmuo
V. K., K. K., T. K., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-11624-1028/2018 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05193-2018-1 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 3.2.6.1.; 3.4.5.2
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 26 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. K., V. K., K. K., T. K., K. K., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo V. – B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti jo turtą.

Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelė A. K., kuri testamentu paliko pareiškėjo tėvui V. - B. K. ½ gyvenamojo namo, ūkinius pastatus, kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Šis turtas tėvui palikimą priėmus tapo asmenine V. B. K. nuosavybe. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina K. K.. Po jos mirties (duomenys neskelbtini) sutartimis tėvas V. B. K. dovanojo sūnui K. K. namo dalį (naujai pastatyto namo priestatą), K. K. dovanojo V. B. K. ½ ūkinio pastato, todėl V. B. K. tapo viso ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininku ir tik 31/100 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), savininku. Taip pat 1995-10-12 Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi V. B. K. įgijo namu užstatytos žemės ir prie namo esančio žemės sklypo dalį. Gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) gali gyventi dvi šeimos, jis turi du įėjimus (iš skirtingų namo pusių), vienoje namo dalyje gyveno K. K., kitoje iki mirties - motina K. K. ir tėvas V. B. K.. Pareiškėjo motinai K. K. ir tėvui V. B. K. gimė 6 sūnūs - (duomenys neskelbtini) V. K., (duomenys neskelbtini) V. K., (duomenys neskelbtini) K. K., (duomenys neskelbtini) A. K., (duomenys neskelbtini) aš, S. K. ir (duomenys neskelbtini) K. K.. A. K. žuvo (duomenys neskelbtini), jis turi vienintelį sūnų T. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas V. B. K. mirė (duomenys neskelbtini), jis testamento sudaręs nebuvo. Po tėvo mirties liko jam priklausiusi gyvenamojo namo dalis, žemės sklypo dalis, kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Kito turto V. B. K. neturėjo. Dar prieš tėvo mirtį, pašlijus jo sveikatai, pareiškėjui teko prižiūrėti jo būstą, aplinką. Po tėvo mirties su broliais ir sūnėnu susitarė, kad pareiškėjas sutvarkys namo, kuriame gyveno tėvas V. B. K. dalį, namą ir kitus statinius prižiūrės, juos valdys ir jais naudosis. Po tėvo mirties išmetė nereikalingus daiktus, sulūžusius baldus, atvežė kitų baldų, sutvarkė kambarius - ištapetavo namo sienas, atliko kitus remonto darbus. Tuo metu gyvenamoji vieta nebuvo geros būklės, reikėjo tvarkyti krosnį, griuvo kaminas. Krosnį pastatė naują, sutvarkė kaminą. Namo dalį prižiūrėjo - žiemos metu šildydavo, atlikdavo kitus namo priežiūros darbus, buvo išnuomotas V. B. K. priklausęs garažas, o gautos pajamos panaudotos su namu susijusiems komunaliniams patarnavimams padengti. Kadangi broliui K. K. gyvenimas nesusiklostė tinkamai, tam tikrais laikotarpiais, kai jis neturėdavo kitos gyvenamosios vietos, leido jam gyventi šioje namo dalyje. Visą laiką nuo tėvo mirties minimą namo dalį prižiūrėjo. Po tėvo mirties naudojosi ir prie namo esančiu žemės sklypu, ūkiniais pastatais, kitais esančiais pastatais augančiais vaismedžiais.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, pareiškimui neprieštarauja.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjo pareiškimo nustatyta, kad pareiškėjas yra V. – B. K. ir K. K. sūnus (b. l. 15). (duomenys neskelbtini) K. K. mirė (b. l. 12). V. – B. K. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 13). Po V. – B. K. mirties paveldėjimo byla dėl jo turto nebuvo užvesta (b. l. 27). V. – B. K. vardu yra registruoto nekilnojamojo turto (b. l. 23-25). Kiti galimi paveldėtojai nurodė, kad pareiškėjas V. – B. K. vardu registruotu nekilnojamuoju turtu po palikėjo mirties rūpinosi kaip savu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, remontavo, juo naudojosi.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Vadovaujantis pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais įrodymais matyti, kad S. K. po tėvo V. – B. K. mirties rūpinosi V. – B. K. vardu registruotu nekilnojamuoju turtu kaip savu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, remontavo, juo naudojosi. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad S. K. mokėjo už nekilnojamąjį turtą visus mokesčius, prižiūrėjo ir rūpinosi turtu. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus daryti išvadą, kad S. K. faktiškai paveldėtinos dalies turto nevaldė, nėra jokio pagrindo. Kaip minėta, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl užtenka vien fakto, kad S. K. pradėjo valdyti paveldėtiną nekilnojamąjį turtą, kad būtų laikomas priėmusiu visą palikimą.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes pareiškimas tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėjas šiuo pagrindu galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po V. – B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Silvijus Balčytis