Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Evaldo Gražio, Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Rusteikai,

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo R. P., gimusio (duomenys neskelbtini), nevedusio, nedirbančio, turinčio 7 klasių išsilavinimą, paskutinės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teisto,

skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria palikta galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis skirti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatytas 2 mėnesių suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 214 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 215 str. 1 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-08-07 nutartimi kaltinamajam R. P. neatvykus į teismo posėdį, jam taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pakeistos į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą ir paskelbta kaltinamojo R. P. paieška. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-08-21 nutartimi kaltinamajam nustatytas 2 mėnesių suėmimo terminas jį skaičiuojant nuo kaltinamojo R. P. sulaikymo dienos – 2015-08-21. Kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam R. P. paskirta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. P. skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo, tik patikrina kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis įtariamas. Šiuo metu byloje surinkti duomenys bei nustatytų aplinkybių visuma šioje proceso stadijoje yra pakankami manyti, kad R. P. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir šie duomenys apylinkės teismo nutartyje nurodyti bei įvertinti tinkamai, BPK 121 str. 2 d. pažeidimų nenustatyta. Pažymėtina, kad skiriant kardomąją priemonę, asmens kaltės klausimas nėra sprendžiamas ir paminėti duomenys nėra analizuojami įrodymų vertinimo prasme.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. numatytų pagrindų.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-08-21 nutartimi kaltinamajam R. P. kardomąją priemonę – suėmimą paskyrė BPK 122 str. 1 d. 1 p. pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Skiriant suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė taip pat gali būti viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo tikslingumo, tačiau ši aplinkybė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai ja remiantis galima padaryti išvadą, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), t. y. tokią išvadą turėtų patvirtinti ir kitos BPK 122 str. 2 d. išvardintos aplinkybės.

Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje aukščiau paminėtas aplinkybes įvertino tinkamai ir pagrįstai konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad kaltinamajam R. P. buvo taikomos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kurios buvo pakeistos griežtesne kardomąja priemone – suėmimu R. P. neatvykus į 2015-08-07 posėdį. Apylinkės teismas kardomąją priemonę – suėmimą paskyrė įvertinęs tai, kad į teismo posėdį kaltinamasis neatvyko be pateisinamos priežasties, apie savo neatvykimą teismo neinformavo, jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis nedalyvavo dėl pateisinamos priežasties, teismui nepateikė. Nors teismo posėdyje kaltinamasis ir nurodė, kad posėdyje negalėjo dalyvauti dėl sveikatos būklės, kadangi buvo paguldytas į ligoninę, jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Tokių duomenų nepateikė ir apeliaciniame skunde. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis R. P. pažeidinėjo jam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje. Šios aplinkybės neneigė ir pats kaltinamasis, teigdamas, kad registruotis policijos įstaigoje negalėjo dėl to, kad dirba, o iš gyvenamosios vietos buvo išvykęs dėl asmeninių priežasčių, kadangi susipyko su sugyventine. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis kardomųjų priemonių nuostatų nevykdė be pateisinamos priežasties, kaip be pateisinamos priežasties neatvyko ir į teismo posėdį. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimo, atsižvelgė ir į tai, kad R. P. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, byloje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) faktiškai negyvena, nevedęs, duomenų apie tai, kad oficialiai dirbtų, nėra. Paminėtos aplinkybės leidžia tvirtinti, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. R. P. anksčiau jau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, nusikalstamos veikos, kurių padarymų kaltinamas šioje byloje, įvykdytos atliekant laisvės atėmimo bausmę. Paminėtos aplinkybės, taip pat ir bausmės už inkriminuotas nusikalstamas veikas griežtumas patvirtina manymą, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Be kaltinamojo R. P. teisės į laisvę suvaržymo šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Marijampolės rajono apylinkės teismas, paskirdamas kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. P. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.