- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-08
- Bylos Nr.
- 1-431-907/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01809-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Kaltinamasis
- J. L.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Justinai Kšanytei, Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei, kaltinamajam J. L., nukentėjusiojo atstovui advokatui Algirdui Zakrasui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 11 klasių išsilavinimo, mokosi Šiaulių profesinio rengimo centro buitinių paslaugų skyriuje (2 kurse), teistas 1 kartą 2012-06-11 Šiaulių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. L. 2012 m. lapkričio 14 d., apie 21 val., Šiauliuose, viešoje vietoje – prie Vilniaus g. 27 namo, matant kitiems asmenims, sudavė nukentėjusiajam E. B. vieną kartą į dešiniąją akį, taip padarė poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose su odos nubrozdinimu apatiniame voke, kraujosruvą dešinės akies obuolio odenoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis J. L. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad
2012 m. lapkričio mėnesį apie 21.00 val. su draugu, su kuriuo susitiko atsitiktinai, buvo prie profesinio rengimo centro bendrabučio Vilniaus g. 27, Šiauliuose. Būnant prie bendrabučio ir šnekant su panelėmis, priėjo nukentėjusysis E. B., jie apsižodžiavo ir J. L. jam smogė vieną kartą į veido sritį. Kur tiksliai pataikė, negali pasakyti, nes neprisimena. Anksčiau nukentėjusiojo nepažinojo. Kai trenkė, nukentėjusysis pasitraukė į šoną, o jie nubėgo. Draugas išvažiavo autobusu link miesto pusės, o jis išėjo namo. Nematė, ar jo draugas bandė suduoti nukentėjusiajam, nes kai pats sudavė, draugas pasitraukė ir nubėgo į šoną. Negali paaiškinti, dėl ko sudavė nukentėjusiajam. Sudavė impulsyviai. Kiti asmenys matė tą įvykį. Dėl savo poelgio gailisi. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Neturi tėvo, gauna našlaičio pašalpą apie 400 litų per mėnesį. Nukentėjusiojo atsiprašė raštu, nes su juo nebuvo susitikęs, kadangi nukentėjusysis nepanoro su juo susitikti. Ateityje stengsis nebenusižengti, būti doru Lietuvos piliečiu, pabaigti mokslus ir stengsis kuo geriau gyventi. Nuoširdžiai gailisi, tikisi, kad daugiau nepasikartos tokie jo veiksmai. Šiuo metu mokosi, lankosi probacijos skyriuje, paskirtas valandas atidirbo. Daugiau nusižengimų neturi, todėl prašo, kad jam būtų skiriama kuo švelnesnė bausmė.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes J. L. nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodo ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, o būtent: E. B. pareiškime užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad 2012-11-14 apie 21.00 val., prie Vilniaus g. 27 namo-bendrabučio, jis buvo sumuštas nepažįstamo jaunuolio (3 b. l.); 2012-11-16 įvykio vietos, esančios Šiauliuose, Vilniaus g. 27, apžiūros protokolas (4-7 b. l.); specialisto išvada Nr. G1910/12, kurioje nurodoma, kad E. B. padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose su odos nubrozdinimu apatiniame voke, kraujosruva dešinės akies obuolio odenoje: sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; sužalojimai padaryti ne mažiau vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus dešinę akį; sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai; E. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (12 b. l.); liudytojo E. B. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad E. B. paaiškino, kad 2012-11-14 apie 21.00 val., prie Šiaulių profesinio rengimo centro bendrabučio, esančio Šiauliuose, Vilniaus g. 27, nepažįstamas jaunuolis jam sudavė iš kumščio į veido sritį. Kitas kartu su užpuoliku buvęs jaunuolis mėgino spirti, tačiau nepataikė. Abu iš karto pasišalino (9 b. l. ); papildomos liudytojo E. B. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad E. B. paaiškino, kad 2012-11-14 apie 21.00 val., jį sumušęs jaunuolis nieko nesakęs, jam smūgiavo į veido sritį. Kitas su juo buvęs jaunuolis, jam kažką nerišliai sumurmėjo ir norėjo spirti, tačiau nepataikė ir pargriuvo ant žemės. Asmuo, kuris jam sudavė, padėjo draugui atsikelti. Tuo metu, jis nuo jų pabėgo į bendrabutį. Šį įvykį matė bendrabutyje gyvenantis vaikinas. Jam smūgiavusį vaikiną jis galėtų atpažinti (14-15 b. l.); 2012-11-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad E. B. atpažino J. L. iš nuotraukos, kaip jam smūgiavusį į veido sritį (16-20 b. l.); papildomos liudytojo E. B. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad E. B. paaiškino, jog jis buvo sumuštas be priežasties, neaiškiais motyvais. Jokių provokuojančių veiksmų jis nesiėmė ir kodėl vaikinai taip elgėsi, nežino. Jam buvo smūgiuota į akį, patyrė fizinį skausmą. Akis pamėlo, daugiau nei savaitę laiko laikėsi kraujosruva. Buvo pas okulistą po įvykio, akis sugijo, regėjimui nebuvo pakenkta. Pas okulistą lankėsi privačiai, mokėjo jam 50 litų, tačiau kvito nėra išsaugojęs. Daugiau pas jokius kitus gydytojus nesikreipė. Turtinė žala – 50 litų. Taip pat nori byloje pareikšti ir neturtinės žalos ieškinį. Kadangi daugiau nei savaitei buvo sutrikdytas jo normalus regėjimas, negalėjo skaityti ir rašyti, nes skaudėjo akį. Miegoti normaliai taip pat negalėjo. Dėl to buvo sutrikdyti jo mokslai, o mokosi tarptautinio bakalaureato klasėje, Didždvario gimnazijoje, reikia daug ir intensyviai mokytis. Reiškia byloje civilinį ieškinį 950 litų neturtinei žalai atlyginti. Sudėjus turtinės ir neturtinės žalos dydį, reiškia 1000 litų civilinį ieškinį byloje. Jeigu žala jam būtų atlyginta ir įtariamasis atsiprašytų, galimai sutiktų taikysi su juo. Negali konkrečiai pasakyti, reiktų atsižvelgti į jo elgesį. Jeigu byla nebus išnagrinėta per vieną ar du teismo posėdžius, negalės dalyvauti teismuose, nes daug mokosi ir neturi daug laisvo laiko. Yra apsidraudęs sveikatą, tačiau į draudimo bendrovę nesikreipė, net nepagalvojo apie tai. Jokių išmokų negavo ir nesikreips į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo (21-22 b. l.); liudytojo K. S. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad K. S. paaiškino, kad 2012-11-14 apie 21.00 val., jis buvo su draugėmis G. L. ir G. K. prie Vilniaus g. 27 bendrabučio. Bestovint prie šio namo, už maždaug 10 metrų nuo jų, pamatė stovintį bendrabučio gyventoją E. Prie jo priėjo du vaikinai, kurių vieną jis pažįsta vardu J. J. smogė kumščiu į veidą E., o kitas vaikinas mėgino spirti, tačiau spirdamas, nugriuvo pats ir nepataikė. E. nuo jų pabėgo į bendrabutį, o tie du vaikinai, parūkę, pasišalino. J. jis gali atpažinti iš nuotraukų, antrojo vaikino neįsidėmėjo (25 b. l.); asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad K. S. atpažino J. L., kaip smogusį kumščiu E. B. (26-30 b. l.); liudytojos G. L. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad G. L. paaiškino, jog 2012-11-14, apie 21.00 val. ji stovėjo su draugais K. S. ir G. K. prie Vilniaus g. 27 bendrabučio. Už maždaug 10 metrų nuo jų, stovėjo pažįstamas E. B.. Prie jo priėjo du vaikinai, vieną ji žino kaip vardu J. Ji buvo nusisukusi į kitą pusę, tačiau atsisukusi pamatė, kad E. užsiėmęs akį nueina į bendrabutį. Du vaikinai, baigę rūkyti, nuėjo. J. ji atpažinti gali, kito vaikino neįsidėmėjo (31 b. l.); asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad G. L. atpažino J. L., kaip smogusį kumščiu E. B. (32-36 b. l.).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.). Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad J. L., apsižodžiavęs su nukentėjusiuoju, kaltinamajam neadekvačiai impulsyviai reaguojant į susidariusią situaciją, įžūliu elgesiu, t.y., kumščiu suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam E. B. į dešiniąją akį, padarė poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose su odos nubrozdinimu apatiniame voke, kraujosruvą dešinės akies obuolio odenoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu savo elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis atliko neteisėtus veiksmus. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra nežymus sveikatos sutrikdymas bei viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas, nes padarytas nesunkus nusikaltimas, šalia buvo pašalinių žmonių, kurie matė šį įvykį, jie pasijuto nepatogiai, tai jiems sukėlė neigiamas emocijas. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo neteisėti veiksmai (smūgio kumščiu sudavimas į veido sritį) sąlygojo nusikalstamo elgesio padarinius, t.y. buvo nežymaus sveikatos sutrikdymo bei viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymo tiesioginė ir pagrindinė priežastis, nes aplinkiniai į tai, kad suduotas smūgis E. B., atkreipė dėmesį, buvo sutrikdyta aplinkui buvusių asmenų galimybė ramiai leisti laisvalaikį. Be to, svarbiausia veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui yra tai, kad veiksmas vyko viešojoje vietoje, šalia Šiaulių profesinio rengimo centro bendrabučio, viską matant kitiems asmenims. Subjektyvioji kaltinamojo veiksmų pusė pasireiškė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus J. L. suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. suvokė, jog viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, toks elgesys nepriimtinas, numatė, jog dėl tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t.y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka, bei to norėjo. J. L. veika, esant visiems būtiniesiems objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas J. L. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. J. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas. J. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis J. L. teistas, šią nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo laikotarpiu, būdamas teistas, teistumui neišnykus (55-56, 58-64 b. l.), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažintinas recidyvistu. Administracine tvarka baustas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (74 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados charakterizuojamas teigiamai (70 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (72, 73 b. l.), mokosi Šiaulių profesinio rengimo centro buitinių paslaugų skyriuje (2 kurse), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre neregistruotas (66b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre neregistruotas (67 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (68 b. l.).
Nesunkus nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsniu, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, mokosi, nori tęsti mokslus, o vėliau dirbti, nori pasitaisyti, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, žada atlyginti savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam padarytą žalą, todėl jam neskirtinas nei laisvės atėmimas, nei areštas, nors arešto bausmė priskiriama prie nesusijusių su laisvės atėmimu bausmių, tačiau šiuo atveju būtų per griežta. J. L. skirtina bausmė, kuri priskiriama prie nesusijusių su laisvės atėmimu bausmių, - laisvės apribojimas, savo dydžiu mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-06-11 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirtina laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte, 3 punkte, 5 punkte.
Kaltinamajam J. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (46, 47 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 Lt turtinės ir 950 Lt neturtinės žalos atlyginimo (23 b. l.). Civilinis ieškinys baudžiamajame procese - kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla esant šioms trims sąlygoms: 1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala; 2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Byloje nustatytos visos trys sąlygos: kaltinamasis atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, dėl kurių buvo nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t.y. byloje įrodyta, kad tarp neteisėtų veiksmų ir nusikalstamų veikų padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis buvo priverstas kreiptis į okulistą, už kurio paslaugas sumokėjo 50 Lt, be to, daugiau kaip savaitei laiko jam buvo sutrikdytas normalus regėjimas, negalėjo skaityti ir rašyti, miegoti, nes skaudėjo akį, dėl to buvo sutrikdyti jo mokslai, nes jis mokosi tarptautinio bakalaureato klasėje, Didždvario gimnazijoje, kur reikia daug ir intensyviai mokytis, be to, pasekmes jaučia iki šiol, nes bijo vakarais vienas išeiti į gatvę, jaučia nerimą vakare sutikus nepažįstamą žmogų. Nukentėjusysis patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir reputacijos praradimą įvertina 950 Lt žala. Kaltinamasis sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, sutinka atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kad dėl to jis kreipėsi į gydytoją, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 50 Lt turtinės žalos.
LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė įtampa, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes, 2) žalą padariusio asmens kaltę, 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį, 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį, 5) kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Kaltinamasis J. L. nusikaltimą padarė sąmoningai suvokdamas, kad bus padaryta žala nukentėjusiajam, ir to siekdamas, t.y. veikė tyčia, todėl, pagal susiformavusią teisminę praktiką, veikiant tyčia, t.y. siekiant, kad nukentėjęs patirtų fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, yra padaroma kur kas didesnė neturtinė žala, nei neatsargios kaltės atveju, todėl neturtinės žalos dydis turi būti atitinkamai didesnis. Kaltinamasis yra darbingas, tačiau nedirba, mokosi, gauna 400 Lt našlaičio pašalpą, o prašoma priteisti neturtinė žala yra didelė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, į tai, kad dvasiniai išgyvenimai atsirado dėl J. L. kaltės, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo gaunamas pajamas ir į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo J. L. nukentėjusiajam E. B. priteistina 600 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo J. L. priteistina valstybei 300 Lt antrinės teisinės pagalbos, suteiktos nukentėjusiajam E. B. pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-01-16 sprendimą Nr. SP-153(7.0128), išlaidų, kurios pripažintinos proceso išlaidomis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
J. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-06-11 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-06-11 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, įpareigoti J. L. per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, įpareigoti J. L. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
J. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Iš J. L. priteisti E. B. 650 (šešis šimtus penkiasdešimt) litų žalos atlyginimo.
Iš J. L. valstybei priteisti 300 (tris šimtus) litų proceso išlaidų- antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą- 188659752, banką- AB Swedbank, įmokos kodą- 5630, mokėjimo paskirtį- įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.