Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-06-06 · Byla Nr. ATP-430-113/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-06
Bylos Nr.
ATP-430-113/2013
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00587-2013-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valentinas Janonis
Pažeidėjas
T. E.
Kategorijos
  • 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-430-113/2013Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00587-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 42.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN UTARTIS2013 m. birželio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2013-01-17 nutarimu T. E. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 51² str. 2 d. už tai, kad 2013-01-17 13 val. patikrinimo metu nustatyta, jog biokuro ir atliekų deginimo termofikacinės jėgainės statytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), 2012-12-01 pradėjo jėgainės 50 MW projektinės šiluminės galios kuro deginimo įrenginio paleidimo–derinimo darbus, neturėdamas teršalų į aplinkos orą išmetimui Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo. Nustatyta, kad kaip kuras buvo naudojamos dviem linijomis tiekiamos gamtinės dujos. Palyginus 2012-12-05 atlikto patikrinimo metu ir 2012-11-27 dujų apskaitos sumokėjimo akto užfiksuotus dujų sunaudojimo apskaitos prietaisų rodmenis, nustatyta, kad 2012-12-05 vykdant jėgainės paleidimo–derinimo darbus buvo sunaudota 16923,1 m³ (I linija – 8 m³, II linija – 16915,1 m³) gamtinių dujų. Teršalų į aplinkos orą išmetimo faktas patvirtintas 2012-12-17 Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento specialisto iš stacionaraus aplinkos oro taršos šaltinio Nr. 001 (kuro katilo) paimtų išmetamų teršalų mėginio atliktais tyrimais bei nuotraukomis, patvirtinančiomis teršalų iš jėgainės kamino išmetimą. Tokiais veiksmais T. E., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktoriumi bei atsakingu už kuro deginimo įrenginio paleidimo–derinimo darbų atlikimą ir priežiūrą, pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 1 d., Aplinkos oro apsaugos įstatymo 15 str. 1 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 2 priedo 6 punkto nuostatas.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. E. kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2013-01-17 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jam nutraukti, nesant administracinio teises pažeidimo įvykio ir sudėties. Nurodė, jog priimdamas skundžiamą nutarimą, jį priėmęs pareigūnas neatsižvelgė į jo duotus paaiškinimus, netyrė ir nevertino tokių paaiškinimų pagrįstumo, dėl jų skundžiame nutarime nepasisakė. Taip pat skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas neanalizavo klausimo dėl ATPK 51² str. 2 d. nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo, skundžiamame nutarime nepasisakyta, kokiu teisiniu pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš pradėdama kuro deginimo įrenginio paleidimo–derinimo darbus privalėjo gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, nors jis, T. E., bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog jokios veiklos, kuriai būtų reikalingas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, biokuro ir atliekų deginimo termofikacinėje jėgainėje nevykdė. Teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001-12-21 įsakymu Nr. 389 patvirtintų Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 50 punktą energetikos objekto eksploatavimo pradžia yra statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos akto patvirtinimo data. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statoma biokuro ir atliekų deginimo termofikacinė jėgainė nėra pradėta eksploatuoti, kadangi nėra patvirtintas minėtas pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Taip pat minėtų taisyklių 37 punktas numatė, jog prieš pripažįstant tinkamu naudoti energetikos objektą reikia individualiai išbandyti jo įrenginius. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, kad įrenginių ir sistemų bandymai, patikrinimai, testavimai nelaikytini energetikos objekto eksploatavimu. Taip pat nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar 2011-12-22 pradėjo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo gavimo procesą, minėtas leidimas išduotas 2013-01-14. Pažymėjo, kad atsakingas institucijas informavo apie biokuro ir atliekų deginimo termofikacinės jėgainės paleidimo–derinimo darbus nuo 2012-12-01, tačiau į šį pranešimą nereaguota, jokių pastabų ar prieštaravimų nepareikšta. T. E. manymu, tokios aplinkybės patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ biokuro ir atliekų deginimo termofikacinės jėgainės paleidimo–derinimo darbus atliko būdama sąžiningai įsitikinusi, jog jos veiksmai yra teisėti, todėl jo, T. E., veiksmuose nėra ATPK 51² str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės elemento – kaltės, todėl kartu nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-24 nutartimi T. E. skundo netenkino. Teismas nurodė, jog pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 1 d. nuostatas, juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo taisyklių 5.9 punkte nustatyta leidimo sąvoka – Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas – rašytinis sprendimas arba jo dalis (arba keli tokie sprendimai), suteikiantis teisę eksploatuoti visą įrenginį arba jo dalį, nustatant tam tikras sąlygas, atitinkančias šių Taisyklių reikalavimus. Vienas Leidimas vykdytojui gali suteikti teisę eksploatuoti toje pačioje veiklos vietoje (teritorijoje) esančius kelis technologiškai nesusijusius įrenginius su sąlyga, kad juos visus eksploatuoja tas pats ūkinės veiklos vykdytojas. Tų pačių taisyklių 5.6. punkte pateikta įrenginio sąvoka – stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma viena arba kelių rūšių tiesiogiai ir techniškai susijusi ūkinė veikla. Šių Taisyklių 2 priedo 6 p. numato, jog veiklos vykdytojai, vykdantys ūkinę veiklą arba eksploatuojantys įrenginius, kurie nepriskiriami prie Taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, turi turėti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kai naudojamas kurą deginantis įrenginys, kurio šiluminis našumas yra 20,0 MW ar daugiau. Iš paminėtų teisės aktų nuostatų analizės teismas konstatavo, jog teisės aktai nenumato išimčių, kad Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, kai naudojamas kurą deginantis įrenginys, kurio šiluminis našumas yra 20,0 MW ar daugiau, nereikalingas, tuo atveju, kai atliekami tokio įrenginio paleidimo–derinimo darbai. Taip pat teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepagrįstai eksploatavimą tapatina su statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos akto patvirtinimu, kadangi ATPK 51² str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyviąją pusę sudaro pats kurą deginančio įrenginio naudojimas, neturint Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, nepriklausomai nuo to, ar statinys pripažintas tinkamu naudoti, ar ne. Atsižvelgęs į tai, kad tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina faktines aplinkybes, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-01 pradėjo jėgainės kuro deginimo įrenginio paleidimo–derinimo darbus, neturėdama Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, toks leidimas gautas tik 2013-01-14, teismas konstatavo, kad skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. E. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-24 nutartį bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2013-01-17 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl jo nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nurodo, kad jo veiksmuose nėra ATPK 51² str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, tokios pozicijos jis nuosekliai laikosi nuo Protokolo AM Nr. 072923 surašymo. Tačiau šiame straipsnyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo klausimo visiškai neanalizavo nei Pareigūnas administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (9)-LT5-2 nagrinėjimo metu, nei Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priėmęs skundžiamą nutartį. ATPK 51² str. 2 d. numatyta atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint TIPK leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus. Šio administracinio teisės pažeidimo objektyviąją pusę sudaro kurą deginančio įrenginio naudojimas neturint TIPK leidimo. Teismas nepagrįstai jėgainės kuro deginimo įrenginio paleidimo–derinimo darbus tapatina su įrenginio naudojimu. Dėl to padaryta neteisinga išvada, jog biokuro ir atliekų deginimo termofikacinės jėgainės paleidimo–deginimo darbams atlikti reikalingas TIPK leidimas. Teismas nepasisakė ir nevertino nurodomų teisės aktų, kurie konkrečiai reglamentuoja įrenginių eksploatavimą. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001-12-21 įsakymu Nr. 389 buvo patvirtintos Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės, galiojusios iki 2012-12-31, kurių 50 p. buvo nurodyta, kad energetikos objekto eksploatavimo pradžia yra statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos akto patvirtinimo data. Pagal šių taisyklių 10 p. energetikos objektu laikomi elektros gamybos įrenginiai, elektros tinklai ir jų priklausiniai, šilumos gamybos įrenginiai, šilumos tinklai ir jų priklausiniai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statoma biokuro ir atliekų termofikacinė jėgainė neabejotinai yra energetikos objektas, todėl jėgainės eksploatavimo pradžia turėtų būti siejama su statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos akto patvirtinimo data. Pažymi, kad joks biokuro ir atliekų termofikacinės jėgainės pripažinimo tinkama naudoti aktas nėra patvirtintas, dėl šios priežasties negalima teigti, kad jėgainė yra pradėta eksploatuoti. Be to, nurodo, kad Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 37 p. numatė, kad prieš pripažįstant tinkamu naudoti energetikos objektą, reikia individualiai išbandyti įrenginius ir kompleksiškai kiekvieną sistemą vadovaujantis įrenginių bandymo normomis ir įrenginių gamintojų dokumentuose nurodytais reikalavimais, t. y. buvo nustatytas privalomas reikalavimas patikrinti visas sistemas, tarp jų ir jėgainės kuro deginimo įrenginį, iki visos jėgainės pripažinimo tinkama naudoti akto patvirtinimo dienos. Apelianto teigimu, iš šios teisės normos darytina išvada, kad įrenginių ir sistemų bandymai, patikrinimai, testavimai ir pan. nelaikomi energetikos objekto eksploatavimu. Analogiškas teisinis reglamentavimas yra nustatytas ir šiuo metu galiojančiose Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklėse, kurios yra patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu 1-211. Šių taisyklių 34 p. numatyta, kad energetikos įmonė pateikia įrengtą, išbandytą ir užbaigtą statyti energetikos objektą statinių statybos užbaigimo komisijai. Taisyklių 13 p. nurodyta, kad prieš energetikos objekto (paleidimo komplekso) statybos užbaigimą reikia įrenginius individualiai išbandyti ir kompleksiškai kiekvieną sistemą, vadovaujantis energetikos įrenginių gamintojų dokumentuose nurodytais reikalavimais, įrenginių savininko norminių dokumentų ir teisės aktų reikalavimais. Be to, Taisyklių 39 p. nedviprasmiškai nustatyta, kad objekto pramoninio eksploatavimo pradžia yra statinio statybos užbaigimo komisijos akto patvirtinimo data. Apelianto manymu, Eksploatavimo taisyklės turėtų būti vertinami kompleksiškai. AAĮ, taip pat TIPK taisyklės aiškintinos ir taikytinos kartu su specifinėmis Eksploatavimo taisyklėmis. Teisės aktų sisteminis vertinimas leidžia daryti išvadą, kad TIPK leidimas objektui yra privalomas tik nuo pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo momento, t. y. nuo eksploatacijos pradžios.

Apeliantas taip pat pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jis asmeniškai neturėjo ketinimų išvengti įstatymuose įtvirtintų reikalavimų ar kokiais nors kitokiais būdais veikti nesąžiningai, tačiau teismas to nevertino. Teismas taip pat nepasisakė dėl Departamento ir Institucijos neveikimo, nors tiek Departamentas, tiek Institucija turėjo galimybes ir pareigą paaiškinti potencialiam pažeidėjui teisės aktuose numatytą tvarką bei reikalavimus vykdomai veiklai, jeigu manė, jog pažeidimas gali būti padaromas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ TIPK leidimo gavimo procesą pradėjo dar 2011-12-22, ilgą laiką paraiška TIPK leidimui buvo derinama ir tikslinama su atsakingomis institucijomis, TIPK leidimas buvo išduotas 2013-01-14. Įrenginio paleidimo–derinimo darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo nuo 2012-12-01, teršalų į aplinkos orą išmetimo faktas patvirtintas 2012-12-17. Tuo metu paraiška TIPK leidimui gauti jau buvo priimta po beveik metus užsitęsusių procedūrų, o pats TIPK leidimas išduotas praėjus vos mėnesiui po paleidimo–derinimo darbų pradžios. Paleidimo–derinimo darbai buvo pradėti tik tada, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsitikinusi dėl to, kad TIPK leidimas bus išduotas. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo Departamentą ir Instituciją apie termofikacinės jėgainės paleidimo–derinimo darbų pradžią nuo 2012-12-01, pateikė numatomų darbų grafiką bei duomenis, koks kuras bus kūrenamas, taip pat apie galimus išmetimus. Į šį pranešimą Departamentas įstatymų nustatyta tvarka nesureagavo, o Institucija 2012-12-07 informavo, kad yra pradėtas tyrimas dėl statytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statomos biokuro ir atliekų termofikacinės jėgainės pradėtų kuro deginimo įrenginio (katilo) paleidimo–derinimo darbų. Apelianto manymu, kilus abejonių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų, Departamentas ir/arba Institucija turėjo pareikšti pastabas, prieštaravimus ar papildomus užklausimus. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Departamentas 2012-08-10 gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą, kuriame buvo išdėstyta pozicija, kad jėgainės Įrenginio paleidimo–derinimo darbai yra neatitiktinės veiklos sąlygos, o ne jėgainės kuro deginimo įrenginio eksploatacija. Departamentas nereiškė jokių pastabų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pozicijos, kad jėgainės kuro deginimo įrenginio paleidimo–derinimo darbai nėra įrenginio bei biokuro ir atliekų termofikacinės jėgainės eksploatavimas, todėl tarša tokių darbų atlikimo metu yra nereglamentuojama. Taip pat administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad jeigu būtų pripažinta, jog jėgainės kuro deginimo įrenginio paleidimo–derinimo darbai yra laikomi eksploatavimu ir tokiems darbams yra reikalingas TIPK leidimas, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąžiningai klydo dėl teisinio reglamentavimo ir reikalavimų atitinkamiems darbams atlikti, t. y. buvo sąžiningai įsitikinusi, kad jos veiksmai yra teisėti. Apeliantas nurodo, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl dėl jo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjui T. E. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktorius, padarė veiką, įtvirtintą ATPK 51² str. 2 d., numatančioje, jog ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose „<..> užtraukia baudą piliečiams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų, pareigūnams – nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų ir juridinių asmenų vadovams – nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų“. Taigi teisės norma, pagal kurią administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas T. E., yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Taikant šią teisės normą, būtina vadovautis norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkos apsaugos reikalavimus, keliamus ūkinėje ar kitokioje veikloje. Pareiškėjo padaryti ATPK 51² str. 2 d. reikalavimų pažeidimai Institucijos buvo susieti priežastiniu ryšiu su LR aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 1 d., LR aplinkos oro apsaugos įstatymo 15 str. 1 d. bei LR aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 2 priedo 6 p.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, jog buvo vykdomi kuro deginimo įrenginio paleidimo–derinimo darbai, įrenginys nepriimtas eksploatuoti, todėl nebuvo reikalinga gauti TIPK leidimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtų įstatymų nuostatas, nesutinka su tokiais apelianto teiginiais. LR aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 1 d. numato, jog juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą, LR aplinkos oro apsaugos įstatymo 15 str. 1 d. numato, kad teršalai iš stacionaraus taršos šaltinio gali būti išmetami į aplinkos orą tiktai tam turint leidimą. Analizuojant šį teisinį reglamentavimą, matyti, jog ūkio subjektai turi gauti leidimą ne tik vykdydami ūkinę veiklą, bet ir prieš pradedant jų eksploataciją. Šiuo atveju atlikdama įrenginio paleidimo–derinimo darbus įmonė ruošėsi paleisti įrenginį eksploatuoti, todėl darytina išvada, kad įmonė turėjo gauti įstatymo numatytą leidimą. Be to, pažymėtina, jog nors apeliantas teigia, kad kuro deginimo įrenginys nėra pripažintas tinkamu naudoti, tačiau šis įrenginys, jeigu jau yra naudojamas, laikytinas stacionariu taršos šaltiniu. Vadinasi, laikydamasi LR aplinkos oro apsaugos įstatymo 15 str. 1 d. nuostatų, įmonė turėjo gauti leidimą išmesti teršalus į aplinką. TIPK taisyklių 2 priedo 6 p. numato, jog veiklos vykdytojai, vykdantys ūkinę veiklą arba eksploatuojantys įrenginius, kurie nepriskiriami prie Taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, turi turėti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kai naudojamas kurą deginantis įrenginys, kurio šiluminis našumas yra 20,0 MW ar daugiau. Kaip matyti iš bylos duomenų, kuro deginimo įrenginys priskirtinas prie Taisyklių 2 priedo 6 p. nurodytų įrenginių, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra išimčių, kad TIPK leidimas nereikalingas, tuo atveju, kai atliekami tokio įrenginio paleidimo–derinimo darbai.

Dėl apelianto teiginių, jog informavo Departamentą, kad bus atliekami kuro įrenginio paleidimo–derinimo darbai, jog įmonė buvo sąžiningai įsitikinusi, kad jos veiksmai yra teisėti, pažymėtina, kad tai nepaneigia ūkio subjekto pareigos laikytis įstatymų nuostatų ir jais vadovaujantis kreiptis dėl leidimo išdavimo.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog T. E. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51² str. 2 d., priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, nutartį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

T. E. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valentinas Janonis