Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-20 · Civilinė byla Nr. 2S-395-431/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-20
Bylos Nr.
2S-395-431/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00464-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
N. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Seimui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-395-431/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00464-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; (S) 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Seimui dėl ieškovei surengtos apkaltos ir atsakovo 2014 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. XII-962 „Dėl N. V. Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato panaikinimo“ pripažinimo neteisėtais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė pripažinti jai surengtą apkaltą ir atsakovo 2014 m. birželio 19 d. priimtą nutarimą Nr. XII-962 „Dėl N. V. Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato panaikinimo“ neteisėtais. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 240 straipsnio 9 dalį Seimas, priėmęs svarstyti Seimo posėdyje asmens, kuriam taikoma apkalta, pašalinimą iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimą, paskiria Seimo posėdžio dėl asmens, kuriam taikoma apkalta, pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo svarstymo datą. Svarstymo data turi būti paskirta ne anksčiau kaip po 7 dienų nuo posėdžio, kuriame ši data buvo nustatyta, dienos. Asmeniui, kuriam taikoma apkalta, nedelsiant raštu ir pasirašytinai pranešama apie paskirtą Seimo posėdžio datą ir laiką, kada Konstitucinio Teismo išvados pagrindu bus sprendžiamas jo pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo klausimas. Ieškovei niekada raštu ir pasirašytinai nebuvo pranešta apie paskirtą Seimo posėdžio, kurio metu turėjo būti sprendžiamas jos, kaip Seimo narės mandato panaikinimo klausimas, datą ir laiką. Todėl apkaltos procesas ir jo rezultatai yra neteisėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.

3. Civilinio proceso kodeksas nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų (įskaitant pirkimus, atliekamus vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų), koncesijų suteikimo bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką, taip pat skundų dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų nagrinėjimo tvarką (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalį, 17, 18, 20, 21 straipsnius administraciniai teismai sprendžia administracinius ginčus – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktus arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktus. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų ginčai. Ginčai dėl Lietuvos Respublikos Seimo veikimo ar neveikimo, susijusio su apkalta neapima administracinių teismų kompetencijos.

4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2017 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. KT3-N2/2017 byloje Nr. 4/2016, pastraipoje 10.3.1 nurodė: pagal Konstituciją įgaliojimus apkaltos procese turi dvi valstybės valdžios institucijos – Seimas ir Konstitucinis Teismas; kiekvienai iš šių valstybės valdžios institucijų Konstitucijoje yra nustatyti jos funkcijas apkaltos procese atitinkantys įgaliojimai (inter alia 2004 m. balandžio 15 d., 2004 m. gegužės 25 d. nutarimai, 2014 m. birželio 3 d. išvada); demokratinėje teisinėje valstybėje asmuo, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, sulaužęs priesaiką, neturėtų išvengti konstitucinės atsakomybės – pašalinimo iš užimamų pareigų; todėl Seimui, sprendžiančiam, ar apkaltos proceso tvarka pašalinti asmenį iš užimamų pareigų, panaikinti jo Seimo nario mandatą, pagal Konstituciją tenka atsakomybė išsiaiškinti, ar tam tikra veika nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika (2004 m. gegužės 25 d. nutarimas); įgaliojimus spręsti, ar Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems pradėta apkaltos byla, šiurkščiai pažeidė Konstituciją (atsižvelgiant į tai, kad šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas, taip pat spręsti, ar jie sulaužė duotą priesaiką), pagal Konstituciją turi tik Konstitucinis Teismas; Konstitucinio Teismo išvada, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją (taigi ir sulaužė priesaiką), yra galutinė (2004 m. balandžio 15 d. nutarimas); pagal Konstituciją tik Seimas turi įgaliojimus spręsti, ar apkaltos proceso tvarka pašalinti asmenį iš užimamų pareigų, ar panaikinti jo Seimo nario mandatą esant Konstitucijos 74 straipsnyje numatytiems pagrindams, tokie klausimai negali būti sprendžiami referendumu ar rinkimais, jų negali spręsti kuri nors kita valstybės institucija, kuris nors valstybės pareigūnas ar kitas subjektas; Seimo, kaip Tautos atstovybės, sprendimas apkaltos proceso tvarka pašalinti tam tikrą Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytą valstybės pareigūną iš užimamų pareigų, panaikinti jo Seimo nario mandatą kartu yra Tautos suverenių galių vykdymas per jos demokratiškai išrinktus atstovus; jeigu Seimas, laikydamasis Konstitucijos, apkaltos proceso tvarka pašalino Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytą valstybės pareigūną iš užimamų pareigų, panaikino jo Seimo nario mandatą, toks Seimo sprendimas yra galutinis (2004 m. balandžio 15 d. nutarimas).

5. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Konstitucinio teismo išaiškinimu, apkaltos teisėtumo klausimas nenagrinėtinas bendrosios ir administracinės kompetencijos teismuose. Priešingu atveju būtų pažeistas valdžios atskyrimo principas. Tik Seimas turi įgaliojimus apkaltos proceso tvarka panaikinti Seimo nario mandatą. Civilinio proceso kodeksas nenustato tvarkos nagrinėti Lietuvos Respublikos Seimo surengtos apkaltos ir jos įforminimo nutarimu teisėtumo klausimą. Todėl teismas atsisakė priimti ieškinį ir išaiškino ieškovei, jog tokia teisinė situacija, kai teismas atsisako ginti pažeistas teises ar laisves, nesukuria neišsprendžiamo teisės vakuumo, nes nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnis papildytas 4 dalimi, pagal kurią – kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

II. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė N. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį ir ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismui, atsisakius priimti ieškovės ieškinį, yra sukuriamas neišsprendžiamas teisės vakuumas, kadangi ieškovės ieškinio Konstitucinis Teismas nenagrinėtų. Teismo nurodyta aplinkybė, jog nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, netaikytina ieškovės ieškiniui. Ji kreipėsi ne dėl įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Prezidento ar Vyriausybės aktų neprieštaravimo Konstitucijai ar įstatymams, bet dėl to, kad Seimas nesilaikė įstatymo – Seimo statuto reikalavimų nedelsiant raštu ir pasirašytinai ieškovei, Seimo narei, pranešti apie paskirtą Seimo posėdžio datą ir laiką, kada Konstitucinio Teismo išvados pagrindu bus sprendžiamas ieškovės pašalinimo iš pareigų ar jos Seimo nario mandato panaikinimo klausimas.

6.2. Teismas nutartyje cituoja ištraukas iš Konstitucinio Teismo nutarimų, kad Konstitucinio Teismo išvada dėl apkaltos šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir Seimo sprendimas panaikinti Seimo nario mandatą yra galutiniai, prieštarauja skundžiamos nutarties išaiškinimui, kad ieškovė turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Pagal CPK 1 straipsnio 4 dalį, įgyvendinat Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktus, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti nustatomos ir kitos bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo bei vykdymo ar kitos procesinės taisyklės, negu numato CPK.

6.3. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnis reglamentuoja teisę į veiksmingą gynybos priemonę, kad kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, nustatytos šioje Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone, kreipdamasis į valstybės instituciją, nepriklausomai nuo to, ar tą pažeidimą asmenys padarė eidami savo oficialias pareigas. Ieškovės teisės ir įstatymo saugomi interesai buvo pažeisti, nes Seimas jai, kaip Seimo narei, niekada raštu ir pasirašytinai nepranešė apie paskirtą Seimo posėdžio datą ir laiką, kada Konstitucinio Teismo išvados pagrindu bus sprendžiamas ieškovės pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo klausimas. Seimas pažeidė įstatymo reikalavimus. Todėl ieškovė turi teisę ginti savo pažeistas teises teisme, nepriklausomai nuo to, ar tą pažeidimą padarė Seimas (Seimo nariai, eidami savo oficialias pareigas).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

8. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. birželio 3 d. išvadoje Nr. KT20-I1/2014 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės N. V., kuriai pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Seimo narės N. V. veiksmai – nedalyvavimas be pateisinamos priežasties 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose 64-iuose Lietuvos Respublikos Seimo plenariniuose posėdžiuose ir 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose 25-iuose Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiais veiksmais Lietuvos Respublikos Seimo narė N. V. sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją.

9. Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. XII-962 „Dėl N. V. Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato panaikinimo“, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2014 m. birželio 3 d. išvadą Nr. KT20-I1/2014, panaikino N. V. Lietuvos Respublikos Seimo nario mandatą. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti jai surengtą apkaltą ir nurodytą Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą neteisėtais, kadangi jai nebuvo pagal tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Seimo statuto redakcijos 240 straipsnio 9 dalį raštu ir pasirašytinai pranešta apie paskirtą Seimo posėdžio datą ir laiką, kada Konstitucinio Teismo išvados pagrindu bus sprendžiamas jos pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo klausimas.

10. Pirmos instancijos teismas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. KT3-N2/2017 pateiktais išaiškinimais, ieškovei nurodė, jog apkaltos teisėtumo klausimas nenagrinėtinas bendrosios ir administracinės kompetencijos teismuose. Atskirajame skunde ieškovė iš esmės neginčija teismo cituotų Konstitucinio Teismo motyvų, tačiau teigia, kad jie prieštarauja skundžiamos nutarties išaiškinimui, jog ieškovė turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, o taip pat nurodo, jog jos pareikšto ieškinio pagrindas nėra susijęs su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse apibrėžta Konstitucinio Teismo kompetencija.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 22 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai apibrėžta, jog bendros kompetencijos teismai civilinio proceso tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš privatinių teisinių santykių. Tuo tarpu Seimo nario apkaltos procedūra yra reglamentuojama viešosios teisės. Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatos aiškiai išskiria ir apibrėžia Lietuvos Respublikoje veikiančių teismų kompetenciją, pagal kurią nei bendros kompetencijos, nei administraciniam teismui nėra suteikta teisė vertinti Lietuvos Respublikos Seimo statute nustatytos apkaltos procedūros teisėtumo. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį.

12. Pagal CPK 137 straipsnio 3 dalį teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį, kurioje privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas nurodė ieškovei, jog pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį ji turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šios asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad jos ieškinio Konstitucinis Teismas nenagrinėtų.

13. Pažymėtina, jog CPK 137 straipsnio 3 dalies nuostata nereiškia, jog teismas turi detaliai išaiškinti ieškovui, kaip jis gali apginti savo pažeistas teises kitoje institucijoje ar teisme, ar tiksliai suformuluoti už jį galimus reikalavimus, kad kita institucija ar teismas tikrai priimtų nagrinėti jo keliamus klausimus ir patenkintų jo reikalavimus. Pirmos instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio priėmimu bei bylos teismingumu, išaiškino ieškovei, jog įgaliojimus apkaltos procese turi dvi valstybės valdžios institucijos – Seimas ir Konstitucinis Teismas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

14. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Loreta BraždienėLaima GerasičkinienėAlma Urbanavičienė