Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad Pareiškėja yra pastate-įstaigoje (žymėjimas plane 1B4p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – Pastatas), esančių patalpų ((duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) savininkė. Kitos Pastate esančios patalpos priklauso D. S. ir O. S..

Pastatas stovi nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė. Pastatas įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)) bei yra valstybės saugomoje nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), t. y. Kauno Naujamiestyje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2023-03-27 įsakymu Nr. A-1078 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ patenkino Pareiškėjos prašymą ir nusprendė organizuoti žemės sklypo prie pastato (1B4p) (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (ŽPDRIS paslaugos byla Nr. ZSFP-118911).

Projektui rengti nustatyta tvarka buvo išduoti reikalavimai, įskaitant ir KMSA 2023-04-11 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 70-32-95 (toliau – Reikalavimai). Projekto, parengto Projekto rengėjos I. T., sprendiniais buvo suprojektuotas apie 383 kv. m ploto komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdo žemės sklypas Pastatui eksploatuoti. Parengtas Projektas nustatyta tvarka buvo pateiktas derinti organizatorei KMSA. 2023-07-11 buvo gautas Atsakovės atsisakymas derinti Projektą. Pataisius Projekto sprendinius, Projektas pakartotinai buvo pateiktas derinti organizatorei KMSA. 2023-08-14 Atsakovės atsisakė derinti Projektą, kadangi buvo gautas (duomenys neskelbtini) butų savininkų prašymas, kuriame nurodoma, jog Projekto sprendiniai pažeidžia jų interesus.

Reaguodama į 2023-08-14 atsisakymą, Pareiškėja 2023-10-17 pakartotinai pateikė Atsakovei pakoreguotą Projektą 2 bei papildomus paaiškinimus dėl Projekto sprendinių. Nepaisant Pareiškėjos išsamaus ir motyvuoto sprendinių pagrindimo ir paaiškinimo, 2023-11-10 buvo gautas Atsakovės atsisakymas derinti Projektą, įformintas skundžiamu Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2023-11-09 raštu Nr. 70-32-512.

Iš ginčijamo sprendimo ir ankstesnių dviejų Atsakovės sprendimų nederinti Projekto turinio akivaizdu, kad Atsakovės pagrindinis motyvas nederinti Projekto atsirado ne dėl pačios Atsakovės vertinimo metu priimto sprendimo, o tik gavus gretimoje teritorijoje esančio pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, butų savininkų prašymą su jame išdėstytomis prielaidomis apie tai, kad Projekto sprendiniai pažeidžia jų interesus.

Pirmuoju nederinimu (2023-07-11 raštas Nr. 70-32-188) Atsakovė nurodė šias pastabas ir Projekto trūkumus: Projekto sprendiniuose nenurodyta kelio apsaugos zona (jei ji nenustatoma, nurodomi argumentai); aiškinamajame rašte neaprašyta Projekto viešinimo seka; servitutai skirti žemės sklypo / pastato savininkams ir naudotojams; sprendinių brėžinyje neparodyta, kaip patenkama į gretimus sklypus ((duomenys neskelbtini)), neaišku, ar nereikalingas kelio servitutas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (vidinį kiemą). Juos Pareiškėja ištaisė ir pateikė Projektą derinti pakartotinai. Šiame nederinime nebuvo nurodyta nė viena pastaba, susijusi su poreikiu suprojektuoti servitutą pastato (duomenys neskelbtini) butų savininkams statyti savo automobilius formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose, t. y. vidiniame kieme. Tai reiškia, kad organizatorė nenustatė tokio poreikio bei nevertino, kad toks poreikis egzistuoja ar yra pagrįstas.

Turėdama pareigą derinimo metu įvertinti Projekto sprendinius kompleksiškai ir išsamiai ne tik formuojamo sklypo ribose, bet ir aplinkinių teritorijų kontekste, Atsakovė, būdama organizatorė, priimdama pirmąjį nederinimo sprendimą (2023-07-11 raštas Nr. 70-32-188), objektyviai ir nešališkai įvertinusi Projekto sprendinius, nematė pagrindo reikalauti projektuoti servitutą pastato (duomenys neskelbtini) butų savininkams statyti savo automobilius formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose. Pareiškėjos nuomone, Atsakovė nesilaikė vieno iš fundamentalių viešojo administravimo subjektui privalomų viešojo administravimo principų – objektyvumo principo, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Taip pat nesilaikė ir atsakomybės už priimtus sprendimus principo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius. Atsakovė nesilaikė šių principų pakartotinai spręsdama dėl Projekto derinimo ir nustačiusi naują Projekto nederinimo motyvą. Kaip minėta, pirmame nederinime nebuvo nurodyta nė viena pastaba, susijusi su poreikiu suprojektuoti servitutą pastato (duomenys neskelbtini) butų savininkams statyti savo automobilius formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose. Tokia pati faktinė situacija, susijusi su pastato (duomenys neskelbtini) butų savininkų interesais, egzistavo ir pirmojo derinimo metu, tačiau ji nebuvo vertinta kaip galima kliūtis derinti Projektą.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 53 punktas nustato Projekto sprendinių brėžinio ar jo priedų sudėtį, tarp sprendinių nurodant siūlomus servitutus, kurių galimybė ir poreikis nustatomas Projekto rengimo metu. Kitaip tariant, Projekto sprendinių brėžinyje ar jo prieduose nurodomi siūlomi servitutai tik tuomet, kai Projekto rengimo metu išsamiai ir kompleksiškai yra įvertinama, ar toks poreikis apskritai egzistuoja, ar tokio servituto numatymo galimybė egzistuoja, ar jis gali ir turi būti numatomas Projekto rengimo metu bei nustatomas administracinio akto pagrindu. Pareiškėjos vertinimu, Taisyklių 53 punktas pažeistas nebuvo, kadangi Projekto rengimo metu buvo nustatyta, jog dėl skundo 3.2.4 dalyje nurodytų priežasčių nėra pagrindo siūlyti servituto (duomenys neskelbtini) butų savininkams parkuoti savo automobilius formuojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) butų savininkų pastabose, kurių pagrindu Atsakovė nederina Projekto, teigiama, kad tokio dydžio sklypo formavimas iš esmės pažeidžia pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkų teises ir teisėtus interesus, kadangi formuojamo sklypo ribos apima visą vienintelę uždaro vidinio kiemo teritorijos dalį, kurioje galimas privažiavimas transporto priemonėmis prie pastato (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonių parkavimas. Nurodoma, kad žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimas pagal pateiktus sprendinius pažeidžia Taisyklių 33 punktą, kadangi pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkai netenka galimybės naudotis buvusia bendra uždaro vidinio kiemo teritorija, o prie pastato likusi kiemo dalis dėl jos reljefiškumo negali būti naudojama gyventojų būtiniems poreikiams.

Pareiškėja pažymi, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos suprojektuotos laikantis visų teisės aktų reikalavimų bei kitokios net negali būti, kadangi sklypas formuojamas prie kultūros paveldo objekto – Pastato (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)). Pastato (duomenys neskelbtini) vertingosios savybės nustatytos ir teritorijos ribos apibrėžtos 2022-10-24 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-SK-463, todėl sklypo ribos buvo projektuojamos griežtai laikantis vertybės teritorijos ribų bei jos sutampa su vertybės teritorijos ribomis. Atsižvelgiant į tai, didžioji kiemo tarp (duomenys neskelbtini) asfaltuota dalis patenka į formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas.

Projekto sprendiniai nepažeidžia (duomenys neskelbtini) butų savininkų teisių ir teisėtų interesų, kadangi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, apimančios vidinį kiemą, nustatytos laikantis teisės aktų reikalavimų ir atitinka vertybės teritorijos ribas, todėl net negalėtų būti formuojamos kitaip. Atitinkamai pasisakytina ir dėl (duomenys neskelbtini) būsimo žemės sklypo (kai jis bus formuojamas) ribų, kurios taip pat negalės būti kitokios, nei yra patvirtintos vertybės teritorijos ribos. Tuo pačiu tai apsprendžia ir tai, kad (duomenys neskelbtini) savininkai neturi teisės į formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose esančio kiemo priskyrimą savo poreikių naudojimui ne tik dėl nurodytų priežasčių, bet ir dėl skunde nurodytų kitų argumentų.

Pažymėjo ir tai, kad (duomenys neskelbtini) vertybės teritorijos ribos yra didesnio ploto (~473 kv. m) nei formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas (~383 kv. m). Vadinasi, formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jis bus didesnis nei ginčo Projektu formuojamas žemės sklypas, tačiau užuot automobilių stovėjimo klausimą sprendžiant savo sklypo ribose, ginčijamu KMSA sprendimu siekiama (duomenys neskelbtini) savininkų automobilių stovėjimo klausimą spręsti Pareiškėjos ir kitų Pastato savininkų teisių suvaržymo sąskaita, t. y. svetimoje teritorijoje.

Atsakovei nederinant Projekto dėl (duomenys neskelbtini) savininkų pageidavimo, susidaro situacija, kad Pareiškėja (duomenys neskelbtini) savininkų poreikiams reikalingą automobilių stovėjimo vietų skaičių turi numatyti ne jų teritorijos ribose, o savo projektuojamo sklypo (duomenys neskelbtini) ribose, taip netekdama galimybės tenkinti savo poreikio statyti savo automobilius savo sklypo ribose. Teisės aktuose taikoma bendra taisyklė automobilių stovėjimo vietas numatyti savo sklypo ribose, t. y. to sklypo, prie kurio formuojamas žemės sklypas, ribose, kurios, akivaizdu, Atsakovė nesilaikė priimdama sprendimą. Abiem pastatams – (duomenys neskelbtini) – reikalinga 19 automobilių stovėjimo vietų (14 + 5 = 19). Tačiau iš viso teritorijoje tarp abiejų pastatų fiziškai telpa tik 5 automobilių stovėjimo vietos. Vadinasi, formuojamo žemės sklypo ribose netelpa net Pastato, prie kurio formuojamas sklypas, poreikiams reikalingas ir teisės aktų nuostatomis reglamentuotas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius.

(duomenys neskelbtini) savininkai taip pat turi teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, formuoti sklypą bei spręsti automobilių stovėjimo vietų poreikio klausimą savo sklypo ribose. Pareiškėja taip pat pažymi, kad, nesant galimybės numatyti automobilių stovėjimo vietų savo sklypo ribose, (duomenys neskelbtini) savininkai savo teises gali ginti teisės aktuose numatytais būdais. Vienas iš jų – servituto nustatymas teismo sprendimu.

Atsakovei nebuvo teisinio pagrindo nederinti Projekto, kadangi: Projektas atitinka visus taikytinuose teisės aktuose keliamus reikalavimus; sprendime Atsakovė nenurodė nė vienos pastabos dėl Projekto sudėtyje numatytų sprendinių; sprendime nurodyti nederinimo motyvai yra nepagrįsti, neteisingi ir neobjektyvūs bei pažeidžiantys Pareiškėjos teises ir teisėtus interesus; Atsakovės sprendimo negalima laikyti objektyviu ir nešališku, kadangi juo siekiama pagerinti kitų asmenų sąlygas Pareiškėjos ir kitų Pastato savininkų teisėtų interesų sąskaita. Todėl sprendimas turi būti panaikintas, o Atsakovė įpareigotina iš naujo spręsti dėl Projekto derinimo.

Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus ir viešojo administravimo principus. Nagrinėjamu atveju, Pareiškėjos vertinimu, Atsakovė, priimdama sprendimą, neveikė objektyviai, rūpestingai ir atidžiai, nesilaikė visų teisės aktų reikalavimų, nepagrindė savo sprendimo objektyviu vertinimu, o pasirėmė vien tik nepagrįstais gretimos teritorijos naudotojų nuogąstavimais.

2023-03-27 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1078 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ buvo leista organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (ŽPDRIS paslaugos byla Nr. ZSFP-118911). Taip pat 2023-03-30 buvo išsiųsti laiškai iniciatorei (Pareiškėjai) ir suinteresuotiems asmenims bei pateikti prašymai institucijoms išduoti projekto rengimo reikalavimus.

2023-07-12 Kauno miesto savivaldybėje buvo gautas pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, butų savininkų prašymas, kuriuo buvo prašoma „užtikrinti, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nebūtų formuojamas pagal pateiktus sprendinius.“

2023-07-26 Pareiškėja, atsižvelgdama į pateiktas pastabas, pateikė atnaujintus projekto sprendinius ir aiškinamąjį raštą.

2023-08-14 Atsakovė pateikė atsisakymą derinti žemės formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 70-32-277, nurodydama, jog: „Projekto sprendiniuose neatsižvelgta į planavimo organizatoriaus Reikalavimų 5.3 papunktyje nurodyta: „rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nepažeisti trečiųjų asmenų pagrįstų interesų“. Informuojame, kad gavome pastato (duomenys neskelbtini) butų savininkų prašymą (pridedame 1 lapą, duomenys nuasmeninti), kuriame nurodoma, kad Projekto sprendiniai pažeidžia teisėtus jų interesus. Primename, kad planavimo organizatorės Reikalavimų 5.2 papunktyje nurodyta, kad „formuojant sklypą <...> išnagrinėti, ar nereikalingi kelio / pėsčiųjų / parkavimo servitutai sklypui ar sklype“. Pareiškėjų pateiktoje informacijoje panašu, kad nenurodant parkavimo servituto planuojamame sklype planuojamo žemės sklypo ar pastato (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams, gali būti pažeisti teisėti jų interesai.“

2023-10-25 buvo pateikti atnaujinti Projekto sprendiniai ir aiškinamasis raštas.

2023-11-09 Atsakovė pateikė šioje byloje skundžiamą atsisakymą derinti žemės formavimo ir pertvarkymo projektą, nurodydama, jog: „Skyriaus 2023-08-14 rašte Nr. 70-32-277 Jus informavome, kad gavome pastato (duomenys neskelbtini) butų savininkų prašymą, kuriame nurodoma, kad Projekto sprendiniai pažeidžia teisėtus jų interesus, ir jį pateikėme Jums. Nors pastatui (duomenys neskelbtini), Kaunas, projektuojamas 106 kv. m servitutas – „Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) pastato (duomenys neskelbtini) savininkams“, toks servitutas problemos neišsprendžia“. <...> Projekte pateiktas iniciatorės UAB „Tetirvinai“ 2023-10-17 prašymas, kuriame nurodomi motyvai, kodėl Projekte negali būti nustatomas parkavimo servitutas pastato (duomenys neskelbtini) savininkams. <...> Mūsų nuomone, Projekto sprendiniai pažeidžia Taisyklių 33 punkto nuostatas, nes pastato (duomenys neskelbtini) savininkai ir naudotojai netenka galimybės naudotis jų prašyme nurodytu vidiniu kiemu, kurį „sutvarkė savo lėšomis, išklojo trinkeles“, o prie pastato (duomenys neskelbtini) „likusi kiemo dalis dėl jos reljefiškumo negali būti naudojama gyventojų būtiniems poreikiams. Pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojai bus priversti savo transporto priemones palikinėti aplinkinėse gatvėse“. Projekto sprendiniuose nepilnai atsižvelgta į planavimo organizatoriaus Reikalavimų 5.3 punkte nurodyta, kad „rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nepažeisti trečiųjų asmenų pagrįstų interesų“ bei Reikalavimų 5.2 papunktyje nurodyta, kad „formuojant sklypą <...> išnagrinėti, ar nereikalingi kelio / pėsčiųjų / parkavimo servitutai sklypui ar sklype“, nes naujai pateiktame Projekto sprendinyje jokių pakeitimų, kurie keistų pastato (duomenys neskelbtini) savininkų situaciją, palyginus su ankstesniu sprendiniu, nenumatyta. Pirmiau Projekto planavimo organizatoriaus išdėstyti motyvai dėl teisėtų pastato (duomenys neskelbtini) savininkų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo išlieka aktualūs.“

VAĮ 3 straipsnio 9 punkte numatytas objektyvumo principas numato, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Pareiškėja Skunde teigia, kad šis principas buvo pažeistas, kadangi 2023-07-11 Pareiškėjai pateiktame atsisakyme derinti Projekto sprendinius nebuvo nurodyti konkretūs adresai pastatų, kurių naudai reikėtų įvertinti servitutų poreikį. Su tokiu pareiškėjos argumentu sutikti negalima. Šios bylos ginčo objektas nėra 2023-07-11 atsisakymas derinti Projekto sprendinius. Šioje byloje vertinamas 2023-11-09 atsisakymas derinti Projekto sprendinius, kuriame išsamiai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos visos reikšmingos teisinės ir faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą nederinti Projekto sprendinių.

Analizuojant Projekto rengimo eigą ir esamas faktines aplinkybes, kvestionuotinas Pareiškėjos argumentas, kad nagrinėjamu atveju pažeidžiamas objektyvumo principas, kadangi pirmojo nederinimo metu Atsakovė nenurodė, jog būtent parkavimo servitutas turėtų būti nustatytas (duomenys neskelbtini), Kaune, pastato savininkams. Pastebėtina, kad dar 2023-04-11, kai buvo išduoti Reikalavimai, jų 5.2 papunktyje buvo nurodyta: „formuojant sklypą nurodyti gatvės zonos ribas, kadastrines ar raudonąsias linijas, gretimybių kadastrines ir inventorines ribas; išnagrinėti, ar nereikalingi kelio / pėsčiųjų / parkavimo servitutai sklypui ar sklype; nurodyti kelio apsaugos zoną (jei ji nenurodoma, pateikti motyvaciją).“ Nuosekliai vertinant situaciją, akivaizdu, kad parkavimo servituto nustatymas šiuo atveju aktualus būtent (duomenys neskelbtini), Kaune, pastato savininkams, tad negalima teigti, kad tokio tipo servituto poreikio nebuvo išreikšta, kai tai jau buvo nurodyta projekto rengimo reikalavimuose.

VAĮ principai nebuvo pažeisti, kadangi nagrinėjant pateikiamus Projekto sprendinius buvo nustatyti trūkumai ir surašomos pastabos, o Pareiškėja sprendinius koregavo atsižvelgdama į būtent sprendimuose pateiktas pastabas. Be kita ko, Pareiškėja pirmų dviejų sprendimų neskundė, tad kildinti VAĮ nurodytų principų pažeidimus iš sprendimų, kurie nebuvo skundžiami ir į kuriuose nurodytas pastabas buvo atsižvelgiama koreguojant Projekto sprendinius, nėra faktinio nei teisinio pagrindo. Taigi, šie Pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinei situacijai.

Skundžiamame sprendime, tiek prieš tai buvusiuose sprendimuose buvo nurodyta, kad Projekto sprendiniai neatitinka ir prieštarauja Taisyklių 53 punkto nuostatoms, ir siūloma įvertinti ir nurodyti visus teritorijai numatomus servitutus, be kita ko, nepažeidžiant Taisyklių 33 punkto nuostatų ir trečiųjų asmenų teisių. Skundžiamame rašte taip pat aiškiai išdėstyta informacija apie gautą pastato adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkų prašymą, kuriame apžvelgta susidariusi situacija, toliau pateikta informacija apie Pareiškėjos pateiktą prašymą su motyvais, kodėl ginčo servitutas neturėtų būti nustatomas, ir galiausiai pateikiama informacija apie tai, kad ginčo servituto nenustatymas nagrinėjamu atveju pažeistų tiek Taisyklių 33 punktą, tiek Reikalavimų 5.3 papunktį. Taip pat visuose 3 atsisakymuose derinti Pareiškėjos pateiktus Projekto sprendinius buvo numatyta, jog būtina įvertinti ir nurodyti planuojamus servitutus, 2023-08-14 rašte buvo nurodyta apie gautą (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojų raštą, tapačiai ir skundžiame sprendime.

Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį, akivaizdu, kad Pareiškėjos argumentai, kad „Atsakovė nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškia Taisyklių 53 punkto pažeidimas“ ir kad „tik iš konteksto galima suprasti, jog pažeidimas pasireiškia servituto nenumatymu“, yra neteisingi ir atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovė niekada nereikalavo sumažinti formuojamo žemės sklypo ploto ar pakeisti jo ribų, tad argumentas, kad formuojamo žemės sklypo ribos yra nustatytos Kultūros paveldo departamento ir negali būti keičiamos, net nesusijęs su šioje byloje nagrinėjamais klausimais. Atitinkamai, kaip nurodyta ir ginčijamame rašte, teritorijoje prie pastato (duomenys neskelbtini), nėra galimybių nei privažiuoti, nei laikyti transporto priemones, kitaip nei prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, o nustatomi servitutai privažiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku neišsprendžia nagrinėjamos problemos.

Taisyklių 33 punkto nuostatos numato, jog ,,žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams.“ Reikalavimų 5.3 papunktis tapačiai numato „rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nepažeisti trečiųjų asmenų pagrįstų interesų.“ Vertinant tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini), Kaune, pastato savininkai turi galimybę parkuoti automobilius bendrai naudojamame vidiniame kieme, dalinantis parkavimo vietas su (duomenys neskelbtini), Kaune, pastato savininkais, panaikinus galimybę parkuoti automobilius vidiniame kieme, esančiame tarp (duomenys neskelbtini), Kaune, pastatų, esmingai būtų pabloginama automobilių parkavimo situacija pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojams bei naudotojams, t. y. projekto sprendiniai turėtų įtakos šio namo gyventojų teisėms bei interesams. Kadangi Pareiškėja, kaip matoma iš pateiktos projektinės medžiagos, neformuoja parkavimo servituto gretimo pastato savininkams, suformavus žemės sklypą užkertama galimybė parkuoti automobilius prie gyvenamojo daugiabučio namo ir gyventojai būtų priversti automobilius parkuoti aplinkinėse gatvėse ar aikštelėse, tad patvirtinus tokį projektą iš esmės būtų pablogintos esamos veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams bei būtų pažeistos jų teisės ir interesai.

Suformavus žemės sklypą prie pastatų pagal iki šios dienos pateiktus Projekto sprendinius, pastato adresu (duomenys neskelbtini) savininkai lieka be realių parkavimo vietų, nepaisant to, kad yra nusistovėjęs parkavimas vidiniame kieme tarp pastatų (duomenys neskelbtini). Net pradėjus rengti ir suformavus žemės sklypą prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, parkavimo vietų įrengimas tokiame sklype būtų absoliučiai neįmanomas dėl prie pastato esančios atraminės sienos. Įvertintina ir tai, kad pats pastatas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra įvardytas kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teigtina, kad Pareiškėjos argumentai apie galimybę formuoti žemės sklypą prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir numatyti parkavimą būtent prie šio pastato yra atmestini, kadangi to padaryti nėra ir nebūtų galimybės dėl aplinkos reljefiškumo, t. y. formuojamo sklypo riba baigiasi ties į pastatą (duomenys neskelbtini) vedančiais laipteliais ir ties betonine pakiluma, suformuota dėl šlaito nuolydžio. Taigi, teritorijoje, kuri yra iš karto prie pastato (duomenys neskelbtini), nėra jokių alternatyvių galimybių nei privažiuoti, nei laikyti transporto priemones.

Pareiškėja skundu siekia bet kokiomis priemonėmis užkirsti kelią nusistovėjusiai automobilių parkavimo tvarkai, kadangi pastato adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojai savo automobilius iki šiol parkuodavo būtent bendrame vidiniame kieme. Vertinant Pareiškėjos argumentus, jog parkavimo servitutui nustatyti nėra pagrindo, ir tai, kad pastato adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkai net nėra įtraukiami į šią bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, patvirtina, kad Pareiškėja siekia nusimesti naštą pažeisdama šioje byloje net nedalyvaujančių asmenų teises.

Bendrai situacijai suprasti svarbu apibūdinti pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, lokaciją. Šis pastatas yra antroje eilėje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, įsiterpęs tarp Pareiškėjos pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, ir Parodos kalno šlaito. Pastatas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas – (duomenys neskelbtini), pavadinimas – rašytojo P. M. namas). Pastato vertingųjų savybių pobūdis: architektūrinis, memorialinis. Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre išsamiai aprašytos pastato vertingosios savybės, tarp kurių yra ir žemės bei jos paviršiaus elementai – reljefas (terasuotas šlaitas) (7.1.3.4 papunktis).

Teritorija tarp Pareiškėjos pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, ir pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, sudaro uždarą vidinį kiemą, kuriuo istoriškai naudojasi abiejų pastatų savininkai ir naudotojai, parkuoja automobilius. Svarbu pažymėti, kad šis uždaras kiemas yra vienintelė teritorija, per kurią galima prieiti ir privažiuoti prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, kadangi, kaip minėta, pastato galinis fasadas ribojasi su Parodos kalno šlaitu, pro kurį nėra privažiavimo, o šoniniai fasadai ribojasi su gretimais pastatais (žr. Priedą Nr. 2). Apie pusę šios vidinės teritorijos užima pastatui (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausanti betoninė atraminė siena ir į pastatą vedantys laipteliai. Ši atraminė siena yra suformuota dėl šlaito nuolydžio. Vidinio kiemo su atramine siena ir laipteliais vaizdas pateikiamas pridedamose nuotraukose.

Pareiškėja prašo: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2023-11-09 sprendimą Nr. 70-32-512; 2) įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti UAB „Tetirvinai“ prašymą derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektą (ŽPDRIS paslaugos byla Nr. ZSFP-118911).

Bylos duomenimis, Pareiškėja yra pastate-įstaigoje (žymėjimas plane 1B4p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, esančių patalpų ((duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) savininkė. Kitos Pastate esančios patalpos priklauso D. S. ir O. S.. Pastatas stovi nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė. Pastatas įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)) bei yra valstybės saugomoje nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), t. y. Kauno Naujamiestyje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėja inicijavo Projekto rengimą, pateikdama 2023-03-20 Atsakovei prašymą suformuoti žemės sklypą Pastatui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Prieš kreipiantis į Atsakovę, buvo gautas išankstinis Projekto pasiūlymų schemos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2023-03-14 derinimas Nr. (12.53-K)2K-913.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2023-03-27 įsakymu Nr. A-1078 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ patenkino Pareiškėjos prašymą ir nusprendė organizuoti žemės sklypo prie pastato (1B4p) (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projektui rengti nustatyta tvarka buvo išduoti reikalavimai, įskaitant ir KMSA 2023-04-11 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 70-32-95. Projekto, parengto Projekto rengėjos I. T., sprendiniais buvo suprojektuotas apie 383 kv. m ploto komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdo žemės sklypas Pastatui eksploatuoti. Parengtas Projektas nustatyta tvarka buvo pateiktas derinti organizatorei KMSA. 2023-07-11 buvo gautas Atsakovės atsisakymas derinti Projektą.

Pataisius Projekto sprendinius, Projektas pakartotinai buvo pateiktas organizatorei derinti. 2023-08-14 Atsakovė atsisakė derinti Projektą, kadangi buvo gautas (duomenys neskelbtini) butų savininkų prašymas, kuriame nurodoma, jog Projekto sprendiniai pažeidžia jų interesus.

Reaguodama į 2023-08-14 atsisakymą, Pareiškėja 2023-10-17 pakartotinai pateikė Atsakovei pakoreguotą Projektą bei papildomus paaiškinimus dėl Projekto sprendinių. Nepaisant Pareiškėjos išsamaus ir motyvuoto sprendinių pagrindimo ir paaiškinimo, 2023-11-10 buvo gautas Atsakovės atsisakymas derinti Projektą, įformintas skundžiamu Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2023-11-09 raštu Nr. 70-32-512.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Taisyklėse.

Taisyklių 2 punktas numato, jog Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams; Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Taisyklių 2.4 papunktyje taip pat įtvirtinta, kad Projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taisyklių 58 punkte numatyta, kad parengtas Projektas teikiamas organizatoriui, šis ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Projekto gavimo priima sprendimą dėl Projekto suderinimo ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną teikia jį visuomenei susipažinti, jeigu pritaria Projekto sprendiniams, arba motyvuotai atsisako jį derinti ir grąžina Projekto rengėjui tikslinti, nurodydamas teisės aktais pagrįstas nepritarimo Projekto sprendiniams priežastis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai, t. y. skundžiamas teisės aktas turi būti panaikintas, jei jis 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Skundžiamas teisės aktas gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais. Pareiškėjos vertinimu, KMSA sprendimas turi būti panaikintas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytu pagrindu bei kitais pagrindais (ABTĮ 91 straipsnio 2 dalis).

Iš 2023-11-09 sprendimo ir ankstesnių dviejų Atsakovės sprendimų nederinti Projekto turinio akivaizdu, kad pagrindinis motyvas nederinti Projekto atsirado ne dėl pačios Atsakovės vertinimo metu priimto sprendimo, o tik gavus gretimoje teritorijoje esančio pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, butų savininkų prašymą su jame išdėstytomis prielaidomis apie tai, kad Projekto sprendiniai pažeidžia jų interesus.

Pastebėtina, kad pirmuoju nederinimu (2023-07-11 raštas Nr. 70-32-188, 7 priedas) Atsakovė nurodė šias pastabas ir Projekto trūkumus: Projekto sprendiniuose nenurodyta kelio apsaugos zona (jei ji nenustatoma, nurodomi argumentai); aiškinamajame rašte neaprašyta Projekto viešinimo seka; servitutai skirti žemės sklypo / pastato savininkams ir naudotojams; sprendinių brėžinyje neparodyta, kaip patenkama į gretimus sklypus ((duomenys neskelbtini)), neaišku, ar nereikalingas kelio servitutas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (vidinį kiemą). Juos Pareiškėja ištaisė ir pateikė Projektą derinti pakartotinai.

Taigi, šiame nederinime nebuvo nurodyta nė viena pastaba, susijusi su poreikiu suprojektuoti servitutą pastato (duomenys neskelbtini) butų savininkams statyti savo automobilius formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose, t. y. vidiniame kieme. Tai reiškia, kad organizatorius nenustatė tokio poreikio bei nevertino, kad toks poreikis egzistuoja ar yra pagrįstas. Galima teigti, jog toks poreikis paaiškėjo tik pastato (duomenys neskelbtini) butų savininkams pateikus prašymą, tačiau pastebėtina, kad Atsakovė be atskiro (duomenys neskelbtini) savininkų / naudotojų pareiškimo nustatė poreikį įvertinti, ar reikalingas kelio servitutas į šio sklypo vidinį kiemą. Tą galėjo padaryti ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, tačiau to nepadarė. Tai reiškia, kad objektyvaus pagrindo tam ir nebuvo.

Projektas rengiamas, kai formuojamas naujas žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Taisyklių 2.4 papunktis). Žemės įstatyme, Taisyklėse yra reglamentuojamos naujo žemės sklypo formavimo proceso stadijos (procedūros): žemės sklypo formavimo projekto rengimas, viešinimas, derinimas, tikrinimas ir tvirtinimas. Nagrinėjamu atveju Pastatui eksploatuoti skirto Sklypo formavimo procesas neperėjo į Projekto tikrinimo ir tvirtinimo stadijas.

Kaip matyti nagrinėjamu atveju, Projekte yra įvertinta ne tik tai, ar egzistuoja galimybė nustatyti parkavimo servitutą, bet ir tai, ar namo gyventojai turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrintas automobilių parkavimas formuojamo sklypo ribose – vidiniame kieme.

Paveldo departamento duomenys apie Pastato, kaip paveldo vertybės, teritorijų ribas įrodo, kad namo gyventojai neturi teisės reikalauti, jog formuojamo sklypo ribose esantis vidinis kiemas būtų priskirtas jų poreikiams tenkinti. Atitinkamai 2023-07-12 pastabose nurodomas faktas, kad pagal Projektą į sklypo ribas patenkanti vidinio kiemo teritorija neįrodo ir Atsakovės pabrėžiamos Pareiškėjos pareigos suprojektuoti parkavimo servitutą. Nesant duomenų apie kiemo aikštelės ar kito statinio (duomenys neskelbtini), Kaune, registraciją namo gyventojų ar jų dalies vardu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, nėra pagrindo manyti, kad jie turi teisėtą interesą į formuojamo sklypo vidinį kiemą. 2023-07-12 pastabose nurodoma aplinkybė, kad namo gyventojai savo lėšomis sutvarkė vidinį kiemą, visiškai nereiškia, kad jie turi teisę jį naudoti parkavimo servituto pagrindu. 2023-04-04 rašte Paveldo departamentas nurodė, kad su juo yra privaloma derinti bet kokius statybos ar tvarkybos darbus Projektu formuojamoje teritorijoje.

Aiškinamajame rašte, vadovaujantis Reglamento nuostatomis, išdėstyti skaičiavimai įrodo, kad nėra galimybių numatyti papildomas automobilių stovėjimo vietas tam, kad būtų patenkinti namo gyventojų poreikiai. Atsakovės pabrėžiamo parkavimo servituto suprojektavimas reikštų namo gyventojų nepagrįstų interesų tenkinimą Pastato savininkų teisėtų interesų sąskaita (skundo 62 punktas).

Pagal suformuotą teismų praktiką, servituto nustatymo tikslas – užtikrinti viešpataujančio daikto naudojimą pagal paskirtį tais atvejais, kai nenustačius servituto daikto naudojimas pagal paskirtį nėra galimas. Atsakovės 2023-11-09 sprendime nurodoma namo gyventojų 2023-07-12 pastabose minima aplinkybė, jog „Pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojai bus priversti savo transporto priemones palikinėti gatvėse.“ Akivaizdu, kad namo gyventojų pageidavimas statyti automobilius šalia namo suformuotame svetimame sklype, o ne tolimiau esančiose gatvėse, niekaip nesusijęs su namo naudojimu – atsisakymas patenkinti tokį pageidavimą neužkirstų kelio tinkamai, t. y. pagal paskirtį, naudotis namu. Kitaip tariant, Atsakovės pabrėžiamas automobilių parkavimas yra susijęs su pačių automobilių, o ne kokių nors kitų daiktų, naudojimu pagal paskirtį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad servitutu tam tikra apimtimi yra ribojamos daikto, tampančio tarnaujančiuoju, savininko nuosavybės teisės. Dėl to, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo. Ginčo atveju Atsakovė nenurodo konkretaus įstatymo, kuriuo jai yra suteikta teisė vertinti ne tik parkavimo servituto poreikio būtinybę, bet ir tai, ar juo nebūtų pažeistas minimalaus savininko teisių ribojimo principas. Primintina, kad servitutas administraciniu aktu gali būti nustatytas tik įstatymo nurodytais atvejais (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Be to, byloje nėra duomenų, jog namo gyventojai būtų teikę pastabas dėl 2023-10-25 per ŽPDRIS pateikto Projekto.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, susijusioje su žemėtvarkos srityje (ir ne tik) valstybės padarytų klaidų taisymu, paveikiančiu asmens nuosavybės teises, yra pabrėžiama gero valdymo principo svarba. Šis principas reikalauja, kad, kai sprendžiamas bendrojo intereso klausimas, ypač kai klausimas paveikia pagrindines žmogaus teises, pavyzdžiui, nuosavybės teises, valdžios institucijos turi veikti laiku, tinkamai ir nuosekliai. Visų pirma, jos turi įdiegti vidaus procedūras, kurios didintų valdžios institucijų valdymo skaidrumą, aiškumą, sumažintų klaidų riziką ir skatintų teisinį tikrumą. Sprendžiant administracinio akto teisėtumo klausimą yra itin svarbus gero viešojo administravimo principas, kuris apima institucijų pareigą pagrįsti savo sprendimus (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalis). Viešojo administravimo įstatyme asmens teisė į gerą viešąjį administravimą yra grindžiama jame numatytais principais, įskaitant atsakomybės už priimtus sprendimus, išsamumo ir objektyvumo principus (VAĮ 3 straipsnio 1, 5, 9 punktai). Vadovaujantis LVAT, formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kuriam jis skirtas, asmenims, su kurių teisėmis jis yra susijęs .

Nagrinėjamam šalių ginčui yra aktualus Taisyklių 58 punktas, kuriame nurodyta, kad parengtas Projektas teikiamas organizatoriui, šis ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Projekto gavimo priima sprendimą dėl Projekto suderinimo ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną teikia jį visuomenei susipažinti, jeigu pritaria Projekto sprendiniams, arba motyvuotai atsisako jį derinti ir grąžina Projekto rengėjui tikslinti, nurodydamas teisės aktais pagrįstas nepritarimo Projekto sprendiniams priežastis. Taigi, gero viešojo administravimo principas yra pažeidžiamas, kai, pavyzdžiui, organizatorius, atsisakydamas derinti projektą ir grąžindamas jį projekto rengėjui patikslinti, nenurodo visų sprendimo priėmimo metu egzistuojančių priežasčių, dėl kurių nėra pritariama projektui; nenurodo individualios argumentacijos, kodėl projektas negali būti derinamas, t. y. tiesiog perrašo į sprendimą nepagrįstas greta formuojamo sklypo esančios žemės naudotojų pastabas. Tad teisėjų kolegija sutinka su Pareiškėjos padarytomis išvadomis, jog Atsakovė nepagrindė savo sprendimo objektyviu vertinimu, o pasirėmė vien tik nepagrįstais gretimos teritorijos naudotojų paaiškinimais.

2023-11-09 sprendimą sudaro Atsakovės išvada, kad Projekte pagrįstai sklypo ribos yra nustatytos pagal kultūros vertybės teritorijos ribas (2023-11-09 sprendimo 2 puslapio 2 pastraipa). Tačiau ši išvada niekaip nedera su 2023-11-09 sprendime cituojamomis 2023-07-12 pastabomis, kuriomis namo gyventojai ginčija sklypo ribas: „<...> žemės sklypo formavimas prie pastato (duomenys neskelbtini) Kaune, iš esmės pažeidžia pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkų teises ir teisėtus interesus, kadangi formuojamo sklypo ribos apima visą vienintelę uždaro vidinio kiemo teritorijos dalį <...>“ (2023-11-09 sprendimo 1 puslapio 2 pastraipa). Į Bylą pateiktuose namo gyventojos paaiškinimuose toliau yra ginčijamos namui eksploatuoti formuojamo sklypo ribos, teigiant, kad Projekte jos yra nustatytos neatsižvelgiant į „istoriškai“ susiformavusią faktinę situaciją.

2023-11-09 sprendime išdėstytas Atsakovės nurodymas, kad Projekto sprendinys dėl parkavimo servituto nenustatymo pažeidžia Taisyklių 53 punktą (2023-11-09 sprendimo 2 puslapio 2 pastraipa). Akcentuotina, kad Projekto dalis „Parkavimo vietų skaičiavimas“ yra grindžiama sklypo ribomis. Projekto vadovė pagal Reglamento nuostatas nustatė, kad į sklypo ribas fiziškai gali sutilpti tik penkios automobilių stovėjimo vietos.

Pabrėžtina, kad iki namo gyventojų 2023-07-12 pastabų gavimo pati Atsakovė 2023-07-11 sprendimu įvertino Projekto sprendinius ir tarp atsisakymo jį derinti priežasčių nenurodė namo gyventojų intereso naudotis vidiniu kiemu pažeidimo. Dėl to Atsakovė, vėliau pakeisdama savo poziciją, neveikė objektyviai, rūpestingai, atidžiai, taip pat pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

Byloje nėra ginčo, kad pagal Taisyklių 58 punktą organizatoriaus priimtas sprendimas atsisakyti derinti projektą – tai teisinius padarinius sukeliantis administracinis sprendimas. Būtent dėl to administraciniame sprendime organizatorius turi nurodyti visas teisės aktais pagrįstas nepritarimo projektui priežastis; iniciatorius įgyja teisėtą lūkestį, kad ateityje administracinis sprendimas nebus keičiamas vadovaujantis jo priėmimo metu buvusiomis priežastimis.

Viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius (VAĮ 3 straipsnio 1 punktas). Vadovaujantis LVAT praktika, su šiuo principu yra susiję teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principai, suponuojantys, jog asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad pirmasis viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas atitinka teisės aktų nuostatas ir nebus jo pakeistas. Ginčo atveju Atsakovės pabrėžiama, kad Pareiškėja neskundė 2023-07-11, 2023-08-14 sprendimų, vadinasi, sutiko, kad „servitutų poreikis pateikiamuose sprendiniuose nebuvo tinkamai įvertintas ir trečiųjų asmenų teisės galimai pažeidžiamos.“ Taigi, Atsakovė perkelia Pareiškėjai 2023-07-11, 2023-08-14 sprendimų padarinius. Tačiau 2023-07-11, 2023-08-14 sprendimuose tarp nesutikimo su Projektu priežasčių nebuvo nurodytas namo gyventojų interesų, susijusių su vidiniu kiemu, pažeidimas. Skundžiamame 2023-11-09 sprendime pabrėžiama aplinkybė, kad į sklypo ribas patenka ir vidinis kiemas, Atsakovei anksčiausiai tapo žinoma 2023-03-20 (gavus prašymą organizuoti Projekto rengimą), o vėliausiai – 2023-07-03 (gavus pradinio Projekto dokumentus). Nepaisant to, 2023-07-11 sprendime nėra kalbama apie namo gyventojų interesus, susijusius su vidiniu kiemu. Atsakovė neužsiminė apie greta esantį namą, o tuo labiau apie parkavimo servitutą. 2023-07-11 sprendime yra kalbama apie sklypo ar Pastato tinkamam naudojimui nustatytinus servitutus („servitutai skirti žemės sklypo / pastato savininkams ir naudotojams“). Atitinkamai, 2023-08-14 sprendime nebuvo aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad Atsakovė atsisako derinti Projektą dėl namo gyventojų interesų pažeidimo: „<...> panašu, kad nenurodant parkavimo servituto <...>, gali būti pažeisti teisėti jų interesai.“

Taigi, turėdama pareigą derinimo metu įvertinti Projekto sprendinius kompleksiškai ir išsamiai ne tik formuojamo sklypo ribose, bet ir aplinkinių teritorijų kontekste, Atsakovė, būdama organizatorė, priimdama pirmąjį nederinimo sprendimą (2023-07-11 raštas Nr. 70-32-188), objektyviai ir nešališkai įvertinusi Projekto sprendinius, nematė pagrindo reikalauti projektuoti servitutą pastato (duomenys neskelbtini) butų savininkams statyti savo automobilius formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose.

Atsakovė nesilaikė vieno iš fundamentalių viešojo administravimo subjektui privalomų viešojo administravimo principų – objektyvumo principo, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Taip pat nesilaikė ir atsakomybės už priimtus sprendimus principo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius.

Atsakovė nesilaikė šių principų pakartotinai spręsdama dėl Projekto derinimo ir nustačiusi naują Projekto nederinimo motyvą. Kaip minėta, pirmame nederinime nebuvo nurodyta nė viena pastaba, susijusi su poreikiu suprojektuoti servitutą pastato (duomenys neskelbtini) butų savininkams statyti savo automobilius formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose. Pirmame nederinime nurodytos pastabos buvo vienintelė kliūtis derinti Projektą. O nagrinėdama Projekto derinimą pakartotinai, Atsakovė nurodė dar vieną naują motyvą. Pažymėtina, kad tokia pati faktinė situacija, susijusi su pastato (duomenys neskelbtini) butų savininkų interesais, egzistavo ir pirmojo derinimo metu, tačiau ji nebuvo vertinta kaip galima kliūtis derinti Projektą.

Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektui keliami aukštesnio standarto reikalavimai priimant sprendimus bei atliekant veiksmus, todėl Atsakovė, būdama viešojo administravimo subjektas, turėtų elgtis nuosekliai bei priimti objektyvius ir nešališkus sprendimus. Ginčo atveju to padaryta nebuvo, todėl galima teigti, kad Atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, nesilaikė objektyvumo ir atsakomybės už priimtus sprendimus principų.

Atsakovės sprendimas grindžiamas šiais motyvais: Projekto sprendiniai prieštarauja Taisyklių 53 punkto nuostatoms; Projekto sprendiniai pažeidžia Taisyklių 33 punkto nuostatas, nes pastato (duomenys neskelbtini) savininkai ir naudotojai netenka galimybės naudotis jų prašyme nurodytu vidiniu kiemu, kurį „sutvarkė savo lėšomis, išklojo trinkeles“, o prie pastato (duomenys neskelbtini) „likusi kiemo dalis dėl jos reljefiškumo negali būti naudojama gyventojų būtiniems poreikiams“; Projekto sprendiniuose nepilnai atsižvelgta į planavimo organizatorės Reikalavimų 5.3. papunktyje nurodyta, kad „rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nepažeisti trečiųjų asmenų pagrįstų interesų“ bei Reikalavimų 5.2. papunktyje nurodyta, kad „formuojant sklypą <...> išnagrinėti, ar nereikalingi kelio / pėsčiųjų / parkavimo servitutai sklypui ar sklype“.

Atsakovė nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškia Taisyklių 53 punkto pažeidimas, tik iš konteksto galima suprasti, jog, anot Atsakovės, šio punkto pažeidimas pasireiškia servituto (duomenys neskelbtini) butų savininkams parkuoti savo automobilius formuojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini) nenumatymu. Taisyklių 53 punktas nustato projekto sprendinių brėžinio ar jo priedų sudėtį, tarp sprendinių nurodant siūlomus servitutus, kurių galimybė ir poreikis nustatomas Projekto rengimo metu. Kitaip tariant, Projekto sprendinių brėžinyje ar jo prieduose nurodomi siūlomi servitutai tik tuomet, kai Projekto rengimo metu išsamiai ir kompleksiškai yra įvertinama, ar toks poreikis apskritai egzistuoja, ar tokio servituto numatymo galimybė egzistuoja, ar jis gali ir turi būti numatomas Projekto rengimo metu bei nustatomas administracinio akto pagrindu. Taisyklių 53 punktas pažeistas nebuvo, kadangi Projekto rengimo metu buvo nustatyta, jog nėra pagrindo siūlyti servitutą (duomenys neskelbtini) butų savininkams parkuoti savo automobilius formuojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Kaip jau minėta, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos suprojektuotos laikantis teisės aktų reikalavimų bei kitokios net negali būti, kadangi sklypas formuojamas prie kultūros paveldo objekto – Pastato (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)). Pastato (duomenys neskelbtini) vertingosios savybės nustatytos ir teritorijos ribos apibrėžtos 2022-10-24 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-SK-463, todėl sklypo ribos buvo projektuojamos griežtai laikantis vertybės teritorijos ribų bei jos sutampa su vertybės teritorijos ribomis. Atsižvelgiant į tai, didžioji kiemo tarp (duomenys neskelbtini) asfaltuota dalis patenka į formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis skyrius 2023-04-04 raštu Nr. (12.12-K E)2K-1092 taip pat pažymėjo, kad Projekto sprendiniai privalo užtikrinti Naujamiesčio ir Pastato aktais nustatytų vertingųjų savybių išsaugojimą.

Kaip minėta pirmiau, (duomenys neskelbtini) savininkų prašyme teigiama, kad jie sutvarkė ir įrengė vidinį kiemą, paklojo jame esančią dangą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Jokia vidiniame kieme esanti danga, pvz. kiemo aikštelė ar kitas inžinerinis statinys, nėra registruota kaip nekilnojamas daiktas bei nėra registruotos (duomenys neskelbtini) savininkų ar jų dalies daiktinės teisės į ją. Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl, nesant duomenų apie kiemo aikštelės ar kito statinio (duomenys neskelbtini) registraciją (duomenys neskelbtini) savininkų ar jų dalies vardu, nėra pagrindo tvirtinti, kad jie turi teisėtą ir pagrįstą interesą į formuojamo žemės sklypo vidinį kiemą ir kad turi teisę į aikštelės naudojimą servituto pagrindu.

Be to, pažymėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) vertybės teritorijos ribos yra didesnio ploto (~473 kv. m) nei formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas (~383 kv. m). Vadinasi, formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jis bus didesnis nei ginčo Projektu formuojamas žemės sklypas, tačiau užuot automobilių stovėjimo klausimą sprendžiant savo sklypo ribose, ginčijamu KMSA sprendimu siekiama (duomenys neskelbtini) savininkų automobilių stovėjimo klausimą spręsti Pareiškėjos ir kitų Pastato savininkų teisių suvaržymo sąskaita, t. y. svetimoje teritorijoje.

Atsakovei nederinant Projekto dėl (duomenys neskelbtini) savininkų pageidavimo, susidaro situacija, kad Pareiškėja (duomenys neskelbtini) savininkų poreikiams reikalingą automobilių stovėjimo vietų skaičių turi numatyti ne jų teritorijos ribose, o savo projektuojamo sklypo (duomenys neskelbtini) ribose, taip netekdama galimybės tenkinti savo poreikio statyti savo automobilius savo sklypo ribose. Teisės aktuose taikoma bendra taisyklė automobilių stovėjimo vietas numatyti savo sklypo ribose, t. y. to sklypo, prie kurio formuojamas žemės sklypas, ribose, kurios, akivaizdu, Atsakovė nesilaikė priimdama sprendimą.

Pastato (duomenys neskelbtini) bendras plotas yra 485,45 kv. m, o pagrindinis plotas – 354,56 kv. m. Vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, administracinės paskirties patalpoms reikalingas automobilių stovėjimo vietų skaičius yra ne mažiau kaip 1 vieta 25 kv. m pagrindinio ploto, vadinasi, pastato (duomenys neskelbtini) veiklai reikalinga 14 automobilių stovėjimo vietų. Gretimoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) stovinčiame daugiabučiame gyvenamajame pastate yra 5 butai. Normatyvinis automobilių stovėjimo vietų skaičius daugiabučiam gyvenamajam namui yra ne mažiau kaip 1 vieta 1-am butui, vadinasi, šiam daugiabučiam gyvenamajam namui yra reikalingos 5 automobilių stovėjimo vietos. Taigi, abiem pastatams – (duomenys neskelbtini)– reikalinga 19 automobilių stovėjimo vietų (14 + 5 = 19). Tačiau iš viso teritorijoje tarp abiejų pastatų fiziškai telpa tik 5 automobilių stovėjimo vietos. Vadinasi, formuojamo žemės sklypo ribose netelpa net Pastato, prie kurio formuojamas sklypas, poreikiams reikalingas ir teisės aktų nuostatomis reglamentuotas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius – formuojamame sklype reikalingas minimalus 14 vietų automobilių stovėjimo vietų skaičius, tačiau fiziškai galimas realus kieme pastatyti automobilių stovėjimo vietų kiekis – tik 5 vietos.

Pareiškėja pagrįstai pažymėjo, kad nederinant Projekto yra pažeidžiami jos teisėti lūkesčiai. Kaip minėta, Pareiškėja parengė Projektą laikydamasi teisės aktų ir projekto rengimo reikalavimų, ištaisė pastabas, kurios buvo pateiktos objektyviai įvertinus Projektą iki buvo gautas (duomenys neskelbtini) savininkų prašymas. Naujos pastabos buvo pateiktos ne dėl pataisytų sprendinių, todėl pagrįstai tikėjosi, jog galės tęsti Projekto rengimo procedūrą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta taisyklė, kad teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, kad būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo turi pagrindą tikėti, kad, veikdamas pagal galiojančius įstatymus, jis gali siekti tam tikrų tikslų, ir tokio asmens lūkesčiai turi būti apsaugoti. Taigi teisėtų lūkesčių apsaugos principas saistomas pareigos laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teisės pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikomos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Asmens teisinio tikrumo (saugumo) principas remiasi konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris turėtų būti suprantamas kaip valstybės ar savivaldybės pareiga užtikrinti ir apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, gerbti jų teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.