Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės Ligitos Barauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 1997-05-08 Plungės r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 str. 1 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 6 mėn., bauda (10 MGL) 1100 litų su 1/4 turto konfiskavimu, bausmės vykdymas atidėtas 1 m., bausmę atlikęs; 2013-04-09 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymo BK 38 str. pagrindais susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024 m. rugpjūčio 17 d. apie 18.50 val. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, kaltinamasis R. R. sėdėdamas automobilyje, žodinio konflikto metu su prie automobilio stovinčiu anūku E. R., sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį rankos plaštakos išorine dalimi į veido sritį ties kairiąja akimi, ko pasekoje nukrito anūko E. R. akiniai, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui – anūkui E. R..

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. R. parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. Nėra gydęsis nuo alkoholizmo ir psichiatrijos ligų, taipogi nėra registruotas narkologinio, psichiatrinio kabineto įskaitoje. Gyvena su žmona R. R. adresu (duomenys neskelbtini). Anūkas E. R. gyvena su jais kartu nuo 2007 metų, nes dukra L. K. po sūnaus gimimo susirado vyrą ir išėjo gyventi su juo, o anūkas liko jų namuose. Su anūku sutaria gerai, tarp jų nekildavo jokių konfliktų. Anūkas padeda namų ruošos darbuose, ūkyje. Kadangi paskutiniu laiku konfliktuoja su žmona R. R., tai anūkas dažnai stengiasi palaikyti močiutę ir pyksta ant jo. 2024-08-17 apie 18 val. būnant su žmona R. R. ganykloje, jiedu susibarė dėl gyvulių priežiūros. Grįžtant į namus taipogi visą kelią barėsi. Važiuojant iš ganyklos į namus, žmona skambino mobiliuoju telefonu anūkui E., kuris buvo pas mamą, ir pasakė, kad senelis vėl rėkauja, pykstasi ir prašė anūko parvažiuoti jį sutramdyti. Apie 18.50 val. jiems grįžus į kiemą, žmona nuėjo į kambarį, o jis liko sėdėti automobilyje. Sėdint automobilyje, grįžo anūkas, kuris, priėjęs prie jo, ėmė garsiai rėkti, liepė lipti iš automobilio ir eiti dirbti. Jis įsijungė automobilyje buvusią magnetolą ir prisidegė cigaretę, o anūkas primažino automagnetolos garsą, tuo tarpu jis ją vėl pasigarsino. Tada pamatė, kad anūkas pasilenkęs lyg užsimojo ranka ir suprato, kad norėjo suduoti į automobilyje buvusią magnetolą, kurios jis klausėsi, tad būdamas supykęs dėl tokio jo elgesio, sudavė vieną smūgį dešinės rankos delno išorine puse anūkui E. į veido sritį ties kairiąja akimi. Po suduoto smūgio nukrito anūko dėvimi akiniai ir matė, kad iškrito stikliukas. Atvykusiems pareigūnams anūkas ir žmona nurodė įvykio aplinkybes. Jam buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis dėl konfliktų su žmona R. R. ir jis išėjo iš namų. Anūką E. išsivežė mama L. K., kur jis šiuo metu ir gyvena. Dėl savo elgesio labai gailisi, pasižada anūko atsiprašyti ir daugiau taip nebesielgti. Žmonos atžvilgiu niekada nėra naudojęs fizinio smurto, jie tik konfliktuoja žodžiu (e. b. l. 128-131).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamuoju R. R. parodė, jog civilinį ieškinį gavo 2024-09-16, su juo susipažino. Anūkui E. R. patirtą 500 eurų neturtinę žalą atlygins 2024-09-16. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos labai gailisi, pasižada ateityje prieš anūką nesmurtauti. Sutinka, kad byloje jam būtų paskirtas laisvės apribojimas su įpareigojimu išklausyti smurtinį elgesį keičiančius kursus ir tęsti darbą (e. b. l. 139-141).

Be R. R. kaltės pripažinimo jo kaltė įrodinėjama šiais duomenimis:

2024-08-17 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, jog nepilnametis E. R. nurodė, kad 2024-08-17 apie 18:50 val. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), priėjo prie kieme stovėjusio automobilio Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo grįžo jo senelis R. R., su kuriuo kartu gyvena nuo vaikystės, ir tarp jų kilusio žodinio konflikto metu senelis vieną kartą rankos plaštakos išorine dalimi vieną kartą trenkė jam į veido sritį, pataikydamas į kairę akį. Nuo smūgio nukrito nuo veido akiniai bei iš akinių iškrito stikliukas. Po suduoto smūgio teigė jutęs fizinį skausmą, balų skalėje iki 10 skausmą įvertino 6-7 balais. Taip pat teigė, kad skausmą jaučia ir šiuo metu. Ant E. R. akivaizdžių sužalojimų nebuvo matyti, jo apžiūrai buvo iškviesti GMP darbuotojai, kurie diagnozavo kairės akies voko ir periokulinės srities sumušimą. Bendraujant su R. R. šis neneigė, kad įvykusio konflikto metu vieną kartą sudavė savo anūkui, kuris gyvena kartu, į veido sritį. Teigė tai padaręs susinervinęs (e. b. l. 1-4).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo kiemas grįstas žvyruotu grindiniu, už namo, taip pat dešinėje pusėje yra garažai, tiesiai priekyje – pagalbinis ūkinis pastatas, tarp garažų ir pagalbinio pastato kampe ir yra įvykio vieta. Apžiūrėjus žvyruotą grindinį, jokių grumtynių pėdsakų nematyti. Už pagalbinio pastato rytinėje pusėje stovi automobilis Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus įvykio vietą ir jos perimetrą, nusikaltimo įrankių ar pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, nerasta (e. b. l. 16-18, 19-21).

2024-08-21 vaiko situacijos vertinimo anketa, jog buvo bendrauta su E. R.. Pastarasis su VTAS specialistėmis bendravo noriai, sakė, kad yra dideliame šoke, nes šiandien sulaukė netikėto fizinio smurto iš senelio. Apie 18.40 val. iš mamos namų grįžęs pas močiutę, paprašė senelio aprimti ir neterorizuoti močiutės, jo ir kitų artimųjų. Po šio prašymo senelis jį aprėkė ir tada įvyko netikėtas fizinis smurtas, kurio metu senelis kumščiu sudavė jam į kairę akį. Jam skaudėjo prie akies, antakis, nuo smūgio iškrito akinių stiklelis. Įvykio metu močiutė buvo kieme, ji įvykio nematė. Močiutė susijaudino dėl senelio veiksmų, nes anksčiau jis pastoviai juos terorizuodavo žodžiu ir pusiau išsišokdamas, mojuodavo rankomis ar paimdamas kokį daiktą. Tai pirmas kartas, kai senelis panaudojo fizinį smurtą, o anksčiau yra buvę, kad puldavo, grasindavo ir porą kartų nestipriai pagąsdinant suduodavo. Močiutė dažniausiai tai matydavo, tačiau jiedu pasikalbėdavo nuošalyje bei, pasigailėdami senelio, nieko nedarydavo. Pas senelius gyvena nuo mažens, bet ne pastoviai. Su mama sutaria puikiai, gali visuomet pasikalbėti, pasipasakoti, susiskambina kiekvieną dieną, aplanko dažnai, kartais ir nakvoja pas ją. Su močiute jį sieja labai šilti, nuoširdūs ir artimi santykiai. Jis jai padeda dirbant ūkyje, daug bendrauja, kalbasi, močiutė juo rūpinasi, gamina maistą, vyksta pas gimines. Pas močiutę jam viskas yra gerai, išskyrus senelio pastovius nesusivaldymus bei emocijų kaitą. Norėtų pagerinti santykius su seneliu ir kad jis liautųsi daręs psichologinį spaudimą tiek jam, tiek artimiesiems. Nori gyventi be konfliktų, geroje, bendraujančioje ir suprantančioje aplinkoje, nors sulaukia palaikymo iš mamos, kūmos, močiutės, bet norėtųsi ir iš senelio. Šiuo metu liks gyventi pas mamą, kol išsispręs situacija ir galės jaustis saugus močiutės ir senelio namuose. Pas močiutę labai nori būti ir tiki, kad viskas išsispręs greit ir galės grįžti į jų namus, kuriuos laiko savo namais. Vaiko mama teigė, kad tėvas yra labai konfliktiškas, ji pati yra patyrusi iš jo ir fizinį, ir psichologinį smurtą. E. R. močiutė teigė kasdien patirianti savo vyro psichologinį smurtą, nes vyras nuolat ją žemina E. akyse, ją vadina necenzūriniais žodžiais, o E. dažniausiai ją gina (e. b. l. 24-37).

Nepilnamečio nukentėjusiojo E. R. apklausos teisme protokolu, jog tą dieną buvo mamos gimtadienis, tad viešėjo pas ją ir padėjo jai ruoštis. Tada paskambino močiutė ir paklausė jo, ar jis negalėtų jai padėti ūkyje. Jau prieš jam ateinant pas mamą, senelis su močiute konfliktavo, konfliktas lietė ir jį, nes senelis sakė, jog jis nieko vertas. Jis stengėsi nuraminti senelį, bet jis tik dar labiau “varė“, jis nieko negalėjo pasakyti prieš senelį. Kai įvyko fizinis smurtas, jis buvo prie mašinos iš keleivio pusės, o senelis sėdėjo mašinoje, vairuotojo pusėje. Jis atsakinėjo į senelio klausimus, tada senelis susinervino ir panaudojo fizinę jėgą kumščiu smogdamas jam į kairę akį. Buvo išmuštas akinių stiklelis, kuris nukrito ant mašinos sėdynės, o akiniai nukrito jam į rankas. Senelis smogė dešinės rankos kumščiu vieną kartą, buvo mėlynė prie antakio. Iš pradžių buvo šokas, nieko nesuprato, liejosi akyje. Skaudėjo iki kitos dienos vidurio, po to skausmas mažėjo. Po akimi atsirado hematoma. Sudavęs smūgį, senelis jam liepė netrinti akies, kad neliktų paraudimo. Močiute buvo šalia, ji viską girdėjo, bet pačio įvykio nematė. Šis fizinis smurtas buvo pirmą kartą, psichologinis būdavo ir anksčiau, jis vyksta ilgą laiką, tai liečia ir jį, ir močiutę. Senelis jo neatsiprašė. Prieš pat tą susitikimą gavau nuo senelio popierinį laišką ir tris žinutes. Iš to laiško suprato, kad senelis prašė atleidimo. Kitos dvi žinutės buvo dėl mokyklos pakeitimo bei prašymas pasikalbėti. Mano, jog atsiprašymas buvo nenuoširdus, tik siekis, kad baigtųsi konfliktas. Gali garantuoti, jog niekas nepasikeis (e. b. l. 83-87).

Daiktų apžiūros protokolu, kad apžiūrėti nukentėjusiojo E. R. pateikti akiniai. Akinių rėmelis juodos spalvos, matosi iškritęs vienas stikliukas. Stikliukas nėra sudaužytas, akinių rėmeliai nesugadinti (e. b. l. 100-101, 102-103).

Nukentėjusiojo E. R. atstovės pagal įstatymą L. K. apklausos protokolu, jog E. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos sūnus. Kadangi sūnaus susilaukė pati būdama (duomenys neskelbtini) metų, tad tuo metu gyveno pas tėvus R. ir R. R.. Susilaukusi sūnaus tęsė mokslus bendrojo lavinimo įstaigoje, todėl tėvai padėjo auginti sūnų. 2013 metais su dabartiniu vyru A. K. įsigijo būstą ir išėjo kartu gyventi. Kadangi sūnus buvo augęs su seneliais, tai ji stengėsi nenutraukti jų artimo ryšio ir leido E. pasilikti ten, kur jis nori. E. būdavo likdavo po dienos nakvynei pas senelių, būdavo, kad grįždavo į namus. Sūnui paaugus, jis padėdavo seneliams ūkio darbuose, nes jie ūkininkauja, ir tuomet dažniau likdavo pas juos. Su E. sutaria labai gerai, jų ryšys artimas, jie dažnai atvirai pasikalba, jis visada kreipiasi į ją patarimo. E. ne kartą yra sakęs, kad jis privalo padėti močiutei ir dėl tos priežasties dažnai ten lieka. E. niekada nėra minėjęs, kad senelis jį skriaustų ar smurtautų jo atžvilgiu. E. tik minėdavo, kad senelis, būdamas susinervinęs, šaukia ant močiutės, jie tarpusavyje žodžiais konfliktuoja, bet smurto atvejų nėra buvę. 2024-08-17 jai namie švenčiant gimtadienį, E. nieko nesakęs išėjo pas močiutę. Jam išėjus, netrukus sužinojo apie senelio jam sukeltą fizinį skausmą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai E. parvežė pas ją į namus ir nuo to laiko E. pas senelius nesilanko. Kai jos tėtis R. sudavė smūgį jos sūnui į veido sritį, jam nukrito akinukai, iš kurių iškrito stiklas. Akinukus sutvarkė, papildomų išlaidų nepatyrė, todėl pretenzijų R. R. neturi. Apie minėtą įvykį dar kalbėjo su sūnumi, tačiau jis nepasakė, ar atleistų seneliui dėl jam sukelto fizinio skausmo ir ar norėtų susitaikyti. Mano, kad sūnus yra pakankamai subrendęs ir nori, kad jis sprendimą priimtų pats. Ji tėčiui R. R. dėl sūnui sukelto fizinio skausmo pretenzijų neturi, mano, kad tai jam bus didelė pamoka gyvenime ir jis su jos sūnumi daugiau taip nebesielgs. Prašo leisti jai atstovauti sūnų (e. b. l. 40-43).

Papildoma L. K. apklausa, jog 2024-09-16 jos tėtis R. R. atlygino jos sūnui E. R. padarytą 500 eurų neturtinę žalą, todėl prašo ikiteisminio tyrimo byloje nenagrinėti civilinio ieškinio ir nepripažinti jos sūnaus civiliniu ieškovu. Prie apklausos protokolo prideda pervedimo kopiją (e. b. l. 49-51, 52).

Liudytojos R. R. apklausos protokolu, kad R. R. yra jos sutuoktinis, su juo gyvena santuokoje nuo (duomenys neskelbtini) metų. Su vyru nesutaria, žodžiu konfliktuoja. Dažnai būna, kad vyras visiškai su ja nesikalba. Anūkas E. R. pas ją gyvena nuo gimimo. Dukrai L. išėjus gyventi atskirai, dukros sūnus E. liko gyventi pas ją su vyru. Anūkas dažnai būdavo pas juos, bet kai tik norėdavo, visada grįždavo ir pas mamą į namus. Anūkas labai padeda jai ūkio darbuose, sutaria labai gerai, yra artimi. 2024-08-17 visą dieną su vyru konfliktavo žodžiu. Vyras buvo piktas, irzlus. Anūkas dienai buvo išvykęs pas netoliese gyvenančią mamą L.. Vakare išvažiavo su vyru R. R. pasirūpinti gyvuliais. Ganykloje taip pat dėl buitinių priežasčių konfliktavo žodžiu. Grįžusi iš ganyklos, paskambino anūkui E., kad jis atvažiuotų jai padėti ūkio darbuose, pasakė, kad senelis kelia triukšmą ir jai nepadeda. Apie 18 val. anūkui E. atvažiavus, matė, kad jis nuėjo pasikalbėti su seneliu prie automobilio, o ji pati nuėjo darbuotis. Po keleto minučių pas ją atėjo anūkas, kuris rankose parsinešė akinukus, iš kurių buvo iškritęs vienas stikliukas. Anūkas pasakė, kad kalbantis su seneliu, šis jam sudavė vieną smūgį į veido sritį, nukrito akiniai ir iškrito stiklas. E. skundėsi jaučiantis skausmą akies srityje, matėsi paraudimas. Ji pasakė anūkui, kad taip kentėti nebegali ir tada E. pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Atvykę pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą, vaiko teisių apsaugos darbuotojai E. perdavė mamai. Dėl vyro keliamo triukšmo namie taipogi buvo išduotas orderis ir vyras iš namų išvažiavo. Kokiomis aplinkybėmis anūkui buvo sukeltas fizinis skausmas, pasakyti negali, nes ji nematė. Anksčiau niekada nėra buvę, kad vyras smurtautų prieš anūką, tik konfliktuodavo žodžiu (e. b. l. 55-58).

Civilinis ieškinys atlygintas.

Proceso išlaidų nėra.

Šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui – anūkui E. R..

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę.

R. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 str.), dirbantis, administracine tvarka nebaustas, neteistas.

Atsižvelgiant į tai, kad už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmei yra numatytos alternatyvios bausmės, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, teisingumo principas, gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažintina ?, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias turi išklausyti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą programos kursą (BK 48 str. 4 d. 1 p., 72² str.), visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 str. 4 d. 4 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (BPK 139 str. 3 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias turi išklausyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą programos kursą, visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti R. R., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.