Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, susipažinusi su Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, niekur nedirbantis, registruojasi darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2012-05-10 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d. 6 mėnesiams laisvės apribojimu;2012-07-31 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d. 6 mėnesiams laisvės apribojimu. Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d. ir 9 d. bausmė subendrinta su 2012-05-10 įsakymu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 1 metams laisvės apribojimo bausme. 2013-06-07 išbrauktas iš probuojamų asmenų įskaitos.

Turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-03-09 apie 14 val. (duomenys neskelbtini), namuose R. U., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia koridoriuje užlaužė abi rankas motinai A. U., tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą, bei stovinčiai kambaryje vieną kartą spyrė į kairę ranką, padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairės plaštakos nugariniame paviršiuje. Taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinai A. U..

Kaltinamojo R. U. parodymai (b. l. 70-71). Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad su savo mama A. U. gyvena kartu jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Su mama gyvena nuo 2015 m. liepos mėnesio. Mama į savo namus gyventi jį priėmė geranoriškai. Su mama kartais konfliktuoja. Konfliktuoja dėl jo išgėrinėjimų. Alkoholio dažnai nevartoja, išgeria kelis kartus per mėnesį. 2016 m. kovo 8 d. išėjo iš namų išgerti. Tą dieną su mama susipyko. Susipyko su broliu dėl valgio. Tada mama užtarė jo brolį, o ne jį, ir tuo metu šis susinervino, išėjo iš namų. Visą naktį buvo pas draugą ir lauke. 2016 m. kovo 9 d. pradėjo gerti alkoholį. Išgėrė keletą litrų alkoholinio alaus. Apie 13 val., tikslaus laiko neatsimena, buvo stipriai neblaivus ir sugalvojo grįžti į mamos namus, pavalgyti ir eiti miegoti. Jam įėjus į namus, jį pasitiko mama. Ką mamai pasakė, neatsimena. Ką jam mama pasakė, taip pat neatsimena. Bet atsimena, kad tarp jo ir mamos įvyko žodinis konfliktas. Tiksliai neatsimena, bet tuo metu namuose buvo ir jo brolis R. U.. Ar brolis dalyvavo konflikte, neatsimena. Pradėjus su mama konfliktuoti, mamai rankomis užlaužė jos abi rankas. Kaip rankas užlaužė, neatsimena, tačiau gali patvirtinti, kad buvo suėmęs mamai už rankų. Gali būti, kad mama jam norėjo suduoti per veidą, todėl jai ir užlaužė rankas. Toliau kas vyko, neatsimena. Tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo mamai spirti į ranką. Po konflikto brolis iškvietė policiją ir jį sulaikė policijos pareigūnai. Visų įvykio aplinkybių papasakoti negali, nes jų neatsimena ir buvo stipriai neblaivus. Nori pasakyti, kad dėl savo padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Prieš mamą fizinį smurtą panaudojo pirmą kartą.

Nukentėjusiosios A. U. parodymai (b. l. 29-32). Nukentėjusioji parodė, kad 2016-03-09 apie 14 val. buvo namuose (duomenys neskelbtini), ir į namus grįžo sūnus R. U.. Jis gyvena kartu jos namuose. Sūnus R. U. šiuo metu niekur nedirba. Jis į namus dažnai pareidavo neblaivus. Tarp jos ir sūnaus įvyko konfliktas, kurio metu jai stovint koridoriuje jis ėmė laužti abi rankas taip sukeldamas fizinį skausmą. Po to stovint kambaryje R. jai spyrė vieną kartą iš kojos į kairę ranką. Po R. veiksmų kitas jos sūnus R. iškvietė policiją. Po šio įvykio R. U. jos neatsiprašė. Dėl jai sukelto skausmo ir padarytų kraujosruvų ant rankų civilinio ieškinio nereiškia ir ateityje neketina reikšti, kadangi to nevertina pinigine išraiška. R. U. prieš ją smurtavo pirmą kartą.

Liudytojo R. U. parodymai (b. l. 37-38). R. U. parodė, kad gyvena kartu su savo mama A. U. (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena ir jo brolis R. U.. Brolis kartu su jais gyvena nuo 2015 m. liepos mėnesio. Brolis anksčiau gyveno su žmoną, tačiau su ja išsiskyrė dėl to, kad jis smurtaudavo prieš žmoną. 2016 m. kovo 8 d. brolis R. U. išėjo iš namų. Iš namų išėjo, nes susipyko. Dėl ko nežino, tačiau brolis kalbėjo apie 20 eurų. Tą vakarą brolis buvo neblaivus. Prieš išeidamas brolis pasiėmė arbatinuką. 2016 kovo 9 d. apie 13 val. į namus grįžo R. U.. Namuose buvo jis ir mama. Brolis buvo neblaivus. Įėjęs į namus pastarasis nuėjo į virtuvę darytis valgyti. Jis tuo metu tvarkė namus. Mama su R. buvo virtuvėje. Jie abu ginčijosi dėl arbatinuko, mama R. reikalavo parnešti arbatinuką. R. pasakė, kad arbatinuką išmetė į šiukšlių konteinerį. Jis išgirdo, kaip mamai R. sudavė per ranką. Tada mama išėjo į savo kambarį ir iš karto paskui ją nusekė brolis. Jiems nuėjus į kambarį išgirdo, kad mama pradėjo verkti. Tada ir jis nuėjo į kambarį, kur buvo mama ir brolis R.. Kambaryje pamatė verkiančią mamą. Ji buvo susiėmusi už rankos. Mama pasakė, kad R. išsukino jai rankas.

Kitų dokumentų, esančių byloje, duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 7-12) įvykio vieta užfiksuota buto (duomenys neskelbtini), kambaryje ir virtuvėje.

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 13-16) nurodyta, kad nuvykus policijos pareigūnams namuose rasta sužalota A. U.. Jai stebimi sužalojimai rankose, riešų srityje. Sulaikytas jos sūnus R. U..

Teismo medicinos specialisto išvadoje (b. l. 24-25) nurodyta, kad nukentėjusiajai A. U. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairės plaštakos nugariniame paviršiuje. Sužalojimas galėjo būti padarytas ne mažiau vieno trauminio poveikio pasėkoje, kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

Alkoholio matuoklio šaknelėje (b. l. 36) nurodyta, kad įvykio metu nukentėjusioji A. U. buvo visiškai blaivi.

Alkoholio matuoklio šaknelėje (b. l. 61) nurodyta, kad R. U. po įvykio 2016-03-09 14.45 val. nustatytas 2,80 promilių girtumas.

Nurodyti duomenys leidžia pagrįstai pripažinti, kad kaltinamasis R. U. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis R. U. kaltu prisipažino, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinos LR BK 64¹ str. nuostatos ir ji mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d., ir nuteisti 1 metams 3 mėnesiams laisvės apribojimo bausme.

Taikant LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Šiuo laikotarpiu įpareigoti:

-be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

-būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis LR BK 67 str., 72² str. skirti R. U. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1b p. į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2016-03-09 iki 2016-03-10, ir užskaityti laisvės apribojimo bausmės 2 dienų atlikimą.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę paduoti teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.