Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės E. Z. ieškinį atsakovui A. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. Z., kuriuo prašė panaikinti santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo įsiskolinimą, padalinti santuokoje įgytą turtą ir išspręsti kitus su santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimu susijusius klausimus bei priteisti visas turėtas bylinėjimo išlaidas ieškovės naudai. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. Z., M. Z. ir I. Z. po 350,00 Eur kas mėnesį kiekvienam.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisė iš atsakovo A. Z. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. Z., M. Z., ir I. Z., po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki bus priimtas teismo sprendimas byloje.Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje, nutarties priėmimo metu galioja prezumpcija, jog vaiko normalių, protingų poreikių tenkinimui užtenka 400 Eur per mėnesį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). Taip pat nurodė, kad teismas, spręsdamas laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo priteisimo klausimą neturi duomenų apie tėvo galimybes teikti konkretaus dydžio išlaikymą, nes šios aplinkybės vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės, tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu galės ir turės būti atsakyti į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji jo turtinė padėtis ir galimybė teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas A. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Šalys gyvena kartu, kartu rūpinasi kasdieninių vaikų poreikių realizavimu. Atsakovas dirba dvejose darbovietėse, jo darbo užmokestis sudaro apytiksliai 2 026 Eur per mėnesį, o ieškovė dirbti pradėjo tik 2016 metais. Ieškovė gauna išmokas už vaikus. Atsakovas moka visus mokesčius, susijusius gyvenamojo būsto išlaikymu, moka už mokyklas, rūpinasi vaikų esamų įgūdžių lavinimu, kultūriniu gyvenimu. Atsakovas yra sudaręs vartojimo sutartį, pagal kurią pirkti daiktai vaikams ir šeimos poreikiams. Atsakovas lėšų skiria ir pačiai ieškovei. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui. Vien tai, kad ieškovė perka maistą, drabužius nereiškia, jog atsakovas neteikia išlaikymo vaikams. Kadangi šalys kartu gyvena, jie išlaidomis dažniausiai dalinasi žodiniu sutarimu. Nėra aišku kokioms reikmėms ieškovė naudoja savo gaunamas pajamas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik tada, kai tai yra būtina. Šiuo atveju išlaikymas vaikams yra teikiamas ir jų poreikiai yra tenkinami. Ieškovė E. Z. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Seniau ieškovė gyveno atsakovui priklausančiame būste, tačiau šiuo metu ieškovė gyvena Gargžduose, atsakovas prie vaikų išlaikymo nebeprisideda. Atsakovas nemoka už vaikų ugdymą, yra susidaręs įsiskolinimas, o pirkti žaislai buvo kalėdinė dovana. Buto remontas nepriskirtinas vaikų išlaikymui. Atsakovas neginčija nustatytos sumos vaikų išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Atsakovas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naujus įrodymus: sąskaitos išrašus iš Luminor Bank AB, pažymą apie išmokėtą darbo užmokestį iš darboviečių UAB ,,Reda“ ir UAB ,,Lelija“, išrašus iš SEB bankas, įrodantį atliktus tęstinius mokėjimus už vaikų paslaugas (mokyklas) 2016-2018 m. imtinai, vartojimo (kredito) sutartis dėl perkamų kilnojamų daiktų iš ,,Topo centras“, pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą teismui taip pat pateikė naujus įrodymus – 2018 m. birželio 25 d. pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsauso priemonių taikymo buvo nagrinėjamas nepranešus apie tai atsakovui, jo duomenys yra reikšmingi teisingam bylos nagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus. Ieškovės pateikti nauji įrodymai taip pat prijungtini prie civilinės bylos, kadangi jie atsirado tik po atskirojo skundo pateikimo dienos – pažyma suformuota 2018 m. birželio 25 d. Kadangi nagrinėjama byla yra elektroninė, šalys turi prieigą prie elektroninės bylos kortelės, be to atsakovo nauji įrodymai siųsti kartu atskiruoju skundu, teigtina, kad šalys turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais įrodymais bei pateikti savo nuomonę dėl naujai pateiktų įrodymų.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisė iš apelianto išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje.Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas, grėsmės nėra, jis kartu su ieškove bendrai rūpinasi vaikais, daugiau savo pajamų skiria vaikams nei pati ieškovė. Pažymėtina, kad apeliantas neskundžia nustatytos išlaikymo sumos, tačiau apskritai ginčija būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.Atsakovas apeliacinės instancijos teismui teikia įrodymus, kuriais remiantis jis siekia įrodyti, kad kiek lėšų skiria vaikų išlaikymui. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo pateikti įrodymai nepagrindžia fakto, jog atsakovas kas mėnesį periodiškai teikia išlaikymą vaikams. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaikų tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaikų tėvai tenkina savanoriškai ir pan.Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalys kartu negyvena, neveda bendro ūkio, atsakovė pateikė įrodymus, jog su atsakovu kartu negyvena, ji su vaikais atskirai gyvena Gargžduose, todėl šalims gyvenant atskirai iškilo grėsmė vaikų interesams, todėl šiuo atveju sprendžiamas tik laikino išlaikymo klausimas. Kai sprendžiamas klausimas dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi, pirmosios instancijos teismas, taikydamas minėtas laikinąsias apsaugos priemones, įvertinęs susiklosčiusią situaciją, tik nusprendė, jog laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams A. Z., M. Z. ir I. Z., siekiant patenkinti bent minimalius jų poreikius, būtinas.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.