Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-01-18 · Civilinė byla Nr. 2S-56-275/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-18
Bylos Nr.
2S-56-275/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
E. S.
Atsakovas
E. S.
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2S-56-275/10

Teisėja Dalia Zeniauskaitė Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2.; 110.1.;

122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. sausio 18 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,kolegijos teisėjai Romualda Janovičienė ir Henrichas Jaglinskis,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: priteisti laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 400 Lt iki bus išnagrinėta byla; nustatyti vaikų A. S., gim. 2005-10-14, ir J. S., gim. 2007-10-08, gyvenamąją vietą su ieškove; areštuoti atsakovo vardu SEB banke esančias pinigines lėšas ieškinio užtikrinimui priteisiant vaikams išlaikymą konkrečia suma, nes kitu atveju nebus galima jos išieškoti iš atsakovui priklausančio turto, kuris yra įkeistas už paskolą. Nurodė, kad atsakovas paėmė sūnų A.; vaikas turėjo infekcinį susirgimą, jam reikalinga ypatinga priežiūra, o ieškovė nežino, kur šiuo metu yra vaikas, kokiomis sąlygomis jis gyvena; turinti žinių, kad atsakovas lankosi kavinėje, o vaikas paliekamas svetimiems asmenims. Piniginės lėšos turi būti areštuotos, nes atsakovas gali išvykti į užsienį, kaip jau yra buvę.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-08-14 nutartimi ieškovės prašymą atmetė. Motyvavo, kad teismas gali taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus (CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 2 p.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo siekti, kad būtų užtikrinama ieškovo ir atsakovo, o nagrinėjamoje byloje – ir nepilnamečių vaikų interesų pusiausvyra, kad šios priemonės nebūtų taikomos nepagrįstai. Ieškovės prašyme nei įstatymu, nei argumentais ar įrodymais nepagrįsta būtinybė iki bylos išnagrinėjimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Prašymas grindžiamas iš esmės tik tuo, kad ji nežinanti apie tai, kokiomis sąlygomis gyvena sūnus A. Tėvas ar motina turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais, nepaisant to, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, taip pat gauti informaciją apie vaiką iš visų institucijų, susijusių su vaiku (CK 3.165 str., 3.170 str., 3.174 str.), tačiau atsakovo veiksmai (jeigu iš tiesų neleidžia motinai bendrauti su vaiku) nėra pagrindas taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę, o gali būti vertinami nagrinėjant bylą iš esmės. Be to, ieškovės prašymas prieštaringas, kadangi prašo ir priteisti laikiną išlaikymą, ir teigia prašysianti priteisti išlaikymą konkrečia suma; tačiau ieškinio dėl konkrečios sumos išlaikymo priteisimo ieškovė nėra patikslinusi, asmens išvykimas į užsienį taip pat nėra įrodymas apie grėsmę vaikų interesams ir todėl nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgęs į išdėstytą, į tai, kad ieškovės prašymas nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, teismas sprendė, jog jis negali būti tenkinamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Ieškovė E. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniau rajono apylinkės teismo 2009-08-14 nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir nustatyti laikiną nepilnamečių sūnų A. S., gim. 2005-10-14, ir J. S., gim. 2007-10-08, gyvenamąją vietą su E. S., priteisti laikiną išlaikymą kiekvienam sūnui periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį, kol bus išnagrinėta civilinė byla. Nurodo, kad Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje teismui buvo nurodyta, kad vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. CK 3.174 str. aiškiai pasisakyta, kad sprendžiant mažamečio vaiko gyvenamosios vietos klausimą turi būti atsižvelgiama, kad vaikui gimus tam tikrą laiką išlieka stiprus biologinis vaiko ir motinos tarpusavio ryšys, taigi teismui nagrinėjant šiuos ginčus Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada yra privaloma. Teismas galėtų nesutikti su išvada, jei būtų įrodyta, kad motina netinkamai elgiasi. Priešingai, vaikų tėvas nedirba, iš viso neaišku, ar jis turi santaupų, iš kurių galėtų išlaikyti sūnų A. A. yra 3 metai, J. - 2 metai, jie abu, kaip broliai, yra prisirišę, brolių išskyrimas vaikams sukels stresą. A. yra prisirišęs prie motinos, nes ji jį augino. Atsakovas nepalaiko ryšių net su savo giminėmis, būna užsidaręs, vienas vartoja alkoholį, iš viso abejotina jo būsena pastaruoju metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-06-21 nutarime Nr. 35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą tėvams gyvenant skyrium“ 5 punkte nurodyta, kad teismas, nustatydamas kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintą vaikų teisių ir pareigų įgyvendinimą, turi įvertinti tėvo (motinos) galimybes sudaryti sąlygas vaikui sveikai vystytis, atsižvelgdamas į tai, kad vystimasis apima fizinį, protinį, dvasinį, moralinį psichinį vystimąsi. Nėra jokios išimties ir taikant laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, ypač esant Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadai, kad vaikai turi gyventi su motina.

Atsiliepimas

Atsakovas E. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-08-14 nutartį, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovės prašymas teismui nustatyti laikiną nepilnamečių sūnų gyvenamąją vietą su ja atrodo betikslis, nes ji jau daugiau nei 4 mėn. yra vienašališkai tai padariusi ir be teismo, t.y. visiškai atribojusi atsakovą nuo savų vaikų. Ieškovės teiginys, kad A. S. visuomet augino ji, yra melagingas. Atsakovas nurodo, kad visus keturis santuokos metus jam nesvetima buvo pačiam prižiūrėti savo vaikus, juos rengiant, valgydinant, žaidžiant ir auklėjant. Ieškovės apeliacija teismui į CK 3.174 str., kuriame nurodyta, kad vaikui gimus tam tikrą laiką išlieka stiprus biologinis vaiko ir motinos tarpusavio ryšys yra visiškai nepagrįsta. Pirma, CK 3.174 str. kalbama, kad ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais. Šiam straipsnyje nėra nei žodžio apie biologinį vaiko ir motinos tarpusavio ryšį. Tai, kad biologiškai, atsakovas negalėjo vaikų maitinti, nors jais visą laiką uoliai rūpinosi, nedaro jo mažiau reikšmingu savo vaikų auklėjimo procese. Kitoks šios situacijos vertinimas grubiai pažeistų atsakovo, kaip vyro, tėvo, žmogaus ir lygiaverčio asmens teises matyti, auginti ir auklėti savus vaikus. Kaip tėvas jis siekia ir sieks, kad jie augtų dorovingoje bei sveikoje aplinkoje, kurioje būtų užtikrintos tokios jų gyvenimo sąlygos, kurios yra būtinos jų protiniam, fiziniam, socialiniam bei dvasiniam vystymuisi užtikrinti. Ieškovė išreikė abejones dėl atsakovo būsenos pastaruoju metu. Atsakovas nurodo, kad būklė asmens, vieną dieną netikėtai išgirdusio, kad nebematys savos šeimos bei vaikų ir jų iš tikrųjų nematančio jau daugiau nei 4 mėn., tikrai keltų abejonių. Norėdamas paneigti šias abejones, atsakovas praėjo visą daktarų komisiją, tame tarpe ir psichiatro apžiūrą, kurių išvadose konstatuojama, kad jis fiziškai ir psichiškai yra visiškai sveikas. Atsakovas, nepaisant Lietuvoje paplitusios teismų praktikos, šeimų skyrybų atveju priskirti vaikų globą motinai, teismo prašo atsižvelgti ir į pasaulinę praktiką, išvengiant lyčių (šiuo atveju vyriškos) diskriminacijos fakto. Priešingu atveju, pagal Lietuvoje paplitusią teisminę praktiką skyrybų bylose, Vaikų teisių apsaugos tarnybai pastoviai, vienašališkai ir kartais nepagrįstai teikiant išvadą, kad vaikai turi gyventi su motina, atsakovas bus priverstas savo vaikų bei paties interesus, garbę ir orumą ginti Aukščiausiajame teisme, arba prašyti Europos Sąjungos teisinių institucijų pagalbos. Pagal CK 3.165 str. ir CK 3.170 str. tėvas ar motina turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais, nepaisant to, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, taip pat gauti informaciją apie vaikus iš visų institucijų, susijusių su vaikais. Ieškovė vienašališkai ir be teismo jau 5 mėnuo yra nusprendusi, kad vaikai turi gyventi su ja, išveždama juos iš namų atsakovui nežinant kur. Atsakovas, sprendžiant klausimą dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos, prašo teismo atsižvelgti į tai, kad šiuo metu neaišku kur ir kokiomis sąlygomis ieškovė su vaikais gyvena bei į ieškovės nenorą bendradarbiauti su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais. Tuo tarpu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Marijampolio seniūnijos 2009-06-01 Moralinių-buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akte, patikrinus atsakovo gyvenamąsias sąlygas, nurodyta, kad buitinės gyvenimo sąlygos yra labai geros: įvesta kanalizacija, vanduo. Aplinka prie namų gražiai sutvarkyta, turi daržą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės E. S. prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su nepilnamečių sūnų A. ir J. S. gyvenamosios vietos nustatymu su motina.

Teismas gali taikyti įstatyme numatytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau tokios laikinosios priemonės taikymui turi būti nustatytas tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas. Toks teisinis pagrindas yra vaiko interesai (CK 3.65 str. 1 d.), o faktiniu pagrindu galėtų būti aplinkybė, kad būnant su tėvu vaikų interesai nukenčia, t.y. kad atsakovas netinkamai elgiasi su vaikais, pažeidžia prigimtines vaikų teises. Ieškovė 2009-08-11 pareikštame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones jokių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių būtinumą taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę nenurodė, tai yra, nepateikė svarių argumentų, kodėl iki ginčo išsprendimo iš esmės gyvenimas su tėvu būtų žalingas vaikams.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių vyksta ginčai ne tik dėl vaikų gyvenamosios vietos, bet ir dėl išlaikymo vaikams nustatymo. Kiekviena iš šalių teikia savo argumentus, dėl ko vaikų gyvenimas su vienu iš jų ar bendravimas su kitu iš tėvų galėtų būti žalingas vaikams. Esant tokiai situacijai, ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas teisiškai nėra tikslingas, kadangi visų šių argumentų pagrįstumą bei teikiamų įrodymų įrodomąją galią teismas gali įvertinti tik išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, t.y. tik priimdamas byloje sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių kylant konfliktams dėl pasimatymų ir bendravimo su vaikais, šalims siūlytina kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Ieškovė E. S. 2009-08-11 prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat prašė areštuoti E. S. vardu AB „SEB bankas“ esančias pinigines lėšas ieškinio užtikrinimui, priteisiant vaikams išlaikymą konkrečia pinigine suma. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė ieškinyje nereiškė reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo, taip pat nenurodė konkrečios priteistinos sumos, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo taikyti atsakovui priklausančių piniginių lėšų arešto.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-08-14 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, taip pat tinkamai taikant materialinės teisės normas, numatančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl yra paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Romualda JanovičienėHenrichas Jaglinskis