Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant institucijos, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2018 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-11695-2018 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 18083407009.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2018 m. gegužės 29 d. nutarimu V. P. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje padarymą skirta 300 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, už tai, kad ji 2018 m. gegužės 6 d. 08 val. 13 min. Panerių g., Kaune, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis 0,62 promilės, šiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

V. P. su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2018 m. gegužės 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Skunde prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės priimtą nutarimą Nr. 20-ANR_N-11695-2018 bei administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (nauja redakcija nuo 2016-07-01) patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 29 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais asmuo, ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Tokiu atveju V. P., nesutikdama su alkoholio matuoklio duomenimis, pasinaudodama teisės aktų numatyta galimybe, turėjo teisę pati kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl jos medicininės apžiūros atlikimo, tačiau šia jai suteikta teise nepasinaudojo. Nagrinėjamoje byloje tokie duomenys neužfiksuoti. V. P. nors ir buvo nuvykusi į klinikas, tačiau paimtas tik jos kraujas. Atkreiptinas dėmesys, kad kraujas paimtas 2018-05-06 11.10 val., fiksuotas alkotesteriu neblaivumas 08.33 val., o administracinio nusižengimo protokolas surašytas 09.35 val., o t. y kraujas paimtas po 1 val. 35 min. nuo nusižengimo protokolo įteikimo.

Taisyklių 29 punkte nustatytas terminas, per kurį asmuo privalo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog vien ta aplinkybė, kad asmuo kreipiasi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų (LVAT bylos Nr. N444–1025/2008; Nr. N575–1293/2009). Iš pačios pareiškėjos skunde nurodytų faktų matyti, kad pareigūnas ją informavęs kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, jeigu nesutinka su alkotesterio parodymais. Pažymėtina, jog Taisyklių 5 punktas įtvirtina, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), turi pristatyti tik jeigu: 1) objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo; arba 2) transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Visais kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda. Iš skundo medžiagos matyti, jog įvykio metu V. P. neblaivumo (girtumo) laipsnis buvo patikrintas, objektyvių priežasčių, dėl kurių nebūtų buvę galima to padaryti, nebuvo, V. P. nebuvo įtariama nusikalstamos veikos padarymu, todėl policijos pareigūnams nekilo pareiga pristatyti jos į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

Skundžiamu nutarimu pareiškėja nubausta už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punktą ir įvykdė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 422 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. KET 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu, neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės.

Pažymėtina, kad ANK 422 straipsnyje įtvirtintos normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, narkotikų ar kai kurių vaistų yra neleistinas, nes šios medžiagos žymiai pablogina vairuotojo reakciją; vairuotojas gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

Nors V. P. savo kaltę padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą neigia, jos kaltę įrodo policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas bei byloje esančių toliau įvertinamų rašytinių įrodymų visetas.

Iš patikros sertifikato Nr. 0714963 (AN byla, b. l. 6) matyti, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARFM-0380 2017 m. gruodžio 12 d. patikrintas AB „Vilniaus metrologijos centre“, yra tinkamas naudoti, sertifikatas galioja iki 2018 m. birželio 12 d., todėl jo rodmenys laikytini patikimais. Net ir atsižvelgiant į galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą ir ją aiškinant pareiškėjos naudai spręstina, kad V. P. iškvėptame ore alkoholio koncentracija transporto priemonės vairavimo metu viršijo leistiną 0,4 promilių normą.

Iš alkoholio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0380 duomenų išklotinės (AN byla, b. l. 7) ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės A. K. tarnybinių pranešimų (AN byla, b. l. 4, 8) matyti, kad 2018 m. gegužės 6 d. 08.33 val. V. P. nustatytas 0,62 promilių asmens neblaivumas. Iš administracinio nusižengimo protokolo Nr. 20-ANR_P-34116-2018 matyti, kad V. P. policijos pareigūnų buvo sustabdyta 08.13 val. (laikas tikslintas tarnybiniu pranešimu) (AN byla, b. l. 1 – 2, 4). Teismo posėdžio metu V. P. parodė, kad 24 val. buvo namuose, nedaug išgėrė šampano, tačiau visiškai priešingai nurodė administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, kuomet jos paaiškinimas buvo užrašytas pareigūnės. Tada V. P. nurodžiusi, kad 2018-05-05 vakare nuvyko pas draugę ir pas draugę išgėriau šampano. Apie 01.00 val. naktį grįžo namo, pamiegojo, apie 07.30 val., nieko nevalgė, nevartojo skysčių ir išvažiavo ir ją sustabdė pareigūnai. Pareigūnės tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad vairuotojos paklausus, ar vartojo alkoholį, V. P. pripažino, kad gėrė šampano, todėl nuo jos sustabdymo 08.13 val. buvo laukta 20 minučių, o po jų, 08:33 val. alkotesteriu tikrintas V. P. girtumas, todėl praėjus tokiam laiko tarpui pagrindo leisti dar kartą pūsti į alkotesterį nebuvo. Nurodyti faktiniai duomenys liudija, kad policijos pareigūnai, tikrindami V. P. blaivumą, savo pareigas atliko tinkamai, nepažeisdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau - taisyklės), Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau - metodika) reikalavimų, alkotesterio naudojimo instrukcijos. Pažymėtina, kad vadovaujantis minėtų taisyklių 6 ir 6.1 punktais, siekiant nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus, policijos ar administracijos pareigūnai įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką. Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505, II skyriaus 2 punkte įtvirtinti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai). Esant šiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė ir esant pagrįstiems įtarimams, kad vairuotojas yra neblaivus jo patikrinimas tęsiamas minėtų taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V–673 patvirtintos policijos patrulių veiklos instrukcijos VI skyrius reglamentuoja policijos patrulių veiklą vykdant eismo priežiūrą. Vykdydamas eismo priežiūrą policijos patrulis privalo nušalinti transporto priemonės vairuotoją nuo transporto priemonės vairavimo, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nušalinus nuo vairavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti patikrinama jų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena (instrukcijos 69.1 punktas). Kaip matyti iš šioje administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų, policijos patruliams, kilus pagrįstų įtarimų dėl vairuotojos V. P. blaivumo (nurodė, kad priėjus prie automobilio pajuto alkoholio kvapą, vairuotoja patvirtino, kad vakar vartojo šampaną), nustačius minėtoje metodikoje požymius dėl asmens neblaivumo, asmeniui sutikus pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, buvo patikrintas V. P. blaivumas alkotesteriu, surašytas protokolas ir sprendimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo. Pažymėtina, kad tik esant pagrįstiems įtarimams dėl vairuotojo neblaivumo jo patikrinimas gali būti tęsiamas pagal minėtų taisyklių reikalavimus ir tik tada vairuotojas gali būti nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, juolab šiuo nagrinėjamu atveju pagrįsti įtarimai dėl asmens neblaivumo pasitvirtino. Be to, minėta, policijos pareigūnai naudojo tinkamą, sertifikuotą alkotesterį, todėl abejoti alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0380 užfiksuotų rodmenų tikslumu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Vertinant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje atlikto V. P. kraujo tyrimą, kuomet patikrinimo rezultatai, užfiksuoti specialisto išvadoje, nurodant kad V. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta bei šį tyrimą atlikusios specialistės Eglės Šarkienės paaiškinimus, darytina išvada, kad kraujas tyrimui paimtas po 1 val. 35 min. po pažeidimo įforminimo. Posėdžio metu apklausta specialistė Eglė Šarkienė, atsakydama į klausimą, ar per 1 val. 45 min. po patikros alkotesteriu, galėjo natūraliu būdu alkoholis pasišalinti iš organizmo, nurodė, kad per 1 valandą suaugusio žmogaus organizme metabolizmas išskaido nuo 0,1 iki 0,25 promilės alkoholio. Jeigu alkotesteriu fiksuota 0,62 promilės, tai nelabai išeitų, kad per tokį laiką nelieka nieko, bet išvada tokia, kad kraujyje alkoholio nerasta. Jeigu skaičiuoti nuo 0,1 iki 0,25, tai turėtų mažėti kas valandą. Per pusantros valandos teoriškai galėjo būti mažiau kaip 0,4 promilės. Jeigu būtų rasta 0,15 promilės, tai tada dar rašytų išvadoje. Teoriškai rašo, kad nerasta, bet kažkokie likučiai galėjo būti, tačiau pagal jų vertinimo metodiką rašo nerasta. Taigi natūralu, kad laikui bėgant iš organizmo savaime gali pasišalinti suvartotas alkoholis, tačiau neaišku koks alkoholio kiekis iš tikrųjų buvo likęs (0,62-0,15?0,47).

Pažymėtina, kad specialistės išvada prieštarauja jos paaiškinimams, nes specialistė nurodė, kad per daugiau negu valandą laiko nuo 0,62 iki 0,40 promilių galbūt galėjo pasišalinti, tačiau tai yra samprotavimai, bet ji parašė, kad nerasta. Taip pat nurodė, kad jeigu fiksuojama 0,15 promilių, tai į išvadą netgi nerašoma. Taigi nustatant alkoholio kiekį netgi po paklaidos ir nustačius, kad pažeidėjai teoriškai pasišalino 0,15 promilės ir praėjus atitinkamam laiko tarpui, specialisto išvada, kokia pateikta, nėra informatyvi. Esant tokiems neatitikimams tarp specialistės išvados ir jos paaiškinimų, teismas jų nelaiko pagrįstais ir patikimais, todėl ir nesivadovauja.

Pažymėtina tai, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl pareiškėjos iniciatyva atliktas kraujo tyrimas patys savaime nepaneigia pirminio testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-3686/2008). Pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Kita vertus, dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad tikrindami V. P. neblaivumą alkotesteriu pareigūnai nepažeidė teisės aktų reikalavimų, dėl alkotesterio rodmenų patikimumo abejonių nėra. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad paprastai žmogaus organizmas per valandą pašalina 0,2-0,15 proc. alkoholio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013), tokios pozicijos teismo posėdyje laikėsi ir specialistė Eglė Šarkienė. Taigi, praėjus 1 val. 35 min. po pirminio patikrinimo iš V. P. organizmo galėjo pasišalinti dalis alkoholio – 0,15 promilės, tačiau kraujo tyrimo rezultatuose to nėra parodyta. Todėl teismas daro išvadą, kad pirminio V. P. patikrinimo alkotesteriu rezultatai patikimi ir laikytini patikimu įrodymu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį. Ta aplinkybė, kad kraujo tyrimu nenustatyta joks alkoholio kiekis V. P. kraujyje būtent kraujo paėmimo metu (t. y. 2018 m. gegužės 6 d. 11.10 val.) nepaneigia ir negali paneigti kitais neginčijamais įrodymais (alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-1380 duomenų išklotine; alkotesterio patikros sertifikatu, pareigūnės A. K. tarnybiniais pranešimais) konstatuoto pareiškėjos girtumo automobilio vairavimo metu (t. y. 2018 m. gegužės 6 d. 08.13 val.).

Įvertinus aukščiau nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, tai, kad pareiškėjos neblaivumas buvo nustatytas pagal patvirtintas ir aprobuotas metodikas, kad abejoti alkotesterio užfiksuotų rodmenų tikslumu nėra jokio objektyvaus pagrindo, kad naudotas alkotesteris turėjo galiojantį patikros sertifikatą, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o specialisto išvada, atlikta praėjus tam tikram laikui po įvykio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, o dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio teismui nekilo jokių abejonių, konstatuotina, kad pareiškėja skundžiamu nutarimu teisėtai ir pagrįstai pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, dėl ko skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais naikinti nėra pagrindo, todėl vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi nutarimas paliktinas nepakeistu ir V. P. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621-623 straipsniais, 626 straipsniu, 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2018 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-11695-2018 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 18083407009 palikti nepakeistą ir V. P. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK: 18083407009, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.