- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- A2.6.-3016-358/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02404-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pažeidėjas
- G. M.
- Advokatai
- Jelena Smirnova
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. M., jos atstovei advokatei Jelenai Smirnovai viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M. 2016 m. vasario 26 d. apie 14.09 val. Kaune, Pramonės pr. 4F, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prieš pradėdama važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir atsitrenkė į kvapų aparatą. Eismo įvykio metu buvo apgadintas kvapų ir automobilis. Apie tai nepranešusi policijai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
G. M. kalta prisipažino iš dalies. Pripažįsta, kad apgadino kvapų kolonėlės korpusą, tačiau teigia, kad kontakto nepajuto. Važiuodama atbuline eiga pajautė, kad ratu atsirėmė į bordiūrą, todėl pavažiavo į priekį. Kvapų aparatas neveikė, todėl išvažiavo. Kontakto nepajuto ir kartu su ja važiavęs keleivis N. B.. Jos automobilis neapgadintas, ji neturėjo tikslo pasišalinti. Tačiau apgadinto turto savininko atsiprašė, sutarė atlyginti žalą, jei draudimo bendrovė nepadengs visų nuostolių.
Atstovė paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas, nesurinkus pakankamai duomenų apie padarytą pažeidimą. Turtas nukentėjo ne dėl KET 101 punkto pažeidimo, bet dėl bendrų pareigų netinkamo laikymosi, t.y. KET 9 punkto. Tačiau šis KET punktas, be nuorodos į konkrečius pažeistus KET punktus, negali būti asmens administracinės atsakomybės pagal ATPK pagrindas šioje situacijoje. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos kontekste G. M. veika negalėjo būti vertinama pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir todėl jai surašytas protokolas nepagrįstai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Iš peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad nei liudytojas N. B., nei G. M. neapžiūri nei kvapų aparato, nei automobilio. Jie kalbasi, išlipę aiškinasi kvapų aparato neveikimo aplinkybes, kalbasi su kitu asmeniu. G. M. iš viso nebuvo išlipusi iš automobilio. Ji paprašė liudytojo N. B., kad padėtų jai važiuojant atbuline eiga prisiparkuoti prie kvapų aparato. Būtent dėl šios priežasties N. B. išlipa. Prašo administracinę teiseną pagal ATPK 127 str.2d., 130 str.1d. nutraukti, nes nėra teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai , kad G. M. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Liudytojas V. O. parodė, kad jam pakako duomenų surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Paaiškino, kad peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti pasišalinimo požymiai. Vairuotoja, prieš pradėdama judėti, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, t.y. KET 101 punkto reikalavimai. Įraše matyti, kad automobilis atsitrenkė į aparatą, automobilis sujudėjo, matyti įlenkimas. Automobilis sustoja, prie kvapų aparato vaikšto automobilio keleivis, apžiūrinėja automobilio galinį bamperį, vėliau atidaro dureles ir kažką vairuotojai pasakė. Įraše matyti, kad vaikinas net ranka prilaiko automobilį, važiuojantį atbuline eiga, numatydamas, kad jis atsitrenks į aparatą. Įraše nesimato, kad ratas liečiasi su bordiūru, pamatavo atstumą nuo galinio rato iki galinio bamperio, atstumas per pusę ilgesnis nei bortelio ilgis. Todėl nustatė, kad automobilio ratas negalėjo užvažiuoti ant bortelio, pirmas kontaktas buvo automobilio galiniu bamperiu.
Liudytojas N. B. paaiškino, kad su G. M. privažiavo prie kvapų aparato. Ji važiavo atbuline eiga, jis buvo lauke. Nematė, kad ji atsitrenktų į aparatą ir jį apgadintų, nes privažiavus prie kvapų aparato, jis stovėjo šalia jo. Aparatas neveikė, todėl išvažiavo.
Pažeidimų faktas ir G. M. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1), tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad 2016-03-03 apie 12.00 val. buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Pramonės pr. 4F įvykęs eismo įvykis, nuvykus minėtu adresu UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas R. L. nurodė, kad yra apgadintas kvapų aparatas eismo įvykio metu. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą pamatė, kad 2016-02-26 14.09 val. minėtą kvapų aparatą apgadino automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo mergina, kuri važiuodama atbuline eiga kliudė kvapų aparatą. Po kontakto toliau bando parkuoti automobilį, vėliau išlipa ir prieina prie kontakto vietos. Po kurio laiko sėda į automobilį ir išvažiuoja (b. l. 2, 3), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta įvykio vieta Kaunas, Pramonės pr. 4F (b. l. 4), G. M. paaiškinimu, kuriame ji nurodė, kad ji 2016-02-26 buvo automobilių plovykloje, tvarkė automobilį, kad atsitrenkė į kvapų aparatą nejuto (b. l. 5), R. L. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad 2016-03-03 atvykus į plovyklą pastebėjo, kad apgadintas kvapų aparatas, peržiūrėjus vaizdo įrašą pamatė, kad aparatą 2016-06-26 apgadino automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), N. B. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2016-06-26 automobilį vairavo G. M., plovykloje ji atsirėmė į bortelį (b. l. 7), pranešimo informacija (b. l. 10), fotonuotraukomis (b. l. 13-16).
Šių įrodymų visuma nustatyta, kad G. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. – sukėlė eismo įvykį, bei ATPK 130 str. 1 d. - pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuriuo ji yra susijus, todėl baustina.
Byloje kilo ginčas dėl teisės pažeidimo numatyto ATPK 130 str.1d. Šioje teisės normoje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šio administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejai, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Tik parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą būtina vertintini visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.
Taigi, nagrinėjamojoje byloje teismas daro išvadą, kad šioje konkrečioje situacijoje G. M. suvokė, kad ji sukėlė eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdama pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodama. Tai akivaizdu ne tik iš teismo posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo, bet ir anksčiau aptartų jos kaltės įrodymų visumos. G. M. atstovės argumentai yra nepagrįsti kitų objektyvių duomenų visuma, kurie leistų teismui manyti kitaip. Tai laikytina tik gynybine versija.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
G. M. administracine tvarka bausta. Jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. M. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs. Teismas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad G. M. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtinas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, G. M. asmenybę, teismas sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą dėl nusižengimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti mažesnę, negu sankcijoje numatytą baudą ir teisės vairuoti transporto priemonę trumpesniam, negu sankcijoje numatytam terminui. Galutinai asmeniui parenkant nuobaudą taikytinos ATPK 33 str. numatytos taisyklės.
Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286 - 288, 293 str.,
nutaria:
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30 ¹ str. skirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą skirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą : ROIK 16055861401.
Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.