Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Juozapavičius, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo J. P. (buvusio K. K.) skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria tenkintas nuteistojo J. P. prašymas dėl jam Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, patikslintu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartimi, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžiu, paskirtų bausmių subendrinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

5. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. rugpjūčio 12 d. gautas nuteistojo J. P. skundas, kuriuo prašoma pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį bei J. P. atskirais nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. P. skundas tenkinamas iš dalies.

8. Aukštesnysis teismas, peržiūrėjęs bylos medžiagą, nuteistojo J. P. atžvilgiu priimtus teismų procesinius sprendimus ir įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje, kuria nutarta nuteistojo J. P. prašymą tenkinti iš dalies, bausmių, jam paskirtų Nuosprendžiu Nr. 1 ir Nuosprendžiu Nr. 2, subendrinimo klausimas iš esmės išspręstas tinkamai ir pagrįstai konstatuota, kad subendrinus šias bausmes J. P. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Vis tik žemesnysis teismas, spręsdamas dėl atskirais nuosprendžiais J. P. paskirtų bausmių subendrinimo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir atskirai nepasisakė dėl bausmių, paskirtų Nuosprendžiu Nr. 2, subendrinimo. Šis pažeidimas nelaikytinas esminiu ir ištaisytinas aukštesniajame teisme, nagrinėjant J. P. skundą dėl žemesniojo teismo nutarties.

9. Remiantis BPK 361 straipsniu, teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė (BPK 361 straipsnio 1 dalis), taip pat teismas gali pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo (BPK 361 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis J. P. kreipėsi į teismą, prašydamas subendrinti Nuosprendžiu Nr. 1 ir Nuosprendžiu Nr. 2 jam paskirtas bausmes.

10. Prieš sprendžiant Nuosprendžiu Nr. 1 ir Nuosprendžiu Nr. 2 J. P. paskirtų bausmių subendrinimo klausimą, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nuosprendžiu Nr. 1 J. P. paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos, o Nuosprendžiu Nr. 2 paskirtos bausmės tarpusavyje nesubendrintos, todėl spręstina, ar Nuosprendžiu Nr. 2 J. P. paskirtos bausmės neturėtų būti subendrintos tarpusavyje. Remiantis teismų praktika, tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, kurios turi būti bendrinamos apėmimo būdu, pirmiausia subendrinamos tarpusavyje, o po to su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007). Taigi, svarbu įvertinti, ar Nuosprendžiu Nr. 2 J. P. paskirtos bausmės neturėtų būti bendrinamos bausmių apėmimo būdu, o jeigu turėtų, prieš bendrinant Nuosprendžiu Nr. 1 ir Nuosprendžiu Nr. 2 J. P. paskirtas bausmes, pirmiausia subendrintinos Nuosprendžiu Nr. 2 jam paskirtos bausmės.

11. Bausmių subendrinimo tvarką reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. Pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis), taip pat kai asmuo nuteisiamas atskirais nuosprendžiais už kelias nusikalstamas veikas, jei po nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo nustatoma, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). BK 64 straipsnis bendrinant bausmes taikomas tais atvejais, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas.

12. Sprendžiant vienoje byloje Nuosprendžiu Nr. 2 J. P. paskirtų bausmių subendrinimo klausimą, taikytinas BK 63 straipsnis (BK 63 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 63 straipsnį teismas gali subendrinti paskirtas bausmes trimis būdais: visiškai jas sudėdamas, iš dalies jas sudėdamas ir jas apimdamas. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis), kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 3 dalis), o kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kitais atvejais bendrinant bausmes taikomas visiškas arba dalinis jų sudėjimas.

13. Nagrinėjamu atveju aktualus BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas bausmių subendrinimo jas apimant pagrindas – kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Vertinant, ar nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, reikia vadovautis ne tik BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu formaliuoju kriterijumi (nusikalstamų veikų priskyrimu skirtingoms negretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį), bet ir konkrečių padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžiu ir laipsniu. Pagal teismų praktiką, nustatydamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, nustatydamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019).

15. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, konstatuotina, kad Nuosprendžiu Nr. 2 J. P. paskirtos bausmės turėtų būti bendrinamos apėmimo būdu, todėl prieš bendrinant Nuosprendžiu Nr. 1 ir Nuosprendžiu Nr. 2 J. P. paskirtas bausmes, pirmiausia subendrintinos Nuosprendžiu Nr. 2 jam paskirtos bausmės. Minėta, Nuosprendžiu Nr. 2 už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X 1233 redakcija), padarymą J. P. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, o už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 157 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI 2198 redakcija), padarymą jam paskirta 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinus apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, už BK 189 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X 1233 redakcija), BK 157 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI 2198 redakcija) nustatytų nusikalstamų veikų padarymą J. P. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

16. Pažymėtina, kad tai, jog Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, patikslintu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartimi, J. P. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X 1233 redakcija), padarymą paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Nuosprendžiu Nr. 1 J. P. paskirta bausme, šiuo atveju įtakos jam paskirtų bausmių bendrinimo eiliškumui neturi, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 10 d. nuosprendyje, kuriuo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. nuosprendis, patikslintas Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartimi, nurodyta, kad juo paskirtos bausmės bendrinimo su Nuosprendžiu Nr. 1 paskirta bausme klausimas paliktinas spręsti BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka, o apie bausmės, paskirtos už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X 1233 redakcija), padarymą, subendrinimą su bausmės, paskirtos už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 157 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI 2198 redakcija), padarymą ir su Nuosprendžiu Nr. 1 J. P. paskirta galutine subendrinta bausme plačiau nepasisakyta, be to, visiškai neužsiminta apie tai, kad už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X 1233 redakcija), padarymą J. P. paskirta bausmė jau buvo Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, patikslintu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartimi, subendrinta su Nuosprendžiu Nr. 1 jam paskirta galutine subendrinta bausme. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, galima daryti išvadą, jog aptariamas likęs neaiškumas dėl Nuosprendžiu Nr. 2 J. P. paskirtų bausmių subendrinimo galėjo ir turėjo būti pašalintas skundžiamoje nutartyje, tačiau kadangi tai nebuvo padaryta, šį neaiškumą pašalina aukštesnysis teismas.

17. Subendrinus Nuosprendžiu Nr. 2 J. P. paskirtas bausmes, spręstina dėl Nuosprendžiu Nr. 1 ir Nuosprendžiu Nr. 2 jam paskirtų galutinių subendrintų bausmių subendrinimo. Iš Nuosprendžio Nr. 1 matyti, kad J. P. buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, padarytų 2015 m. rugsėjo – lapkričio mėn., padarymą, o Nuosprendžiu Nr. 2 – už nusikalstamų veikų, padarytų 2016 m. balandžio mėn., padarymą. Kadangi Nuosprendis Nr. 1 buvo priimtas tik 2023 m. vasario 3 d., akivaizdu, jog nusikalstamos veikos, už kurių padarymą J. P. buvo nuteistas Nuosprendžiu Nr. 2, buvo padarytos iki Nuosprendžio Nr. 1 priėmimo, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios nutarties 11 pastraipoje, darytina išvada, jog skirtingais nuosprendžiais J. P. paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis (BK 63 straipsnio 9 dalis).

18. Šios nutarties 12 pastraipoje jau minėta, kad pagal BK 63 straipsnį teismas gali subendrinti paskirtas bausmes trimis būdais: visiškai jas sudėdamas, iš dalies jas sudėdamas ir jas apimdamas. Aptariamoje pastraipoje taip pat detalizuota, kokiais atvejais kiekvienas iš šių bausmių bendrinimo būdų taikomas. Žemesnysis teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad bausmės, J. P. paskirtos Nuosprendžiu Nr. 1 ir Nuosprendžiu Nr. 2, bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir J. P. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metamas. J. P. skunde aukštesniajam teismui nurodo, jog nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jis nuteistas Nuosprendžiu Nr. 1 ir Nuosprendžiu Nr. 2, labai skiriasi pagal savo pavojingumą, todėl egzistuoja BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas bendrinant Nuosprendžiu Nr. 1 ir Nuosprendžiu Nr. 2 J. P. paskirtas bausmes taikyti bausmių apėmimą ir jam paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Aukštesnysis teismas su tokiu nuteistojo vertinimu nesutinka.

19. J. P., grįsdamas savo poziciją dėl to, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jis nuteistas Nuosprendžiu Nr. 1 ir Nuosprendžiu Nr. 2, labai skiriasi pagal savo pavojingumą, iš esmės akcentuoja tai, jog jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį – BK 157 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI 2198 redakcija) nustatyta nusikalstama veika, už kurios padarymą J. P. nuteistas Nuosprendžiu Nr. 2, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nors su nuteistojo teiginiu, kad pagal BK 11 straipsnį nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jis nuteistas Nuosprendžiu Nr. 1 ir Nuosprendžiu Nr. 2, priskiriamos skirtingoms kategorijoms, nėra pagrindo nesutikti, visgi aptariamas kriterijus, vertinant atskirų nusikalstamų veikų pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto kontekste, kaip minėta šios nutarties 13 pastraipoje, nėra vienintelis ar lemiamas – būtina nustatyti konkrečių padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikalstamos veikos, priskiriamos gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, labai skiriasi pagal pavojingumą, arba atvirkščiai – nors priskiriamos skirtingoms kategorijoms, tačiau pagal pavojingumą gali nesiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019).

20. Vertinant Nuosprendyje Nr. 1 ir Nuosprendyje Nr. 2 nustatytas nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes, galima įžvelgti tam tikrą santykinai panašų J. P. veikimo modelį – tiek Nuosprendžiu Nr. 1, tiek Nuosprendžiu Nr. 2 J. P. nuteistas už nusikalstamu būdu gauto turto – BMW markės automobilių – įgijimą užsienyje (Vokietijos Federacinėje Respublikoje), abiem atvejais jis, bendrininkaudamas su kitais asmenimis, tikėjosi nepilnamečių asmenų pagalbos įgyvendinant nusikalstamą sumanymą – minėtus automobilius parvairuojant į Lietuvos Respubliką. Taigi, nusikalstamų veikų, už kurių padarymą J. P. nuteistas Nuosprendžiu Nr. 1 ir Nuosprendžiu Nr. 2, realus pavojingumo laipsnis skiriasi santykinai nedaug, o jų pavojingumo pobūdis iš esmės nesiskiria – nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymą J. P. nuteistas Nuosprendžiu Nr. 1, kėsinamasi į turtines teises ir interesus (BK 189 straipsnio 2 dalis), valdymo tvarką (BK 300 straipsnio 1 dalis), tačiau taip pat į vaiką ir šeimą (BK 159 straipsnio 1 dalis), o nusikalstamų veikų, už kurių padarymą J. P. nuteistas Nuosprendžiu Nr. 2, objektai taip pat turtinės teisės ir interesai (BK 189 straipsnio 1 dalis) bei vaikas ir šeima (BK 157 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, ir Nuosprendžiu Nr. 1, ir Nuosprendžiu Nr. 2 J. P. paskirtos tos pačios panašaus dydžio bausmės – Nuosprendžiu Nr. 1 jam paskirta subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, ir J. P. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, o Nuosprendžiu Nr. 2 J. P. paskirtos bausmės, kaip minėta, subendrintinos ir jam skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, nusikalstamos veikos, už kurių padarymą J. P. nuteistas Nuosprendžiu Nr. 1 ir Nuosprendžiu Nr. 2, pagal pavojingumą iš esmės nesiskiria tiek, kad bendrinant jais paskirtas bausmes būtų galima, remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, taikyti bausmių apėmimą.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bendrinant Nuosprendžiu Nr. 1 ir Nuosprendžiu Nr. 2 J. P. paskirtas bausmes pagrindo taikyti bausmių apėmimą nėra. Tai pagrįstai nustatė ir žemesnysis teismas. Taigi, bausmės, J. P. paskirtos Nuosprendžiu Nr. 1 ir Nuosprendžiu Nr. 2, galėjo būti subendrintos jas iš dalies arba visiškai sudedant. Baudžiamajame įstatyme nėra imperatyviai nustatyta, kokiais atvejais bendrinant bausmes taikytinas visiškas ar dalinis bausmių sudėjimas, parinkti vieną iš šių bausmių bendrinimo būdų – teismo diskrecija. Aukštesniojo teismo vertinimu, apygardos teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą ir prie Nuosprendžiu Nr. 2 J. P. paskirtos 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį Nuosprendžiu Nr. 1 jam paskirtos 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo – bei J. P. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams. Be to, nors prieš bendrindamas Nuosprendžiu Nr. 1 ir Nuosprendžiu Nr. 2 J. P. paskirtas bausmes, apygardos teismas nesubendrino Nuosprendžiu Nr. 2 jam paskirtų bausmių, kas nagrinėjamu atveju, kaip minėta, turėjo būti padaryta, tai, kaip ir skunde aukštesniajam teismui nuteistojo pateikiami argumentai, be kita ko, susiję su noru gyventi šeimoje, prisidėti prie savo mažamečių vaikų auginimo, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog prie Nuosprendžiu Nr. 2 J. P. paskirtos griežtesnės bausmės (3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės) turėtų būti pridėta mažesnė Nuosprendžiu Nr. 1 jam paskirtos bausmės (2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės) dalis nei skundžiamoje nutartyje. Tokią išvadą galima daryti atsižvelgus, be kita ko, į J. P. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, į kurias atsižvelgė ir žemesnysis teismas – jis iki Nuosprendžio Nr. 1 ir Nuosprendžio Nr. 2 priėmimo buvo teistas dar du kartus, nusikalto teistumui neišnykus, be to, visos šešios nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas aptariamais nuosprendžiais, padarytos mažiau nei vienerių metų laikotarpyje. Kita vertus, nusikalstamos veikos, už kurių padarymą J. P. nuteistas Nuosprendžiu Nr. 1 ir Nuosprendžiu Nr. 2, padarytos, kaip minėta, iki 2017 m. spalio 6 d., o iki 2017 m. spalio 6 d galiojusi BK 63 straipsnio 4 dalies redakcija (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nenustatė pareigos teismui, bendrinančiam bausmes ir taikančiam dalinį bausmių sudėjimo būdą, nurodyti kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvų, kaip tai nustatyta šiuo metu galiojančioje BK 63 straipsnio 4 dalies redakcijoje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), taigi, teismui šių motyvų detalizuoti nėra būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-495/2020).

22. Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė ir tai, jog subendrintos bausmės pradžia J. P. skaičiuotina nuo skundžiamos nutarties paskelbimo dienos, o į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kurį J. P. atliko bausmes pagal Nuosprendį Nr. 1 ir Nuosprendį Nr. 2. Visgi J. P. skunde aukštesniajam teismui akcentuoja tai, jog subendrintos bausmės pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo minėtos nutarties įsiteisėjimo dienos. Aukštesnysis teismas šį J. P. argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad Nuosprendžiu Nr. 1 ir Nuosprendžiu Nr. 2 paskirtų bausmių subendrinimo klausimas kilo tada, kai šie nuosprendžiai jau buvo pateikti vykdyti. Kita vertus, bausmės pradžios laiko nustatymas yra aktualus tik sprendžiant laiko, kuris įskaitytinas į bausmės atlikimo laiką, klausimą ir iš esmės niekaip J. P. padėties nekeičia.

23. J. P. taip pat nurodo, kad Nuosprendis Nr. 2 Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymu buvo nepagrįstai pateiktas Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui vykdyti nesubendrinus bausmių, paskirtų Nuosprendžiu Nr. 1 ir Nuosprendžiu Nr. 2. Visgi šis nuteistojo J. P. keliamas klausimas susijęs su nuosprendžio vykdymo tvarka ir skundžiamoje nutartyje pagrįstai nebuvo sprendžiamas, todėl aukštesnysis teismas šio klausimo neanalizuoja ir dėl jo plačiau nepasisako.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, jog žemesnysis teismas iš esmės tinkamai išsprendė bausmių, J. P. paskirtų Nuosprendžiu Nr. 1 ir Nuosprendžiu Nr. 2, subendrinimo klausimą ir pagrįstai konstatavo, kad subendrinus šias bausmes J. P. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Vis tik atsižvelgiant į tai, kad žemesnysis teismas, prieš spręsdamas Nuosprendžiu Nr. 1 ir Nuosprendžiu Nr. 2 J. P. paskirtų bausmių subendrinimo klausimą, neišsprendė bausmių, jam paskirtų Nuosprendžiu Nr. 2, subendrinimo klausimo, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, skundžiama nutartis keistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo J. P. (buvusio K. K.) skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, J. P. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, patikslintu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartimi, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžiu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, J. P. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, patikslintu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartimi, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžiu, paskirtas subendrintas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.