- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-95-212/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- E. B.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A–95–212/2008
N UTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. kovo 31 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovei V. K. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė nustatyti nuolatinę naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini): jai nuolatiniam naudojimuisi paskirti patalpas nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtas I-1 (verandą 5,05 kv.m.), I-6 (koridorių 4,33 kv.m.), I-5 (kambarį 9,29 kv.m), I-4 (kambarį 13,30 kv.m.); atsakovei – I-2 (kambarį 10,05 kv.m.), I-10 (vonią 3,58 kv.m.), I-9 (koridorių 1,73 kv.m.), I-8 (verandą 5,25 kv.m.), I-7 (verandą 8,98 kv.m.); nustatyti, kad patalpa, pažymėta byloje I-3 (virtuve 9,35 kv.m.), bendrasavininkės naudojasi lygiomis teisėmis bendrai; atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, uždraudžiant atsakovei bet kokiais būdais trukdyti patekti jai (ieškovei) į virtuvę ir ja naudotis; priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1996-08-23 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo 52/100 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais. Kadangi nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, nuosavybe naudojosi taip, kaip iki tol naudojosi buvęs savininkas, t.y. ji naudojosi patalpomis I-1, I-6, I-5, I-4, o atsakovė – I-2, I-10, I-9, I-8, I-7. Patalpa I-3 (virtuve) naudojosi bendrai. Tačiau atsakovė savavališkai užkalė duris, vedančias į virtuvę iš kambario, ir viena užvaldė virtuvę, tuo padarydama didelių nepatogumų. Kitos patalpos, kur ji galėtų ruošti valgį, neturi, o šeimoje yra nepilnamečių vaikų. Be to, atsakovė ją įžeidė, nes ji yra romų tautybės, todėl priteistina ir neturinė žala.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: nustatė nuolatinę naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini): ieškovei E. B. nuolatiniam naudojimuisi paskyrė patalpas nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtas I-1 (verandą 5,05 kv.m.), I-6 (koridorių 4,33 kv.m.), I-5 (kambarį 9,29 kv.m), I-4 (kambarį 13,30 kv.m.), atsakovei V. K. – I-2 (kambarį 10,05 kv.m.), I-10 (vonią 3,58 kv.m.), I-9 (koridorių 1,73 kv.m.), I-8 (verandą 5,25 kv.m.), I-7 (verandą 8,98 kv.m.). Ieškinį kitoje dalyje atmetė.
Nustatė, kad ieškovei priklauso 52/100 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei - 48/100, kurios yra bendrasavininkės. Teismas sprendė, jog dėl naudojimosi patalpomis nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtomis I-1 (veranda 5,05 kv.m.), I-6 (koridoriumi 4,33 kv.m.), I-5 (kambariu 9,29 kv.m.), I-4 (kambariu 13,30 kv.m.), kuriomis naudojasi ieškovė, ginčo nėra, taip pat nėra ginčo dėl atsakovės naudojimosi patalpomis I-2 (kambariu 10,05 kv.m.), I-10 (vonia 3,58 kv.m.), I-9 (koridoriumi 1,73 kv.m.), I-8 (veranda 5,25 kv.m.), I-7 (veranda 8,98 kv.m.), todėl ieškinį šioje dalyje tenkino.
Nustatė, kad šiuo metu patalpa I-3 – virtuve 9,35 kv.m. naudojasi viena atsakovė. Tarp šalių nuo 1996-10-21, kai atsakovė įsigijo namo dalį, susiklostė tradicinė naudojimosi patalpa I-3 tvarka, kuria ieškovė niekada nesinaudojo, ja visą laiką naudojosi atsakovė. Be to, daugiau kaip dešimt metų ieškovė nereiškė reikalavimo dėl pažeistos savo teisės naudotis virtuve. Sprendė, jog ginčo patalpa I-3 yra įsiterpusi tarp kitų izoliuotų patalpų I-2, I-9, I-10, kuriomis naudojasi atsakovė, todėl leidus naudotis ginčo patalpa ieškovei, būtų pažeistas atsakovės buto vientisumas. Be to, ieškovė yra kitose savo patalpose įsirengusi virtuvę, todėl naudojimasis ginčo patalpa nėra jai pirmo būtinumo poreikių tenkinimas. Reikalavimą nustatyti, kad patalpa I-3 bendrasavininkės naudojasi lygiomis teisėmis bendrai, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, uždraudžiant atsakovei bet kokiais būdais trukdyti patekti jai (ieškovei) į virtuvę ir ja naudotis, teismas atmetė atsižvelgdamas į teismų suformuotą praktiką (2006-09-18 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2006; 2007-06-22 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2007). Pažymėjo, kad naudojimosi teisės apribojimas nereiškia nuosavybės teisių atėmimo, tarp šalių yra galimi įvairūs kompensacijos dėl naudojimosi patalpa būdai – nuoma, panauda, šalims susitarus galimas ir nuosavybės dalies perleidimas kitai šaliai.
Nustatė, kad tarp šalių konfliktai kildavo tik buitiniu, bet ne tautinės priklausomybės pagrindu, todėl reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už įžeidimą dėl tautinės priklausomybės teismas atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl patalpos I-3 priskyrimo abiems šalims naudotis bendrai panaikinti ir priimti naują sprendimą: ginčijamoje dalyje ieškinį tenkinti visiškai; atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, uždraudžiant atsakovei bet kokiais būdais trukdyti ieškovei patekti į virtuvę ir ja naudotis, arba sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad sprendimas iš dalies neteisėtas, nepagrįstas, prieštaraujantis CPK nuostatoms, teismas neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių, neišsprendė visų klausimų, o būtent: neišspręstas klausimas dėl patalpos I-3 naudojimosi tvarkos, t.y. rezoliucinėje dalyje nepasisakyta, kuri šalis turi teisę šiomis patalpomis naudotis ir kokiu būdu; neatsižvelgta į tai, kad ji turi penkis vaikus, kad patalpa I-3 iki teisminių ginčų naudojosi ji, o anksčiau patalpa naudojosi jai pardavęs asmuo, į tai, kad ir pati atsakovė pripažino, jog virtuvė skirta bendram naudojimui. Teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, kad virtuve naudojosi abi šalys ir tik šiuo metu ieškovė į ją nepatenka, nes vykstant teismo procesui bijo užeiti į virtuvę. Be to, kai pirko namo dalį, virtuvės durys buvo atidarytos, kas įrodo, jog ji galėjo ir turėjo teisę patekti į ginčo patalpą ir ja naudotis. Taip pat šią teisę pripažino ir atsakovė 2007-12-11 teismo posėdžio metu, teigdama, jog „ieškovė turi teisę patekti į virtuvę, tik būtų problema ja naudotis“. Mano, kad prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms teismo argumentas, jog ginčo patalpa I-3 yra įsiterpusi tarp izoliuotų patalpų I-2, I-9, I-10, kuriomis naudojasi atsakovė, nes, kaip matyti iš byloje pateikto plano, į ginčo patalpą galima pateikti ir pro duris iš patalpos, pažymėtos I-4, kuria naudojasi ji (ieškovė). Be to, kadangi virtuvė yra namo specifinė vieta, kurios naudojimasis ir eksploatavimas yra išskirtinis, patalpa yra reikalinga visiems name gyvenantiems asmenims, tai draudimas ja naudotis yra neteisėtas. Jai sudaryti papildomi sunkumai, nes turėjo išlaidų ir nepatogumų gaminant maistą bendro naudojimo patalpose, įsirengiant bet kokius minimalius virtuvės patogumus kitose patalpose. Pagal tokią teismo nustatytą patalpų naudojimosi tvarką, atsakovė galėtų naudotis 4,68 kv.m. didesniu plotu nei jai priklauso nuosavybės teise.
Atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad šalys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 52/100 gyvenamojo namo ir jo priklausinių, atsakovei – 48/100 gyvenamojo namo ir jo priklausinių (b. l. 37, 53). Ginčo dėl nuosavybės dalių tarp šalių nėra, naudojimosi tvarka nustatyta nebuvo. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nes jos teigimu, atsakovė draudžia naudotis bendrąja virtuve, plane pažymėta 1-3. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį iš esmės patenkino ir nustatė naudojimosi tvarka patalpomis, tačiau dėl patalpos 1-3 nepasisakė. Ieškovė mano, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, nes teismas neišsprendė klausimo dėl ginčo patalpos, virtuvės 1-3. Mano, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad virtuve visada naudojosi ir naudojasi tik atsakovė. Taip pat mano, kad teismas neatsižvelgė į svarbias bylos aplinkybes: ji turi 5 vaikus, jos padėtis sunkesnė, neturi kur gaminti valgį, ribojama jos teisė į nuosavybę.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 4. 75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis) reikalauja, sprendžiant dėl atidalijimo bei parenkant bendraturčiams priimtiniausią bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, įvertinti ir tarp bendraturčių susiklosčiusių faktinių santykių padėtį, o taip pat tai, ar siūlomas atidalijimo variantas nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančių naudotis patalpų vertingumo prasme.
Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad virtuve, plane pažymėta indeksu 1-3, naudojasi tik atsakovė. Virtuve atsakovė naudojosi ir prieš ieškovei įsigijant dalį namo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis iš byloje esančių ir šalių pateiktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nustatė, kad virtuve nuo pat namo dalies įsigijimo, t. y. nuo 1995-06-20, naudojosi viena atsakovė. Tai patvirtino ir ieškovei namo dalį pardavusio A. N. buvusi žmona R. L., kuri paaiškino, kad virtuvės buvo atskiros, jų virtuvė buvo įrengta verandoje (b. l. 35). Tai patvirtino ir atsakovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pripažino ir pati ieškovė. Ieškovė prieštarauja pati sau: ieškinyje nurodė, kad atsakovė duris užkalė 2007 m. žiemą, vėliau - kad duris užkalė po remonto, kurį atliko prieš tris metus (b. l. 3-4, 60-61). Ieškovė tvirtina, kad kitos virtuvės ji neturi, o patalpos 1-3 durys yra užkaltos, valgį gamina verandoje. Ieškovė ir liudytojai tvirtina, kad durų visai nėra, jos uždarytos plokšte, o ieškovės virtuvė yra verandoje, kurią ši apšiltino. Netikėti šiais atsakovės paaiškinimais nėra pagrindo, nes ieškovė atsisakė vykti į vietą ir apžiūrėti patalpas (b. l. 61). Kolegija daro išvadą, kad ginčo patalpa-virtuve, plane pažymėta indeksu 1-3 visuomet naudojosi ir naudojasi atsakovė. Nors įstatymas reglamentuoja nuosavybės neliečiamumo principą, nagrinėjant konkretų ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu turtu, jis negali būti suabsoliutintas. Ginant vieno savininko teises negali būti pažeidžiamos kito savininko teisės. Kuomet nėra galimybės nustatyti naudojimosi tvarkos taip, kad bendraturčiai galėtų naudotis jiems priklausančia nuosavybės teise turto dalimi, ginčas išsprendžiamas siekiant suderinti priešingas pozicijas taip, kad būtų padaryta kuo mažiau žalos jų teisėms ir teisėtiems interesams. Iš byloje esančio plano (b. l. 44) matyti, kad atsakovei priklausančios patalpos pereinamos ir virtuvė negali būti visiškai izoliuota nuo gyvenamųjų patalpų, todėl naudotis šia patalpa bendrai negalima.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Sprendimas tikslintinas dalyje dėl naudojimosi ginčo patalpa 1-3, nustatant, kad šia patalpa naudojasi atsakovė V. K.. Ieškovė turi teisę prašyti atsakovės nuomos mokesčio už jai tenkančia naudotis didesnę dalinę nuosavybę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeisti: nustatyti, kad patalpa, plane pažymėta indeksu 1-3, turinčią 9, 35 kv. m. ploto naudojasi V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) .
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 15 Lt (penkiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.