Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (teisėjo pranešėjo), Broniaus Januškos (kolegijos pirmininko), Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Giedrei Katinaitei,

dalyvaujant pareiškėjo R. G.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (toliau – atsakovas arba VMI), trečiajam suinteresuotam asmeniui Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus AVMI atstovai teismo posėdyje nedalyvavo apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems tinkamai pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Byloje nustatyta, kad Pareiškėjas 2003 m. įsigijo 4 butus ir pardavė 2 butus, o 2004 m. įsigijo 6 butus ir pardavė 8 butus Alytaus, Marijampolės ir Prienų miestuose (Komisijos b.l. 78-157). Mokesčių administratorius šiuos Pareiškėjo veiksmus 2003-2004 metais įvertino kaip individualią veiklą (b.l. 12, 16, 18).

Pareiškėjas neginčija, kad jis vykdė individualią veiklą, tačiau nesutinka su mokesčių administratoriaus GPM bazės apskaičiavimu.

GPMĮ 2 str. 7 dalyje nustatyta, kad, kad individuali veikla - savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Taigi individualiai veiklai būdingi savarankiškumo bei siekio gauti ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį požymiai. Savarankiškumas reiškia, kad gyventojas vykdydamas šią veiklą yra nepriklausomas, t. y. pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats pasirenka veiklos kryptį, patiria veiklos išlaidas, gauna pajamų. Šis požymis padeda atriboti individualią veiklą nuo darbo teisinių santykių. Siekis gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį reiškia, kad gyventojas tam tikrą laikotarpį pasikartojančiais sandoriais savo pajamas investuoja į veiklą, iš kurios nuolat uždirba pajamas, tikėdamasis gauti pelno. Taigi norint individualią veiklą atriboti nuo atsitiktinių sandorių turi būti nustatyta siekiant uždirbti pelną sudaromų sandorių sistema, t. y. gyventojas nuo veiklos pradžios turi turėti veiklos planą, nuosekliai patirti išlaidas šiai veiklai ir iš vykdomos veiklos pastoviai gauti pajamų.

Iš bylos medžiagos (Komisijos b.l. 78-157) matyti, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, pagrindžiančių Pareiškėjo vykdytos nekilnojamojo turto objektų įsigijimo ir pardavimo veiklos savarankiškumą, jo veiklai budingą siekį gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Pareiškėjo tikslą įsigyjamą nekilnojamąjį turtą parduoti ir tokiu būdu uždirbti pelną, todėl konstatuotina, kad mokesčių administratorius pagristai teigia, jog Pareiškėjo vykdyta veikla (nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas) atitinka GPMĮ įtvirtintos individualios veiklos savarankiškumo, tęstinumo ir ekonominės naudos siekinio požymius, dėl to pareiškėjo sisteminga veikla perkant ir parduodant nekilnojamąjį turtą yra priskirtina individualiai veiklai, o iš šios veiklos gautos pajamos turi būti apmokestinamos atitinkama GPMĮ nustatyta tvarka.

Mokesčių administratorius atlikto patikrinimo metu Pareiškėjo 2003-2004 m. laikotarpio gyventojų pajamų mokesčio bazę nustatė pagal jo atliktą įvertinimą, pritaikęs ekonominių modelių vertinimo metodą (b.l. 16, 18). Mokesčių administravimo įstatymo (2004-04-13 įstatymo Nr. 1X-2112 redakcija) 70 str. 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, t. y. atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus vertinimo metodus, atitinkančius protingumo, bei kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Šio straipsnio 2 dalyje – nustatyta, kad detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.

Valstybinės Mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintos Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato mokesčių administratoriaus įvertinimo, siekiant apskaičiuoti teisingą mokesčių mokėtojui (mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, toliau - mokesčių mokėtojas) priklausančią mokėti mokesčio sumą, atlikimo tvarką (toliau - įvertinimas) (1 p.).

Taisyklių 4 p. nustatyta, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestines prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: 1) apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento. į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto verte ir (ar) asmenines išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais). Taisyklių 6.1. nustato, kad norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius konstatuoja faktus bei aplinkybes, kurioms esant gali būti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal įvertinimą tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte.

Byloje nustatyta, kad Pareiškėjas 2004-04-29 Alytaus AVMI pateiktoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2003 m. ir 2005-09-05 Alytaus AVMI pateiktoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2004 m. vietos mokesčių administratoriui pateikė neteisingus duomenis apie savo 2003-2004 m. (Komisijos b.l. 70-74) gautas pajamas. Byloje nustatyta, kad Pareiškėjas pagal 2003-04-08 antstolio turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 1243 už 6180 Lt įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje (Komisijos b.l. 78), kurį už 6200 Lt pagal 2003-09-13 pardavė R. M. (Komisijos b.l. 79). Pagal 2003-07-03 antstolio turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2003 spalio 28 d. sutartį su M. P. Pareiškėjas už 8000 Lt įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) Alytuje (Komisijos b.l. 86-88), kurį 2003-11-26 pirkimo-pardavimo sutartį už 8000 Lt pardavė G. A. (Komisijos b.l. 90-93). Pagal 2003-12-08 antstolio turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas už 13500 Lt įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Marijampolėje (Komisijos b.l. 97), kurį už 14000 Lt pagal 2004-02-28 sutartį pardavė G. B. (Komisijos b.l. 98-101). Pagal 2004-03-02 antstolio turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas už 15000 Lt įsigijo butą (duomenys neskelbtini), Alytuje (Komisijos b.l. 104), kurį pagal 2004-04-21 sutartį už 15000 Lt pardavė N. M. ir M. M. (Komisijos b.l. 105-107). Pareiškėjas pagal 2003-12-29 antstolio turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) už 11340 Lt įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, kurį už 12000 Lt pagal 2004-05-05 sutartį pardavė O. U. (Komisijos b.l. 112). Pagal 2004-05-05 sutartį su D. L. ir L. L. Pareiškėjas už 12000 Lt įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Alytuje (Komisijos b.l. 115), kurį už 12000 Lt pagal 2004-07-15 sutartį pardavė L. M. (Komisijos b.l. 116). Pagal 2004-03-04 antstolio turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas už 9500 Lt jį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Prienuose (Komisijos b.l. 123), kurį pagal 2004-04-30 sutartį už 9500 Lt pardavė Ž. L. ir L. L. (Komisijos b.l. 124). Pareiškėjas pagal 2004-03-26 antstolio turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) už 9900 Lt įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Prienuose (Komisijos b.l. 130), kurį už 10000 Lt pagal 2004-07-30 sutartį pardavė B. (Komisijos b.l. 131). Pagal 2004-06-23 antstolio turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) už 16800 Lt įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) Alytuje (Komisijos b.l. 138), kurį už 19000 Lt pagal 2004-12-02 sutartį pardavė R. S. ir Š. S. (Komisijos b.l. 139). Pagal 2004-09-10 antstolio turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas už 9250 Lt įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolėje (Komisijos b.l. 147), kurį už 9300 Lt pagal 2004-11-10 sutartį pardavė R. S. ir L. S. (Komisijos b.l. 148). Nustatyta, kad Pareiškėjo minėti nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai pagrįsti ekonomine logika. Kaip matyti iš minėtų byloje pateiktų tarp Pareiškėjo ir G. A., M. ir M. M., L. M. bei Ž. L. ir L. L. sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių, Pareiškėjas šiems asmenims butus pardavė už tą pačią kainą, kaip ir buvo iš jų įsigijęs. Tarp Pareiškėjo ir R. M., G. B., O. U., N. B., R. S., Š. S. bei R. S. ir L. S. sudarytų būtų pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad Pareiškėjui nuosavybės teise priklausiusių butų pardavimo notarinių veiksmų atlikimo išlaidos bei šių butų valdymo laikotarpiu su komunalinių paslaugų teikimu susijusios išlaidos viršijo Pareiškėjo gautą pelną. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atliekamo patikrinimo metu mokesčių administratorius gavo Alytaus miesto ir rajono polį komisariato 2005-08-03 raštą Nr. 52-1-13 NT-8171, su kuriuo buvo pateikti dėl Pareiškėjo vykdytos pirkimo-pardavimo veiklos atlikto ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 52-1-01117-05 surinkti įrodymai, t. y. iš Pareiškėjo butus įsigijusių minėtų asmenų liudytojų apklausos protokolai. Iš byloje esančių M., G. B., O. U., N. B., R. Š., S. S., R. S. S., G. A., N. M., L. M. bei L. L. liudytojų apklausų protokolų matyti, kad šie asmenys nurodė, jog Pareiškėjui už minėtus butus jie sumokėjo žymiai didesnę kainą nei nurodyta minėtose notariškai patvirtintose butų pirkimo-pardavimo sutartyse. Alytaus AVMI atlikto patikrinimo metu gavo Alytaus rajono apylinkės teismo 2005-10-29 baudžiamąjį įsakymą, iš kurio matyt Alytaus rajono apylinkės teismas, pripažindamas Pareiškėją kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 str. 1 dalyje.

Esant šioms aplinkybėm konstatuotina, byloje esančios medžiagos mokesčių administratorius pagristai padarė išvadą, jog Pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuojant mokesčius, nes vietos mokesčių administratoriui pateikė neteisingus duomenis metinėse pajamų mokesčio deklaracijose už 2003 ir 2004 metus apie savo 2003 ir 2004 m. gautas pajamas. Mokesčių.administratoriaus nustatytos aplinkybės atitinka Taisyklių 4 punkto reikalavimus. Todėl mokesčių administratorius pagrįstai Pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio bazę apskaičiavo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.

Taisyklių 6.2. punkte nustatyta, kad norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius parenka informacijos, duomenų šaltinį (-ius), reikalingus įvertinimui atlikti. Mokesčių administratorius turi parinkti tuos informacijos ir duomenų šaltinius, kurie leistų nustatyti kuo teisingesnį mokestinės prievolės dydį. Įvertinimui atlikti gali būti naudojamas vienas ar keli informacijos, duomenų šaltiniai, o Taisyklių 29, 29.1. – 29.11.p. punktai nustatyto šiuos šaltinius, iš kurių gauta informacija mokesčių administratoriaus pareigūnas turi teisę naudotis atlikdamas įvertinimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius pagal įvertinimą apskaičiuodamas Pareiškėjo 2003-2004 m. gyventojų pajamų mokesčio bazę naudojosi Taisyklių 29 punkte nustatytais informacijos šaltiniais, t. y. vadovavosi informacija, gauta iš paties Pareiškėjo, Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato 2005-08-03 raštu Nr. 52-1-13 NT-8171 pateiktuose liudytojų apklausos protokoluose esančia iš Pareiškėjo minėtus butus įsigijusių fizinių asmenų pateikta informacija bei Alytaus rajono apylinkės teismo 2005-10-29 baudžiamuoju įsakymu. Kaip matyti iš Alytaus AVMI 2006-08-09 patikrinimo akto Nr. 68-06-32-53, mokesčių administratorius Pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio bazę apskaičiavo remdamasis minėtuose liudytojų apklausos protokoluose pateikta informacija. R. M. 2005-07-25 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad už įsigytą batą Pareiškėjui sumokėjo 11500 Lt, o ne 6200 Lt, kaip nurodyta 2003-09-13 pirkimo-pardavimo sutartyje. G. A. 2005-07-27 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad už įsigytą butą Pareiškėjui sumokėjo 12000 Lt. o ne 8000 Lt, kaip nurodyta 2003-11-26 pirkimo-pardavimo sutartyje. G. B. 2005-07-29 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad už įsigytą butą Pareiškėjui sumokėjo I60OO Lt, o ne 14000 Lt, kaip nurodyta 2004-02-28 pirkimo-pardavimo sutartyje. N. M. 2005-07-25 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad už įsigytą butą Pareiškėjui sumokėjo 27000 Lt, o ne 15000 Lt, kaip nurodyta 2004-04-21 pirkimo-pardavimo sutartyje. L. M. 2005-07-26 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad už įsigytą butą Pareiškėjui sumokėjo 27000 Lt, o ne 12000 Lt, kaip nurodyta 2004-07-15 pirkimo-pardavimo sutartyje. L. L. 2005-07-27 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad už įsigytą butą Pareiškėjui sumokėjo 16000 Lt, o ne 9500 Lt, kaip nurodyta 2004-04-30 pirkimo-pardavimo sutartyje. N. B. 2005-07-29 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad už įsigytą butą Pareiškėjui sumokėjo 14500 Lt, o ne 10000 Lt, kaip nurodyta 2004-07-30 pirkimo-pardavimo sutartyje. R. S. ir Š. S. 2005-07-28 liudytojų apklausos protokoluose nurodė, kad už įsigytą butą Pareiškėjui sumokėjo 420O0 Lt, o ne 19000 Lt. kaip nurodyta 2004-12-02 pirkimo-pardavimo sutartyje. R. S. ir L. S. 2005-07-26 liudytojų apklausos protokoluose nurodė, kad už įsigytą butą Pareiškėjui sumokėjo 22000 Lt. o ne 9300 Lt, kaip nurodyta 2004-11-10 pirkimo-pardavimo sutartyje. Kadangi Alytaus AVMI rėmėsi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka baudžiamojoje byloje Nr. 52-1-01 1 17-05 surinktais ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2005-10-29 baudžiamuoju įsakymu įvertintais įrodymais dėl butų pardavimo kainų, konstatuotina, jog mokesčių administratorius pagrįstai neatsižvelgė į minėtų butų pirkimo-pardavimo sutarčių duomenis apie butų pardavimo kainas. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad mokesčių administratorius surinko pakankamą kiekį informacijos ir duomenų, reikalingų skaičiavimams atlikti ir pagrįstai šios informacijos pagrindu apskaičiavo Pareiškėjo mokestines prievoles taikydamas mokesčių administratoriaus įvertinimą.

Taisyklių 6.3. punkte nustatyta, kad norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius atlieka vertinimą. Mokesčių administratorius Įvertinimą turi atlikti pasirinkdamas vertinimo būdą t. y. atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir parinkdamas vertinimo metodus. Iš bylos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius taikė ekonominių modelių vertinimo metodą. Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad taikant šį metodą gali būti naudojami duomenys iš įvairių informacijos šaltinių. Šaltinis turi būti parenkamas taip. kad atspindėtų kuo tikslesnius, skaičiavimams atlikti reikalingus rodiklius, o Taisyklių 26 p. nustato, kad Surinktiems duomenims įvertinti turi būti parinktas realus ekonominis modelis, kurį naudodamas mokesčių administratorius turi atlikti skaičiavimus (pvz., realizavimo pajamų, bendrojo pelno, grynojo pelno, antkainio, savikainos, pardavimo kainos, išeigos). Pasirenkamas skaičiavimo modelis priklausys nuo mokesčių administratoriaus turimos informacijos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apskaičiuodamas Pareiškėjui priklausančią mokėti GPM sumą pagal ekonominių modelių vertinimo metodą, mokesčių administratorius atliko įvairius skaičiavimus. Iš Alytaus AVMI 2006-08-09 patikrinimo akto Nr. 68-06-32-53 matyti (b.l. 18-23), kad vietos mokesčių administratorius atliko Pareiškėjo butų pardavimo pajamų dydžio pagal sutartis duomenų palyginimą su liudytojų apklausos protokoluose pateiktais butų pardavimo duomenimis, taip pat Pareiškėjo butų pardavimo kainų pagal sutartis palyginimą su liudytojų pateiktais parodymais ir vidutinėmis rinkos kainomis už 2003-2004 metus ir pagrįstai konstatavo, jog kadangi liudytojų apklausos protokoluose nurodytos pardavimo kainos yra artimos vidutinei rinkos kainai, jos atitinka 2003—2004 m. realiai buvusias butų pardavimo kainas. Mokesčių administratorius pagrįstai Pareiškėjui nuosavybės teise priklausiusių butų pardavimo kainomis pripažino minėtuose liudytojų parodymuose nurodytas butų pardavimo kainas. Konstatuotina, jog remdamasis šiais duomenimis, mokesčių administratorius, nuo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą ekonominių modelių metodu apskaičiuotos Pareiškėjo GPM bazės, vadovaudamasis GPMĮ 6 str. 3 dalies, 16 str. 3 dalies ir 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 96-99 str. nuostatomis, pagrįstai nurodė Pareiškėjui sumokėti 27680 Lt GPM ir 4188 Lt GPM delspinigius.

GPMĮ 36 str. nustatyta, kad už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Mokesčių administravimo įstatymo (2004-04-13 įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 proc. minėtos mokesčio sumos bauda. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėto bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Iš Alytaus AVMI 2006-10-13 (b.l. 16) sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 13/06 matyti, kad mokesčių administratorius Pareiškėjui skyrė didžiausią 50 proc. dydžio papildomai apskaičiuotos 27680 Lt GPM sumos 13840 Lt baudą. Skirdamas maksimalią baudą mokesčių administratorius atsižvelgė į tai, kad Pareiškėjas 2003 - 2004 m. vykdydamas individualią veiklą nebuvo jos įregistravęs GPMĮ nustatyta tvarka bei sąmoningai vengė mokėti mokesčius. Nustatant baudos dydį būtina atsižvelgti į tai. kad Pareiškėjo padarytam pažeidimui būdingas didelis mastas. Pareiškėjas sąmoningai daug kartų per tęstinį laikotarpį slėpė gautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog mokesčių administratorius Pareiškėjui pagrįstai skyrė 50 proc. dydžio papildomai apskaičiuotos 27680 Lt GPM sumos 13840 Lt baudą.

Remiantis byloje ištirtais įrodymais, teismas konstatuoja, kad Mokestinių ginčų komisija, atsakovas bei tretysis suinteresuotas asmuo faktines bylos aplinkybes vertino tinkamai, teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykius aiškino bei taikė teisingai ir priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus, todėl pareiškėjo skundas dėl Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2007-03-05 sprendimo Nr.S-35-(7-4/2007), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos 2006-12-06 sprendimo Nr.68-152 ir Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006-10-13 sprendimą Nr. 13/06 dėl 2006-08-09 patikrinimo akto Nr. 68-06-32-53 panaikinimo yra nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo R. G. skundą atmesti.

Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2007-03-05 sprendimą Nr.S-35-(7-4/2007), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos 2006-12-06 sprendimą Nr.68-152 ir Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006-10-13 sprendimą Nr. 13/06 dėl 2006-08-09 patikrinimo akto Nr. 68-06-32-53 palikti nepakeistus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.