Kauno apylinkės teismo nutarimas

2013-11-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-1083-336/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-11-14
Bylos Nr.
A2.6.-1083-336/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Pažeidėjas
E. K., Lietuvos Respublikos ATPK
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6-1083-336/2013
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00886-2013-9Procesinio sprendimo kategorija:
39.2; 45.4.4; 45.4.5; 45.2.7; 52.3.; (S).KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. lapričio 14 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neįgalus, (50proc. darbingumas iki 2013-11-14)

kaltinamas administraciniais teisės pažeidimais, numatytais Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., išaiškinus pažeidėjui Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. numatytas jo teises,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2013 m. spalio 23 d., 16 val. 07 min., Žeimelių k., Kėdainių r., kelio Velžys-Jotainiai-Pagiriai-Šėta 45,45 km., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, būdamas neblaivus, vairavo automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažeidėjas E. K. kaltu padaręs pažeidimą prisipažino visiškai, nurodė, kad jo duotas paaiškinimas 2013-11-05 yra teisingas. Patvirtino, kad 2013-10-23 būdamas girtas, 3-se išgėrė 3 litrus stipraus alaus, po to A. V., jo motinos draugas, paprašė nuvažiuoti iki degalinės įpilti benzino. Jis A. V. pavedimu, t.y. jo paprašytas paėmė automobilį ir pripylęs benzino grįžinėjo atgal apie 16 val. tačiau vingyje nesuvaldė a/m , nuslydo nuo kelio į pakelės griovį ir vertėsi, po to vėl a/m atsistojo ant ratų. Nurodė, kad jis a/m važiavo vienas, a/m apgadino, pats nesusižalojo. Kadangi neturėjo telefono tai niekam apie įvykį nepranešė iš eismo įvykio vietos nuėjo namo.

Pažeidėjui 2013 m. lapkričio 5 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2013 m. spalio 23 d., 16 val. 07 min., Žeimelių k., Kėdainių r., kelio Velžys- Jotainiai- Pagiriai- Šėta 45,45 km., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, būdamas neblaivus, vairavo automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelio vingyje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, automobilio nesuvaldė, dėl ko automobilis prarado stabilumą ir tiesiaeigiškumą, bei slysdamas nuvažiavo nuo kelio į dešinėje esantį pakelės griovį ir apvirto, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs policijai, tuo pažeidė KET 9, 14, 133, 234 punktų reikalavimus, tai yra padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis– tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik savo vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N63-948/2010).

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo (ATPK 127 str. 3 d. nuo jo skiriasi kvalifikuojančiu požymiu), yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Toks ATPK 127 straipsnio 2 dalies normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už KET pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas KET, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę ar kitokį turtą.

Bylos duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu apgadintas A. J. priklausantis automobilis AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo byloje dėl to, kad šį automobilį vairavo E. K., taip pat nėra. Tačiau pažeidėjas paaiškino, kad automobiliu jis važiavo A. V. pavedimu. Byloje esantis automobilio savininko A. J. paaiškinimas (b. l. 6) nurodo į tai, kad automobilį jį davė naudotis savo tėvui A. V., t. y. jis buvo teisėtas automobilio valdytojas, tačiau vėliau automobilis buvo paimtas be jos tėvo žinios. Tačiau nustatyta, kad A. V. yra miręs (b.l. 17), todėl pašalinti prieštaravimus, esančius tarp A. J. ir E. K. paaiškinimų, o būtent, kad automobilį E. K. valdė teisėtai arba be A. V. žinios, byloje nėra galimybių. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutarimas administracinėje byloje Nr. N662–1014/2010). Taigi atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad E. K. buvo teisėtas automobilio valdytojas.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad E. K. veikoje nėra ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties. Tačiau E. K. veiksmuose (transporto priemonės vairavimas neblaiviam, neturint teisės jos vairuoti) yra pažeidimo, numatyto ATPK 129 str. požymių, t. y. administracinio teisės pažeidimo sudėtis atitinka ATPK 129 str. sudėtį, todėl, esant įrodytam administraciniam teisės pažeidimui, pažeidėjo padaryti nusižengimai pagal ATPK 127 str. 3 d. ir ATPK 130 str. 1 d. perkvalifikuotini į ATPK 129 str. (ATPK 284 str. 2 d.).

E. K. padaręs pažeidimą pripažino, jo kaltė įrodyta ir bylos medžiaga: 2013-11-05 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 66P-3118768-13 (b. l. 1), tarnybine ataskaita (b. l. 2) tarnybiniais pranešimais (b. l. 3, 4), A. J., E. K. paaiškinimais (b. l. 6, 7), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 8), fotonuotraukomis (b. l. 11- 12), todėl jis baustinas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažįsta kaltę, gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pažeidėjas nedirba (b. l. 21), jis iki 213-11-14 turi neįgalumą (b.l.18). Teismas atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, daro išvadą, jog pažeidėjui turi būti skirtina sankcijoje numatyta švelnesnė nuobaudos rūšis- bauda.

Iš E. K. priverstinai paimtas ir nuvežtas A. J. priklausantis automobilis AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas aikštelėje J. Basanavičiaus g. 95A, Kėdainiai, grąžintinas automobilio savininkui (ATPK 286 str. 4 d.).

Byla išnagrinėta teisėjo vienasmeniškai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str. pagrindu, posėdžio protokolas nebuvo rašomas, o Kodekso 249 str. nuostatos netaikytinos, nes protokolo rašymo klausimas minėtame Kodekso 285 straipsnyje yra aiškiai reglamentuotas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d., 288 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutaria:

E. K. padarytus nusižengimus, kvalifikuojamus pagal ATPK 127 str. 3 d. ir ATPK 130 str. 1 d., perkvalifikuoti į ATPK 129 str.

E. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. skirti 4000 (keturių tūkstančių) litų baudą.

Automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje J. Basanavičiaus g. 95A, Kėdainiai, grąžinti automobilio savininkui.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.

Teisėja Audra KriščiūnienėIšaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda mokama pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 6030, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB, banko kodas 73000.Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys pažeidėjo turtinę padėtį, kiti reikšmingi įrodymai, galintys turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl prašymo dėl baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos, nes baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.