Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I2-1406-281/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03908-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)

2020 m. rugsėjo 8 d.

atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Elenai Neimaer-Zinkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo 2019-12-20 nutartimi priimta pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo atlyginti patirtą 129 420 Eur žalą (b. l. 48–50).

Pareiškėjas paaiškino, kad negalėjo atgauti nuosavybės į paveldimą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), nes dalis žemės buvo užimta. Nepriklausomybės kovų savanorių vaikams ir tremtiniams skiriamas iki 100 proc. padidintas žemės sklypo plotas, pareiškėjui toks 100 proc. žemės priedas taip pat priklauso. Kauno apskrities žemėtvarkininkai nuo 1992-10-08 turėjo per 6 mėn. paskaičiuoti grąžintiną žemės plotą ir priedus už valstybės išperkamą žemę. Tačiau priedai už valstybės išperkamą žemę nebuvo paskaičiuoti, nors paveldėtojai dar prieš nuosavybės dokumentų pasirašymą Kauno apskrities žemėtvarkininkų to prašė. Pareiškėjas jokių pasiūlymų negavo, nors nebuvo rašęs prašymo, kad priedų už valstybės išperkamą žemę atsisako. Už trūkstamą žemę Kauno apskrities žemėtvarkininkai siūlė imti kompensaciją pinigais arba persikelti žemę į kitas apskritis.

Pareiškėjas delsė pasirašyti nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus, nes nebuvo paskaičiuoti priedai už valstybės išperkamą žemę. Kėdainių rajono žemėtvarkininkai užtikrino, kad šie priedai bus paskirti toje apskrityje, į kurią iškeliama paveldima žemė. Pareiškėjas patikėjo, kad Kėdainių rajone laisvos valstybinės žemės nėra, todėl 1993-03-08 prašė perkelti žemę į Vilniaus apskritį, tikėdamasis, kad bus paskirti priedai už valstybės išperkamą žemę. Pareiškėjas 2008-01-10 pasirašė nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus į paveldimos žemės dalį, tačiau buvo apgautas, nes Vilniaus apskrities žemėtvarkininkai priedus už valstybės išperkamą žemę atsisakė paskaičiuoti. Pareiškėjas 2008-08-22 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, kuris paskaičiuoti priedus už valstybės išperkamą žemę atsisakė. Kauno apskrities viršininkė patvirtino, kad paskaičiuoti priedų už valstybės išperkamą žemę kitose kadastrinėse vietovėse negalima. Pareiškėjui lankantis Kėdainių rajone, vis dėlto, paaiškėjo, kad jame yra laisvos valstybinės žemės, būtent šioje vietovėje pareiškėjas dar 1999-04-15 prašė paskirti paveldimos žemės dalį ir priedus už valstybės išperkamą žemę. Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja viršijo savo įgaliojimus, o Žemės ūkio ministerijos 2015-02-19 pateikti argumentai prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Pažeista teisės aktų viršenybė, jų vykdymo eiliškumas.

Taip pat vykdant sklypų ribų ir plotų nustatymo kadastrinius matavimus nustatyti klaidingi duomenys. Pagal Kauno apskrities viršininko 2003-10-17 įsakymą Nr. 02-06-6646 bendras paveldimos žemės plotas yra 17,8 ha, o ne 17,08 ha. Nacionalinė žemės tarnybos komisija 2016-06-15 patikrino sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų atitiktį planui ir nustatė, kad 0,3 ha neprivatizuojama. Todėl šis plotas apgaulės būdu buvo nusavintas ir paskirtas kaimynams. Į sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą yra įskaičiuotas namų valdos sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas. Nurodytas namų valdos sklypo plotas įskaičiuotas į žemės paskirties sklypo plotą. Todėl institucijos, kurioms ši funkcija priskirta, turi atlikti pakartotinius kadastrinius matavimus. VĮ Registrų centras prašė Nacionalinės žemės tarnybos patikrinti pateiktų duomenų tikrumą ir įregistravimo teisėtumą, tačiau tokios informacijos pareiškėjas negavo.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 63–66).

Paaiškino, kad pareiškėjas kartu su kitais pretendentais 1991-10-02 pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. Z. nuosavybės teise valdytą žemę (duomenys neskelbtini). Pagal pretendentų 1992-10-08 susitarimą pareiškėjui priklausanti žemės dalis buvo 5,26 ha. Kauno apskrities viršininko 2003-10-17 įsakymu nuspręsta atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, suteikiant pretendentams du žemės sklypus (duomenys neskelbtini): 17,08 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypų (B. Z. dalis – 2,96 ha); 0,72 ha kitos paskirties žemės sklypą (B. Z. dalis – 0,18 ha). Kauno apskrities viršininko 2003-10-17 sprendimu B. Z. atkurta nuosavybės teisė į 3,14 ha žemės (duomenys neskelbtini). Dėl likusių 2,12 ha žemės, priskirtos valstybės išperkamai žemei, B. Z. 1999-03-08 prašymu parengta ir Kauno apskrities viršininko 1999-12-27 patvirtinta išvada Nr. 2970. Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-10 sprendimu Nr. 2.7-79-17150 už minėtoje išvadoje nurodytą žemę pareiškėjui perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtajam 5,89 ha bendro ploto trys žemės sklypai, (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra pareiškėjui B. Z., pagal 1991-10-02 pateiktą prašymą, yra baigta.

Individuali įmonė „Kėdainių geodezija“, dalyvaujant pareiškėjui ir žemės sklypo bendraturčiui A. Z., 2009-09-23 paženklino atliekant kadastrinius matavimus 17,08 ha žemės sklypą Nr. 167-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vietovėje. Kadangi žemės sklypą Nr. 167-1 skiria bendrojo naudojimo kelias, kuris į šio žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas, atliekant kadastrinius matavimus buvo suformuoti du žemės sklypai: 5,4615 ha ir 11,9185 ha, kurių bendras plotas 17,4100 ha. Pareiškėjas ir A. Z. su paženklintomis žemės sklypų ribomis sutiko, pasirašydami žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose ir suderino žemės sklypų planus. Kauno apskrities viršininkas 2010-03-20 įsakymu Nr. 02-06-2717 patikslino žemės sklypo Nr. 167-1 kadastro duomenis ir nurodė šio įsakymo apskundimo tvarką. Pareiškėjas apskundimo tvarka nepasinaudojo ir žemės sklypai 5,4915 ha bei 11,9185 ha 2010-04-01 įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o jų ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastre.

Pareiškėjas prašo priteisti 129 420 eurų turtinės žalos, tačiau nepateikia teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių pateiktą žalos paskaičiavimą. Nepateikia dokumentų, patvirtinančių turėtas išlaidas ar negautas pajamas. Pareiškėjas neįrodo ir pareigūnų neteisėtų veiksmų. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų sąlygų viešajai atsakomybei kilti, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas patyrė kokią nors žalą.

Lietuvos valstybę atstovaujančios NŽT atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl galimai neteisėtų NŽT veiksmų atkuriant pareiškėjui nuosavybės teises į žemę, taip pat neteisingai nustatant pareiškėjui priklausančio sklypo plotą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui pagal CK 6.271 straipsnį konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 1999-03-08 pateikė prašymą iš priklausančios 5,26 ha žemės 2,12 ha perkelti į (duomenys neskelbtini) (b. l. 95). Pareiškėjas B. Z. kartu su kitais asmenimis 1999-04-15 prašymu kreipėsi į Žemės pertvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos Josvainių skyrių, prašydamas skirti žemės asmeniniam ūkiui valstybės išperkamos žemės teritorijoje, atsižvelgti į tai, kad žemė J. Z. buvo paskirta kaip 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų savanoriui (b. l. 9). Pareiškėjas su kitais asmenimis 1999-04-19 Žemės pertvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos Josvainių skyriaus prašė J. Z., pareiškėjo tėčio, 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų savanorio, turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, atkurti natūra buvusioje vietoje (b. l. 10). Kauno apskrities viršininkas 1999-12-27 priėmė išvadą, kurioje nustatė, kad buvęs savininkas J. Z. valdė nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) – 26,30 ha žemės; pagal susitarimą pareiškėjas B. Z. turi teisę atkurti 2,12 ha žemės, kurios visas plotas priskirtas valstybės išperkamai žemei; šią išvadą persiuntė į Vilniaus apskritį Trakų rajono skyrių (b. l. 97).

Pareiškėjas 2001-10-26 pateikė prašymą Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjai, paaiškinti priežastis, dėl kurių atkuriamas žemės sklypo plotas negali būti padidintas, nurodė, kad pareiškėjo tėvas buvo 1918 m. kariuomenės savanoris, o pareiškėjas – tremtinys, todėl pagal tuo metu galiojantį Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 punkto 2 dalį, paveldimos žemės sklypo dydis gali būti padidinamas iki 100 proc. (b. l. 12). Kauno apskrities viršininko administracijos 2001-12-14 raštu pareiškėjas informuotas, kad pagal B. Z. 1999-03-08 ir 1999-12-27 prašymus, parengta Kauno apskrities viršininko išvada Nr. 2970 dėl 2,12 ha žemės sklypo iškėlimui į Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajoną; pareiškėjas informuotas, kad jam, kaip tremtiniui, žemės plotai bus didinami pagal tos teritorijos, į kurią išsikelia savo paveldimą žemę, apskrities viršininko įsakymu patvirtintu padidinimo procentu iš laisvo valstybinės žemės fondo, esančio toje kadastro vietovėje (b. l. 13).

Pareiškėjas 2002-06-17 prašymu kreipėsi į Kauno apskrities viršininką, prašydamas įpareigoti Kėdainių rajono Žemėtvarkos skyrių apskaičiuoti grąžinamos žemės lygiavertiškumą ir kompensuoti kainų skirtumą, padidinant grąžinamos žemės plotą iš greta esančios žemės arba pasiūlyti suformuoti atskirą sklypą (b. l. 14–15). Kauno apskrities viršininkas 2003-10-17 įsakymu Nr. 02-06-6646 atkūrė nuosavybės teises pareiškėjui B. Z. į 3,14 ha žemės (duomenys neskelbtini), kartu su kitais bendrasavininkais (viso 17,80 ha), nurodydamas, kad nuosavybės teisės į 2,12 ha žemės bus atkuriamos vėliau, ir suteikė pareiškėjui 2,96 ha ir 0,18 ha žemės (duomenys neskelbtini) (b. l. 103–109). Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-10 sprendimu Nr. 2.7-79-17150 pareiškėjui B. Z. atkurtos nuosavybės teisės – vietoje turėtos 2,12 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 5,89 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai (sklypas Nr. 321-1, 1,12 ha, sklypas Nr. 321-2 0,62 ha ir sklypas Nr. 321-3 4,15 ha) (duomenys neskelbtini) (b. l. 146–147).

Pareiškėjas 2008-08-11 prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl nuosavybės teisės į turėtą žemę grąžinamo 5,89 ha bendro ploto sklypų padidinimo 30 ar 100 proc. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008-08-22 raštu informavo pareiškėją, kad pareiškėjas turėtų pateikti Kauno apskrities viršininko išvadą, kad šioje apskrityje nėra laisvos žemės fondo, iš kurios būtų galima pareiškėjui grąžinti padidintą žemės sklypą bei prašymą Vilniaus apskrities viršininkui, jog tarpininkautų dėl padidinto žemės sklypo grąžinimo Vilniaus apskrityje (b. l. 17–18). Kauno apskrities viršininko administracija 2009-02-06 raštu nurodė pareiškėjui, kad jis nepateikė prašymo dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo (duomenys neskelbtini) vietovėje, o Kauno apskrityje laisvos valstybinės žemės fondo buvo ir yra pakankamai; paaiškino, kad Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrius 2001-12-14 rašte turėjo parašyti, kad žemės plotų padidinimas galimas tik Kauno apskrityje, o nesant laisvos valstybinės žemės Kauno apskrityje, turėjo būti vykdomas apskrities viršininko tarpininkavimas (b. l. 19–20).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2013-05-30 raštu nurodė, kad, Kauno apskrities Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) vietovėje rengiant žemėtvarkos projektą, už valstybės išperkamą žemę iš laisvos žemės fondo pareiškėjui galėjo būti suteiktas iki 30 proc. padidintas lygiavertis žemės sklypas, o kaip tremtiniui iki 100 proc. padidintas lygiavertis žemės sklypas Kauno apskrities teritorijoje; pareiškėjas 1999-03-08 prašyme pageidavo lygiavertį žemės sklypą gauti ne Kauno apskrities teritorijoje, o Vilniaus apskrityje; nurodė, kad pareiškėjui 2001-12-14 Kėdainių žemėtvarkos skyriaus raštu suteikta neišsami, klaidinanti informacija, kad jam, kaip tremtiniui, žemės plotai bus didinami toje kadastro vietovėje, kurioje jis pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą (b. l. 145).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad nustatyti neteisėti NŽT veiksmai, šias aplinkybes pripažino ir pati atsakovė savo priimtuose sprendimuose, pateiktuose į bylą. Pirma, Kauno apskrities viršininko administracijos 2001-12-14 raštu Nr. 02-1082 pareiškėjas klaidingai informuotas apie galimybę padidinti žemės plotą pagal tos teritorijos, į kurią iškelia savo paveldimą žemę apskrities viršininko įsakymu patvirtintu padidinimo procentu iš laisvo valstybinės žemės fondo, esančioje toje kadastro vietovėje (b. l. 13). Taigi apskrities viršininko administracija savo pateikta informacija sudarė lūkestį, kad pareiškėjas galės padidinti žemės plotą toje teritorijoje, į kurią bus iškeltas paveldimos žemės plotas. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-10 sprendimu Nr. 2.7-79-17150 pareiškėjui B. Z. už Kauno apskrities viršininko 1999-12-27 išvadoje Nr. 2970 nurodytą žemę, pareiškėjui neatlygintinai perduota nuosavybėn lygiaverčiai turėtam 5,89 ha žemės sklypui trys žemės sklypai (sklypas Nr. 321-1, 1,12 ha, sklypas Nr. 321-2 0,62 ha ir sklypas Nr. 321-3 4,15 ha) esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 146–147). Kadangi pareiškėjo nuosavybėn neatlygintinai perduoti žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini), Žemės ūkio ministerija 2013-05-30 raštu paaiškino, kad 2001-12-14 pareiškėjui suteikta netiksli informacija apie galimybę gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą – iš tiesų už valstybės išperkamą žemę Kauno apskrities teritorijoje pareiškėjui galėjo būti suteiktas iki 100 proc. padidintas lygiavertis žemės sklypas, tačiau toks sklypo didinimas negalėjo būti atliktas Vilniaus apskrityje, nes Kauno apskrityje tuo metu buvo pakankamai žemės laisvos žemės fonde (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalis).

Taigi pareiškėjas pretendavo atkurti nuosavybės teises į 5,26 ha J. Z. paveldimą plotą, kurio 2,12 ha žemės sklypo iškėlimui į (duomenys neskelbtini) pritarta 1999-12-27 Kauno apskrities viršininko išvada Nr. 2970. Pareiškėjui išaiškinta (b. l. 13), kad žemės plotas, kaip tremtiniui (100 proc.) bus didinamas iš tos teritorijos, į kurią yra iškeliamas žemės sklypas, laisvos žemės fondo. Nepaisant to, žemės plotą padidinti atsisakyta tuo pagrindu, kad nepadidinti žemės sklypai pareiškėjui suteikti atkuriant nuosavybės teises natūra (3,14 ha) (duomenys neskelbtini), prašymo dėl lygiaverčio sklypo suteikimo šioje apskrityje pareiškėjas nepateikė. Aplinkybė, kad pareiškėjui Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrius 2001-12-14 raštu Nr. 02-1082 suteikė klaidingą informaciją, nustatyta tiek Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-02-06 raštu Nr. 11-2-47-118 (b. l. 19), tiek žemės ūkio ministerijos 2013-05-30 raštu. Taigi pareiškėjas pagal tuo metu galiojantį Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį žemės ploto padidinimo galėjo prašyti tik Kauno apskrityje, tačiau pateikus neteisingą informaciją, tokio prašymo nepateikė. Todėl laikytina, kad dėl netinkamo Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus pareigų vykdymo, pareiškėjas galėjo prarasti galimybę padidinti žemės plotą. Todėl šiuo aspektu nustatyti neteisėti NŽT veiksmai.

Be to, pareiškėjo teiginiai, kad vykdant sklypų ribų ir plotų nustatymo kadastrinius matavimus nustatyti klaidingi duomenys, laikytini pagrįsti bei teisingi. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2010-02-22 pateikė prašymą Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriui, prašydamas patikslinti 0,72 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro registro duomenis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nes buvo atlikti žemės sklypo geodeziniai matavimai (b. l. 110). Taip pat pareiškėjas 2010-02-22 pateikė prašymą patikslinti 17,08 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nes buvo atlikti žemės sklypo geodeziniai matavimai (b. l. 116). Kauno apskrities viršininkas 2010-03-20 įsakymu Nr. 02-06-2717 patikslino žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis ir žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis (b. l. 137).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2013-05-30 raštu nurodė, kad, vykdant pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, vykdytojas privalėjo matuoti tomis pačiomis ribomis, kurios nurodytos pirminiuose nuosavybės teisių į žemę atkūrimo dokumentuose, o nustačius, kad pagal šiuos pirminius dokumentus žemės sklypo plotas yra didesnis, ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą, apie tai turėjo informuoti pareiškėją ir žemėtvarkos skyrių, tačiau tokių veiksmų atlikta nebuvo (b. l. 143). NŽT 2017-10-30 išvadoje Nr. 1LS-166-(10.5) taip pat konstatuota, kad 2003-03-13 paženklintos žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos vėliau (2009-09-23), IĮ „Kėdainių geodezija“ atlikus šio sklypo kadastrinius matavimus, buvo pakeistos (ribų linijų ilgiai atlikus kadastrinius matavimus skiriasi 62, 96 m ir 23,06 m nuo suformavimo dokumentuose nurodytų tų pačių ribų linijų ilgių), pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų kadastrinių matavimų tvarką, reikalavimus (b. l. 36–39). Taigi NŽT pati pripažino, kad 2010-03-20 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-06-2717 (b. l. 137) šio žemės sklypo kadastro duomenys pakeisti nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Todėl neteisėsi NŽT veiksmai, patikslinus žemės sklypo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, laikytini nustatytais.

Pareiškėjas pateikė skaičiavimus, pagrindžiančius patirtos žalos dydį, nurodė, kad bendra žalos suma yra 129 420 Eur, ją prašo priteisti iš atsakovės atstovės. Pats pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą grindžia laiko (darbo) sąnaudomis, dalį žalos grindžia turtiniais nuostoliais dėl dokumentų rengimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas dėl neteisėtų NŽT veiksmų galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, papildomą stresą, dideles laiko sąnaudas, siekiant padidinti žemės sklypų plotą bei ištaisyti netikslius kadastro duomenis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad susirašinėjimas su institucijomis truko jau nuo 1999 m. iki 2017 m. Teismo vertinimu, tokius nepatogumus, laiko, pastangų, darbo sąnaudas, rengiant raštus ir prašymus institucijoms, pareiškėjas patyrė dėl netikslios ir nesavalaikės informacijos pateikimo iš NŽT (tuometinių apskrities viršininkų administracijų), todėl tiek žala, tiek priežastinis ryšys laikytini nustatytais. Pareiškėjo patirti nepatogumai, laiko sąnaudos laikytini neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl toliau spręstinas žalos priteisimo dydžio klausimas.

Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Teismas, vertindamas pareiškėjo veiksmus, siekiant padidinti žemės sklypo plotą bei pakeisti kadastro duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjas taip pat prisidėjo dėl neturtinės žalos (kilusių nepatogumų, streso, laiko sąnaudų) kilimo. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2013-05-30 raštu ir NŽT 2017-10-30 išvadoje Nr. 1LS-166-(10.5) išaiškino tvarką, kuria vadovaujantis, pareiškėjas galėtų pakeisti netikslius žemės sklypo kadastrinius duomenis, t. y. jog pareiškėjas turėtų pateikti žemės sklypo kadastro duomenų bylą, pagal kurią NŽT Kėdainių skyriaus vedėjas galės priimti sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo (b. l. 37). Nepaisant to, pareiškėjas aktyvių nurodytų veiksmų šiam klausimui spręsti nesiėmė, tačiau toliau prašė ištaisyti netikslius kadastro duomenis. Pareiškėjo veiksmai, siekiant padidinti lygiavertį žemės sklypą Kauno apskrities teritorijoje taip pat laikytini nepakankamai aktyvūs. Žemės ūkio ministerija 2013-05-30 išaiškino teisę pareiškėjui apskųsti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir aplinkybę, kad 30 dienų terminas tokiam sprendimui ginčyti gali būti atnaujinamas, tačiau pareiškėjas dėl sprendimų, kuriais jam atkurtos nuosavybės teisės į teismą nesikreipė. Pareiškėjui Žemės ūkio ministerija 2013-05-30 pateikė visą informaciją, kokius veiksmus pareiškėjui reikėtų atlikti, siekiant jam, kaip tremtiniui, iki 100 proc. padidinti lygiavertį žemės sklypą Kauno apskrities teritorijoje, tačiau pareiškėjas, turėdamas tokią informaciją, pasirinko kitokį savo elgesio būdą, nurodytų sprendimų neginčijo. Todėl teismas daro išvadą, kad prie pareiškėjui kilusios neturtinės žalos dydžio prisidėjo ir paties pareiškėjo elgesys, todėl priteistinas žalos dydis turėtų būti mažinamas.

Teismas, atsižvelgdamas į ilgą laikotarpį (nuo 1999 m. iki 2007 m.), kurio metu pareiškėjas ir NŽT susirašinėjo ir sprendė klausimus dėl pareiškėjui atitekusio žemės sklypo ploto padidinimo ir kadastrinių duomenų keitimo, į aplinkybę, kad apskrities viršininkų administracijos informacija, pateikta pareiškėjui, buvo klaidinanti, neišsami, dėl ko pareiškėjas galėjo prarasti galimybę padidinti žemės sklypo plotą, į aplinkybę, kad 2010 m. Kauno apskrities viršininko įsakymu pareiškėjui priklausančių žemės sklypų duomenys patikslinti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjui grąžinamų žemės sklypų ploto vertę, priteistinas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo B. Z. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui B. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Likusią pareiškėjo B. Z. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.