- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-22
- Bylos Nr.
- 1-851-1057/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- O. P.
- Nukentėjusysis
- M. I.
- Advokatai
- Andriejus Melkovas, Gintaras Bogužis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. (O.) P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. P. mušdamas nežymiai sužalojo M. I., o būtent: 2024 m. gegužės 24 d., apie 22.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), priėjęs prie nukentėjusiojo M. I., tyčia kumščiu penkis kartus sudavė jam į veido sritį, keliu sudavė M. I. į kairę koją, po ko jį pargriovęs ant grindinio, ranka trenkė nukentėjusiajam į kaklą, tokiais veiksmais sukeldamas M. I. fizinį skausmą bei padarydamas jam penkias poodines kraujosruvas veido kairėje pusėje ir vieną poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, taip nežymiai sutrikdydamas M. I. sveikatą.
Šiais savo veiksmais O. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis O. P. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Galėjo būti 2024 m. gegužės 24 d., apie 22 val., netoli (duomenys neskelbtini). Draugė L. pasakojo, kaip nukentėjusysis su ja elgiasi, kad ji liko traumuota. L. buvusi M. mergina. Jis buvo su draugais ir spontaniškai jį pamatė. Nebuvo tikslo jo sumušti, norėjo pasakyti, kad jos neliestų. Jo sužaloti nenorėjo, to neturėjo padaryti. Policijoje nedirba. Norėjo, kad paliktų L. ramybėje. Jis (M. I.) L. grasino. Nukentėjusysis stovėjo su draugu, jis (O. P.) privažiavo, išlipo, norėjo su juo pasikalbėti. Nukentėjusysis pradėjo bėgti, norėjo griebti už rankos, jis muistėsi, kaltinamajam užvirė kraujas. Nukentėjusįjį paėmė už kapišono, jis muistėsi. Gal refleksiškai jį pagriebė. Tada gal sukėlė fizinį skausmą. Penkis kartus nesudavė. Negali pasakyti, kiek kartų trenkė, bet mano, kad mažiau. Jis (O. P.) jį (M. I.) buvo paėmęs už megztinio. Pripažįsta, kad neapgalvotai. Gali būti kaltinime nurodyti 5 smūgiai. Buvo tarp mašinų kai jį gaudė. Muistantis gal ir pataikė netyčia. Už kapišono traukė link savęs. Gal ir gavosi porą smūgių, jis nenorėjau to padaryti. Gali būti, kad kumščiavo į veido sritį. Neatsimena, kiek kartų yra baustas. Dažniausiai baustas už greičio viršijimą. Nemano, kad greičio viršijimas yra tvarkoje. Bando nepažeidinėti. Tai netyčiniai pažeidimai, neviršija 30 km/h. Ieškinį pripažįsta iš dalies, ženkliai mažesnį, tai nėra sveikatos sutrikdymas. Mano, kad žala iki 1 000 eurų. Šiuo metu jis registruotas darbo biržoje, veiklos nevykdo, išlaikytinų asmenų neturi. Antstoliai išieško iš jo turto. Nekilnojamojo turto neturi. Automobilis priklauso jo mamai, ji nevairuoja. Automobilį pirko tėvas. Žino, kad smūgiai į galvą pavojingi sveikatai ir gyvybei. Buvo neapgalvota, gal refleksas. Labai gailisi. Sutinka sumokėti iki 1 000 eurų, nes 5 000 per daug. Nėra taip, kad nukentėjusysis negalėtų judėti. Tai smulkus kūno sužalojimas. Antstoliai iš jo išieško po 200 eurų. Tuo metu neturėjo galimybių mokėti. Bet jis ketina susimokėti. Dabar registruotas darbo biržoje, ieškosi darbo. Per du mėnesius galėtų sumokėti. 500 Eur galėtų sumokėti iškarto. Per porą dienų ir per pusę metų galėtų sumokėti teismo išlaidas, už advokatą.
Kadangi kaltinamasis O. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos duodamas parodymus pripažino visiškai, padaryta veika nėra sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas O. P. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Psichikos sutrikimų neturi, priklausomybių ligų centro įskaitoje įrašytas nėra. Narkotinių medžiagų nevartoja, alkoholį vartoja retai. Apie pranešime apie įtarimą nurodytą įvykį gali papasakoti, kad 2024 m. gegužės 24 d., apie 21 valandą, tiksliai laiko pasakyti negali, bet buvo jau tamsu, atvažiavo į nemokamą aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Atvažiavo su savo tamsiai mėlynu automobiliu „BMW 7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su juo buvo draugai, vienas iš jų buvo P. (jo kontaktus galės suteikti), kito duomenų šiuo metu pasakyti negali. Jis važiuodamas pro šalį pastebėjo M. automobilį „BMW 3“ juodos spalvos, tada išlipęs priėjo prie jo automobilio, jis paklausė, ar jis M., jis atsakė, kad taip, jis norėjo jį imti už rankos, o jis pradėjo bėgti. Tada jis jį pagavo už kapišono, pradėjo jį tempti link savęs, jis nukrito ant žemės, paėmė jį už jo megztinio ir pakėlė, pasakė jam, kad jis yra „kaziolas“, paleido jį ir išvažiavo. Jis norėjo pakalbėti su M. apie jo veiksmus prieš jo buvusią merginą L. (jis jai grasino, reketavo, sekė, nedavė ramybės, ji dėl M. veiksmų bijojo išeiti iš namų, nes M. buvo ją prigasdinęs susprogdinti jos mašiną, taip pat prašydavo jos pinigų, ir L. turi visus susirašinėjimus ir kitus duomenis apie tai) jis norėjo jam pasakyti, kad atstotų nuo L. ir baiktų „cirkus“, tačiau jam norint su juo pakalbėti, jis pradėjo bėgti, todėl ir nukrito bei įvyko visas šis incidentas. Kadangi, L. yra jo draugė (jie susitikinėja), jis norėjo, kad M. nutrauktų savo veiksmus jos atžvilgiu, bet jo nemušė, jam į veidą netrenkė, jo nespardė ir neketino to daryti, norėjo tik su juo pasikalbėti (t. 1, b. l. 103-105).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas O. P. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Parodymus jis jau davė pirmosios įtariamojo apklausos metu, jų laikosi ir nekeis. Kaip ir sakė, įvykio dieną jis atvažiavo su savo tamsiai mėlynu automobiliu „BMW 7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su juo buvo draugai, vienas iš jų buvo P., kurio kontaktus jis pateikė el. paštu, kito kartu buvusio asmens duomenų jis neturi, su juo bendravo labai retai, kiek žino, jis šiuo metu yra išvykęs į užsienį, gal paklausinėjęs kitų draugų ir rastų duomenis, bet greitu metu jų pateikti negali. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti negali (t. 1, b. l. 119-120).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas galimas laiduotojas A. P. nurodė, kad yra O. P. brolis. Jis nėra piktybiškas, gal kartais paslysta. Jis užsiima veikla. Jie gyvena atskirai. Šeimos neturi, jis (A. P.) yra išsiskyręs. Jis gyvena su drauge. Gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojasi butą. Matosi kartą per savaitę, dažniau susiskambina. Papasakojo apie įvykį. Sakė, kad buvo konfliktas aikštelėje, kur renkasi visi automobilistai. Apsitarė, pakalbėjo, kad negerai padarė. Daugiau apie tai nekalbėjo. Jis jam padeda su problemomis. Jis broliškai paprašė, ar gali būti jo laiduotoju, nes tai nutiko pirmą kartą. Jis (A. P.) būtų tas asmuo, kuris turėtų daugiau atsakomybės, kad jis (O. P.) daugiau taip nesielgtų. Dėl užstato, yra dirbantis, bet pajamos nėra didelės. Dėl užstato reikėtų skolintis. Sutiktų sumokėti užstatą 200 eurų. Jis su tėvais bendrauja. Šeimoje apie įvykį nekalbėjo. Turėtų pradėti daugiau bendrauti, užsiimti bendra veikla, kad daugiau laiko praleistų drauge. Tarp jų 16 metų skirtumas, bendraamžiais negali būti, bet yra, kas juos sieja. Jis paskambina, pasiklausia ką daryti. Kaip jis pasielgs negali nuspręsti. Jeigu jis (O. P.) mano kažkaip kitaip, tai gali taip nuspręsti. Dėl įvykio jis jį supranta: suveikė emocijos, pyktis, situacija negera. Būna, kad nesusilaikai. Brolis nuo jo finansiškai nepriklausomas. Jei broliui reikia pinigų, jis jam gali paskolinti, jei jam reikia, jis skolina. Po to pokalbio, prie tos temos negrįžo. Jie apie tai kalbėjo telefonu. Jis jam išsamiai nepasakojo ir jis apie tai neklausinėjo, nes tai jo reikalas. Nebūtinai reikia žinoti visas smulkmenas. Jis jo smulkmenų nežino, jis jo. Kiek pasipasakoja, tiek ir žino. Kiek bausmių turi brolis, nežino, kam jam to reikia. Per 5 metus turėjo tris baudas. Buvo važiavimas be talonėlių, daugiau neatsimena. Gali būti, kad ne vietoje pastatytas automobilis. Broliui nepasakojo, tai yra jo dalykas, kodėl jam turi pasakoti. Jeigu jis pasakytų, tai iš jo pusės būtų pasigyrimas, kad gavo baudą. Jis (A. P.) jo neklausė, o jis jam nesako. Jeigu jis jo kažko neklausia, tai vadinasi jam (A. P.) nėra įdomu ir jisai nepasakoja. Jie nėra mergaitės, kad pasipasakoti. Susitinka, vyriškai pasikalba kas jiems įdomu.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. I. nurodė, kad 2024 m. gegužės 24 d. vakare savo automobiliu „BMW E46“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), ir bendravo su savo draugu I. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo irgi atvykęs su savo automobiliu. Jie su draugu stovėjo lauke prie jo automobilio ir kalbėjosi. Apie 22.30 prie jo automobilio privažiavo juodos spalvos automobilis „BMW F01“, valst. Nr. tiksliai neįsidėmėjo, bet raidžių kombinacija gali būti LSD arba LSO, numerių kombinacijos nepamena. Iš automobilio išlipo trys apie (duomenys neskelbtini) amžiaus jam nepažįstami vyriškiai. Minėto automobilio vairuotojas buvo apie 175 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų, apsirengęs baltos spalvos marškinėliais, medžiagine juodos spalvos liemene, tamsios spalvos šortais, avintis baltos spalvos sportiniais batais, lietuviškai paklausė ar jis yra (duomenys neskelbtini). Jis jam atsakė teigiamai. Tuomet vairuotojas išlipo iš automobilio ir nieko nepasakęs, kairės rankos kumščiu 5 kartus trenkė jam į veidą, su kairės kojos keliu spyrė į kairią koją, bei parvertęs ant žemės, dešine ranka trenkė į kaklą, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Tuomet su savo keliu laikydamas jo sprandą rusų kalba jam pasakė: „Nu ką prisišnekėjai“, bei lietuvių kalba liepė jam daugiau čia nesirodyti, nes anot jo, jam bus blogai. Tuomet vyriškis įsėdo į savo automobilį su kitais dviem kartu atvykusiais savo draugais ir iš aikštelės nuvažiavo lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvės link degalinės „Viada“. Kol minėtas vyriškis jį mušė, kiti du jo draugai buvo irgi išlipę iš automobilio ir stovėjo prie jo draugo I. Jo ir jo draugo tie asmenys nemušė, į konfliktą patys nesikišo ir rusų kalba jo draugui neleido kištis į konfliktą, neva jie išsiaiškins patys. Jie abu buvo apie 185 cm ūgio, atletiško kūno sudėjimo, vienas iš jų dėvėjo mėlynos spalvos marškinėlius. Daugiau jų bruožų jis neįsidėmėjo. Po įvykio kurį laiką dar pabuvo aikštelėje, paskui išvažiavo. 2024 m. gegužės 25 d. jautė aptirpimą kairėje veido pusėje, todėl kreipėsi į RVUL, kur po apžiūros jam buvo diagnozuotas veido ir kairės kojos sumušimas. Išrašo iš ligoninės šiuo metu pateikti negali, nes duomenys yra įrašyti tik elektroninėje pažymoje e-sveikatos sistemoje. Dėl techninių trikdžių šiuo metu sistema neveikia. Išrašą galės pateikti vėliau, kai turės galimybę prisijungti prie e-sveikatos sistemos. Įtaria, kad jį galėjo sumušti jo buvusios merginos L. M., gim. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), paliepimu jos pažįstamas asmuo. Galimai ir L. sėdėjo minėtame automobilyje ,,BMW F01“, tačiau dėl tamsintų stiklų jis nematė, ar dar kas nors buvo automobilyje. Su L. vyksta konfliktai, nes kai buvo drauge, jis savo vardu paėmė L. paskolą. Pusę paskolos L. išmokėjo. O toliau mokėti atsisakė. Dėl nepažįstamojo vyriškio veiksmų ir jam sukelto sukelto fizinio skausmo prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyti kaltą asmenį, bei patrauktį jį baudžiamojon atsakomybėn. Dėl įvykio patyrė fizinę žalą. Jeigu bus nustatytas kaltas asmuo, pageidaus reikšti jam civilinį ieškinį dėl patirtos žalos atlygimo, kai įvertins jam padarytą žalą pinigine išraiška (t. 1, b. l. 20-22).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas I. K. nurodė, kad 2024 m. gegužės 24 d., apie 22.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), jam būnant automobilio stovėjimo aikštelėje kartu su pažįstamu M. I., nuėjo pasiimti iš jam priklausančio automobilio „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo telefoną, M. tuo metu stovėjo lauke tarp automobilių, kai staiga prie jų privažiavo juodos spalvos automobilis „BMW 7“ serijos kurio valstybinių numerių jis neatsimena. Iš minėto automobilio greitu tempu išėjo vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų, 165 cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo, tamsių plaukų, trumpai kirptas, buvo apsirengęs tamsios spalvos šortais, ir tamsios spalvos viršus. Šis vyriškis priėjo prie M. ir pradėjo kalbėti lietuvių kalba, ką būtent kalbėjo šis vyriškis jis nežino, kadangi lietuvių kalbos nesupranta. Pamatė kaip jam nepažįstamas vyriškis pradėjo smūgiuoti M. rankomis, tačiau kur ir kiek kartu jis nežino, kadangi už jam priklausančio automobilio nieko nesimatė. Jam bandant prieiti prie M. paklausti „kas vyksta?“, iš „BMW“ automobilio išlipo dar du vyriškiai, vienas apie (duomenys neskelbtini) metų, apie 185 cm ūgio, sportiško kūno sudėjimo, tamsių plaukų, trumpai kirptas, buvo apsirengęs šviesios spalvos marškinėliai ir šviesios spalvos džinsiniai šortai, šis vyriškis išlipęs jam pasakė rusų kalbą „nelysk, jie patys išsiaiškins, dėl savo žodžių“. Kitas išlipęs vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų, žemo ūgio, tamsi trumpai kirpti plaukai, buvo apsirengęs šviesiai stovėjo ir tylėjo. Visas šis konfliktas įvyko laibai greitai. Po įvykio visi trys vyrai įsėdo į automobilį ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pusę. Dar karta pamatęs šiuos vyriškius atpažinti negalėtų ir foto-roboto sudaryti taip pat negalėtų (t. 1, b. l. 59-61).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. P. nurodė, kad apie įvykį gali papasakoti, kad tikslios įvykio datos jis šiuo metu jau neprisimena, bet pačią situaciją atsimena kaip vieną iš keisčiausių istorijų, kurias jis matė savo gyvenime. Jis stovėjo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), maždaug šioje vietoje, kurią pažymėjo pateiktoje fotonuotraukoje, kurią prideda prie savo apklausos. Susitiko su pažįstamais, pabendrauti ir beprasmiškai sudeginti savo vakaro laiką. Pamatė, kaip pagrindiniu parkingo keliu praskrido „BMW“ septintos serijos automobilis (+/- 2009-2011 gaminimo metų), tai, kaip jis važiavo gana agresyviai, jis atkreipė į jį dėmesį, už kelių metrų nuo jo šis „BMW“ staigiai sustojo, jis sustojo prie „BMW 3“ serijos automobilio, jeigu gerai prisimena, pilkos spalvos (pagaminimo metai +/- 2000-2004). Iš juodos „BMW“ septintos serijos iššoko vairuotojas, vos automobiliui spėjus sustoti (išlipo sunkiai tinkamas žodis pavadinti tai, ką matė). Matė, kaip asmuo išlipęs iš „BMW“ septintos serijos automobilio, pribėgo prie galimai šeimininko „BMW 3“ serijos ir pradėjo ji mušti, smūgiai buvo pagrinde kumščiais per galva, veidą, taip pat, matė, kaip pataikė kelis kartus į šonus ir pilvą, akivaizdžiai matėsi, kad mušėjas lanko kažkokią tai sporto šaką, pavyzdžiui tokią kaip „Boxas“ arba kažką panašaus. Mušėjas po smūgių pasiėmė savo auką už „kapišono“ ir paguldė jį ant žemės, o auka bandė išvengti smūgių užsidengęs savo veidą rankom ir susilenkė. Mušėjas po poros smūgių (kiek tiksliai smūgių buvo su kojomis neprisimena) apsisuko ir greitai įsėdo į savo automobilį ir pasišalino. Kartu su juo buvo dar du draugai, kurie ketino pridengti mušėją, jeigu kažkas mėgintų padėti aukai. Jam pasirodė, kad šio įvykio bendras vaizdas atrodė kaip iškarpa iš kokio filmo apie kriminalines grupuotes, veiksmas įvyko labai greitai, ir minėtas automobilis, kuriame sėdėjo mušeika pasišalino. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti negali, nei mušamo asmens nei mušeikos nepažįsta, tiesiog pamatė šį įvykį stovėdamas netoliese (t. 1, b.l. 78-79).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. K. nurodė, kad 2024 m. gegužės 24 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje buvo su savo draugu O. P. automobilyje „BMW“, v/n nepamena, jie automobiliu važiavo dviese, kur važiavo nepamena. Kai staiga draugas O., kuris vairavo savo automobilį, sustabdė automobilį ir išlipo jam nieko nesakęs, bei priėjo prie jam visiškai nepažįstamo vyro, apie (duomenys neskelbtini) metų, kaip jis atrodė neįsidėmėjo. Jis buvo apie 5 metrai nuo jų, sėdėjo automobilyje. O. su tuo kitu vyru bendravo, apie ką negirdėjo. Tuomet išlipo iš automobilio parūkyti ir išgirdo kaip nepažįstamas vyras rėkė ant jo draugo, ką tiksliai nepamena. Jis į jų pusę nežiūrėjo, dėl ko rėkavo nepamena, kai atsisuko pamatė, kad tas nepažįstamas vyras pradėjo bėgti nuo jo draugo, ko pasėkoje nukrito. O. jo nemušė fiziškai, bent jau jis to fakto nematė. Gulėdamas ant žemės rėkė, kad jį muša, nors niekas nemušė. O. ir tas nepažįstamas abu keikėsi, tuomet draugas atėjo į automobilį pasakė „kažkoks nesveikas“, jie iš ten išvažiavo. Paklausus kas įvyko, draugas nurodė kad su tuo žmogumi (pažįstamu savo) norėjo tik pakalbėti, o jis jį apkaltino, kad yra mušamas, nors niekas jo nemušė. Dėl ko tarp jų įvyko konfliktas jam O. nesakė ir neaiškino. Jis to vyro nepažįsta. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali nes nematė ir aplinkybių konflikto nežino (t. 1, b. l. 82-84).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. M. nurodė, kad maždaug nuo 2020 metų iki 2023 metų pradžios draugavo su M. I., jie taip pat kartu ir gyveno. Kuomet dar buvo pora, M. I. negražiai su ja elgdavosi, yra prieš ją smurtavęs, jai tekdavo išvykti pas mamą, kad būti nuo jo atskirai. Tada, 2023 metų pradžioje ji inicijavo skyrybas, tai buvo ne tik dėl smurto, tačiau ir dėl to, kad jis nenorėjo niekur dirbti, ji turėjo jį išlaikyti, ir galiausiai neapsikentė tokio M. I. elgesio. Į policiją ji niekad nesikreipė, kadangi bijojo tai padaryti, nes manė, kad M. I. ims dar labiau ją terorizuoti, kadangi po skyrybų, jis jai rašinėjo žinutes, jos buvo grasinančios, jis ją šantažavo, kad duotų jam pinigų jeigu nori ramiai gyventi, taip pat skambinėjo, visada ją įžeidinėjo ir net yra sakęs, kad susprogdins jos automobilį. Taip pat, jis ją persekiodavo, stovėdavo prie jos darbo vietos (prie (duomenys neskelbtini)), ji pastoviai jį matydavo netoliese esančioje stovėjimo aikštelėje, ir taip pat bijodavo viena vakare išeiti iš namų, būtent dėl jo persekiojimo, o taip pat, dėl to netgi pakeitė darbo vietą. Ją persekiojo ir terorizavo ne tik M. I., bet ir jo brolis E., taip pat jai rašinėdavo, pamatęs ją gatvėje (sėdėjo automobilyje, stovinčiame prie šviesoforo) jis išlipo iš savo automobilio ir pradėjo eiti link automobilio, kuriame sėdėjo ji, bet tada staigiai išvažiavo. Ji neapsikentusi viso šio M. I. terorizavimo, paprašė savo draugo O. (su O. ji negyvena, jie susitikinėja), kad jis pakalbėtų su M. I., kad šis prie jos daugiau nelystų, kuomet pasitaikys proga, tačiau apie jokį smurtą nebuvo kalbos, paprašė, kad tik pakalbėtų, tikėjosi, kad M. I. bijos po to daugiau prie jos lysti. Kiek jai pasakojo O., kad vieną kartą (tikslios datos tikrai pasakyti negali, tai buvo seniau), jis pastebėjo M. I., aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro, priėjo prie jo su tikslu pasikalbėti, tačiau M. I. pabėgo ir jam nepavyko pakalbėti, tai žino tik tiek. Jai O. papasakojo, kad M. I. pateikė pareiškimą dėl to, kad O. jį sumušė, tačiau mano, kad to tikrai nebuvo, mano, kad M. I. nori pasipelnyti, kadangi jis iš jos visada prašinėjo pinigų, o taip pat po įvykio ir prieš įvykį jis sakė, kad dar sugalvos, kaip gauti pinigų iš jos. Kadangi neprisimena, ar jis jai tai sakė pokalbio metu ar sms žinutėmis, paieškojus telefone ir radus šias žinutes jas pateiks el. paštu, taip pat, galės pateikti žinutes ir kitus įrodymus, kad M. I. ją įvairiai terorizuoja. Po aptariamo įvykio su O., M. I. nustojo ją terorizuoti, tačiau prieš tai ji ilgai tai kentė (t. 1, b. l. 67-69).
2024-05-25 M. I. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. gegužės 24 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, nepažįstamas apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie 175 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo vyriškis kairės rankos kumščiu 5 kartus trenkė jam į veidą, su kairės kojos kelia spyrė į kairę koją, bei parvertęs ant žemės, su dešine ranka trenkė į kaklą, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. 2024 m. gegužės 25 d. RVUL jam diagnozuota veido ir kairės kojos sumušimas. Dėl nepažįstamojo vyriškio veiksmų ir jam sukelto fizinio skausmo prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 7-10).
2024 m. gegužės 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas yra atvira automobilio stovėjimo aikštelė, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Minėta aikštelė yra ties pastato pažymėtu Nr. 14, ant pastato matome baltos spalvos užrašą (duomenys neskelbtini), ant pastato sienos viršuje matome įrengta vaizdo fiksavimo kamerą kuri yra nukreipta į atvirą automobilio stovėjimo aikštelė. Už minėtos automobilio stovėjimo aikštelės yra „Pedagoginis“ žiedas. Minėta automobilio stovėjimo aikštelė užsisuka į kairė pusė, kur važiuojant tiesiai matome degalinė „VIADA“, esanti adresu (duomenys neskelbtini), ant degalinės pastato sienos yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri yra nukreipta į užsukimą automobilio aikštelės. Daugiau nieko naudingo tyrimui nepastebėta ir nepaimta (t. 1, b. l. 12-16).
2024 m. gegužės 25 d. asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad atliekant ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus dėl fizinio skausmo sukėlimo, pareiškėjui M. I. sutikus, atliekama jo kūno apžiūra. Po kaire akimi matoma blyškiai melsvos spalvos kraujosruva. Ant pareiškėjo kairės kojos šlaunies, virš kelio, išorinėje pusėje matomas patinimas, kurio išmatavimai yra 12x10. Kitų smurto žymių ant jo kūno matomose vietose, nepastebėta (t. 1, b. l. 26-29).
2024 m. gegužės 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame nurodyta, kad M. I. nurodė, kad asmuo nuotraukoje Nr. 1 yra tas pats asmuo, kuris 2024 m. gegužės 24 d., apie 22.30 val., prie (duomenys neskelbtini) pastato, (duomenys neskelbtini) gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje prieš jį panaudojo fizinį smurtą, dėl ko buvo sužalotas veidas bei koja. Asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, veido bei plaukų formos. Nuotraukoje Nr. 1 yra O. P., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 31-34).
Liudytoja L. M. e. paštu pateikė jos ir M. I. susirašinėjimą, patvirtinantį jos parodymuose nurodomas aplinkybes (t. 1, b. l. 70-76).
2024 m. gegužės 28 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas yra du vaizdo įrašai, užvadinti „10.99.225.202“ ir „10.99.225.207“, kurie pasileidžia su vaizdo paleidimo programa „Windows media Player“.
Paleidus vaizdo įrašą, užvadintą „10.99.225.202“, nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kamera filmuoja degalinės degalų užpylimo vietas kuriose stovi automobiliai. Vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota.
Paleidus vaizdo įrašą, užvadintą „10.99.225.207“, nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kamera filmuoja degalinės įvažiavimą-išvažiavimą juodai baltu vaizdu, vaizdo stebėjimo kameros įrašas yra nekokybiškas, nes nesimato praeinančių asmenų veidų ir negalima suprasti pravažiuojančių automobilių modelių (t. 1, b. l. 45-46).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1601/2024(01), kurioje nurodyta, kad M. I. padaryta penkios poodinės kraujosruvos veido kairėje pusėje, viena poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, kietais bukais daiktais, esant jam bet kokioje padėtyje (šių daiktų identifikuoti negalima), šešiais trauminiais poveikiais, kurie visumoje yra būdingi smūgių sudavimui, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2024 m. gegužės 24 d.). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 40).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateikta 2025 m. gegužės 15 d. taikos sutartis, kurioje nurodyta, kad kaltinamasis O. P. ir nukentėjusysis M. I. susitaria bylą ir ginčą dėl žalos atlyginimo baigti taikiu būdu tokiomis sąlygomis:
1) bylą užbaigti taikos sutartimi;
2) O. P. įsipareigoja atlyginti viso nukentėjusiajam 1 500 Eur už padarytą neturtinę žalą bei visiškai atlyginti ieškovo patirtas 1 455 Eur bylinėjimosi išlaidas;
3) ieškovas patvirtina, kad kaltinamasis sutarties pasirašymo dieną yra sumokėjęs 200 Eur neturtinės žalos ir 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl galutinė mokėtina suma mažintina iki 1 455 Eur, išdėstant ją mokėjimais per 6 mėnesius: iki 2025 m. birželio 30 d. – 242,50 Eur; iki 2025 m. liepos 30 d. - 242,50 Eur; iki 2025 m. rugpjūčio 30 d. – 242,50 Eur; iki 2025 m. rugsėjo 30 d. – 242,50 Eur; iki 2025 m. spalio 30 d. – 242,50 Eur; iki 2025 m. lapkričio 30 d. – 242,50 Eur;
4) kaltinamasis mokėjimus perveda į M. I. sąskaitą AB Seb Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 11-12).
O. P. 2025 m. gegužės 7 d. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriame nurodyta, kad O. P. pripažįsta savo kaltė dėl nusikalstamų veiksmų atlikimo. Jis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aktyvus duodant parodymus, tačiau dabar suprato savo klaidą ir bandydamas pasielgti sąžiningai bei pripažindamas savo kaltę nutarė duoti realią situaciją atitinkančius parodymus. Jis labai gailisi dėl savo atliktų veiksmų ir į juos žiūri kritiškai. Jis pasimokė ir padarė svarbias bei reikšmingas gyvenimo išvadas, suprato, jog pasielgė neapgalvotai ir neteisingai. O. P. sutinka atlyginti sumą, kurią teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, nutars priteisti nukentėjusiojo atžvilgiu. Laiduoti už O. P. nori jį puikiai pažįstantis vyresnysis brolis A. P.. Jis yra tinkamas laiduotojas, kadangi gyvena netoli kaltinamojo gyvenamosios vietos, palaiko nuolatinį ryšį. Jis yra socialiai aktyvus žmogus, teisingos ir plačios pasaulėžiūros, optimistiška ir pozityvi asmenybė. A. P. niekada neteistas, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų. Su juo kaltinamasis labai daug bendrauja, abu remia vienas kitą morališkai sunkią minutę (t. 1, b. l. 173-174).
Galimo laiduotojo A. P. 2025 m. gegužės 7 d. prašymas perduoti O. P. pagal laidavimą (t. 1, b. l. 175).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Pats kaltinamasis teismo posėdžio metu savo katę pripažino. O. P. paaiškino, kad 2024 m. gegužės 24 d., apie 22 val., atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), norėdamas pasikalbėti su M. I. dėl draugės L. M., su kuria, pasak kaltinamojo, blogai elgėsi nukentėjusysis. Kadangi pastarasis bandė bėgti, muistėsi, kaltinamajam „užvirė kraujas“, todėl ranka sudavė 4 ar 5 kartus nukentėjusiajam į veidą. Kaltinamasis neneigė, kad keliu sudavė M. I. į kairę koją, po ko jį pargriovęs ant grindinio, ranka trenkė nukentėjusiajam į kaklą. Smurtą vartojo apimtas emocijų. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo M. I., liudytojų I. K., E. P., P. K. ir L. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga.
Specialisto išvadoje Nr. G 1601/2024(01) nurodyta, kad M. I. padaryta penkios poodinės kraujosruvos veido kairėje pusėje, viena poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje. Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 40).
Taigi, sugretinus ir tarpusavyje palyginus byloje esančius įrodymus, nelieka jokių abejonių, kad O. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš šių duomenų matyti, jog kaltinamasis naudojo fizinį smurtą, t. y. nukentėjusiajam M. I. sudavė smūgius į veido, kaklo sritį, kairę koją. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam „užvirė kraujas“, sukilo emocijos, kadangi nukentėjusysis stengėsi pabėgti, muistėsi, dėl to yra akivaizdu, jog kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį (smurtą), suprato dėl jo veiksmų galinčius kilti padarinius (nukentėjusiojo jaučiamą fizinį skausmą) ir sąmoningai siekė atitinkamų padarinių kilimo (fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimo). Todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d. teisiamojo posėdžio metu pateiktas asmens, siekiančio tapti laiduotoju, A. P. 2025 m. gegužės 7 d. prašymas atleisti kaltinamąjį O. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant jį brolio A. P. atsakomybėn (t. 1, b. l. 175).
A. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tai O. P. broliškai paprašė jo tapti laiduotoju. Jie matosi kartą per savaitę, dažniau susiskambina. Dėl įvykio jis brolį supranta: suveikė emocijos, pyktis, situacija negera. Būna, kad nesusilaikai. O. P. jam išsamiai nepasakojo apie įvykį ir jis apie tai neklausinėjo, nes tai jo (O. P.) reikalas. Nebūtinai reikia žinoti visas smulkmenas. Kiek brolis turi bausmių nežino, kam jam to reikia.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
O. P. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nors O. P. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau jis nėra teistas (t. 1, b. l. 87-88) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas)., administracinių nusižengimų registro duomenimis, vienerių metų laikotarpyje O. P. administracine tvarka baustas, didžioji dalis baudų nesumokėtos (t. 1, b. l. 89-93). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, tačiau teisiamojo posėdžio metu savo kaltę visiškai pripažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje civilinis ieškovas M. I. pareiškė civilinį ieškinį, kurį O. P. 2025 m. gegužės 15 d. taikos sutartimi iki 2025 m. lapkričio 30 d. įsipareigojo atlyginti (t. 2, b. l. 11-12).
BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo brolį – A. P.. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia dėl galimybės atleisti kaltinamąjį O. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo brolį A. P.. Nors formaliai laiduotojo kandidatūra atitinka kai kuriuos įstatymo reikalavimus (laidavimo prašymą pateikė artimasis giminaitis, kuris nėra teistas, penkerių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs (t. 1, b. l. 196-198) ir deklaruoja norą bei galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui), tačiau išsamiai įvertinus byloje esančius duomenis, kyla abejonių dėl šio asmens realios galimybės ir pasirengimo vykdyti laiduotojo funkcijas. Pats A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad su broliu matosi tik kartą per savaitę, dažniau susiskambina. Jis taip pat teigė, kad apie nusikalstamą veiką, dėl kurios O. P. yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, plačiau nesidomėjo, nes, jo žodžiais tariant „nebūtina žinoti visas smulkmenas“ ir tai „yra jo (brolio) reikalas“. Akivaizdu, kad artimo bendravimo tarp jų nėra. Tokia A. P. pozicija rodo ne tik formalaus, bet ir esminio suinteresuotumo trūkumą, kuris reikšmingas vertinant laiduotojo motyvaciją ir gebėjimą daryti nuolatinę bei konstruktyvią įtaką kaltinamojo elgesiui.
Tai, kad asmuo pateikęs prašymą tapti laiduotoju nežino, ar jo brolis turi paskirtų nuobaudų, papildomai patvirtina, kad jų tarpusavio santykiai nėra tokie artimi, kurie leistų manyti, jog laiduotojas iš tiesų galėtų veiksmingai prižiūrėti kaltinamojo elgesį bei daryti jam prevencinį poveikį. Laidavimo institutas grindžiamas ne tik formalia giminystės ryšio buvimo faktu, bet ir faktiniu pasitikėjimo santykiu, artimu bendravimu bei nuolatiniu ryšiu, kuris užtikrintų realią kaltinamojo priežiūrą ir teigiamą socialinę įtaką.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog laiduotojas yra pakankamai artimas ir tinkamas asmuo laiduoti už O. P.. Todėl darytina išvada, kad BK 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta būtina sąlyga – kaltininko perdavimas teismo pasitikėjimo verto asmens atsakomybei – šioje byloje nėra įgyvendinta. Dėl to pagrindo atleisti kaltinamąjį O. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius
Kaltinamasis O. P. ir nukentėjusysis M. I. pateikė teismui taikos sutartį, kurioje nurodoma, kad bylą prašoma užbaigti taikos sutartimi. Kaltinamasis O. P. ir nukentėjusysis M. I. susitaikė. O. P. įsipareigoja atlyginti viso nukentėjusiajam 1 500 Eur už padarytą neturtinė žalą bei pilnai atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sumoje 1 455 Eur. Ieškovas patvirtina, kad kaltinamasis sutarties pasirašymo dieną yra sumokėjęs 200 Eur neturtinės žalos ir 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl galutinė mokėtina suma mažintina iki 1 455 Eur, išdėstant ją mokėjimais per 6 mėnesius: iki 2025 m. birželio 30 d. – 242,50 Eur; iki 2025 m. liepos 30 d. - 242,50 Eur; iki 2025 m. rugpjūčio 30 d. – 242,50 Eur; iki 2025 m. rugsėjo 30 d. – 242,50 Eur; iki 2025 m. spalio 30 d. – 242,50 Eur; iki 2025 m. lapkričio 30 d. – 242,50 Eur. Kaltinamasis mokėjimus perveda į M. I. sąskaitą AB Seb Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 11-12).
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 straipsnio 2 dalį šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje, dėl ko kaltinamasis negalėtų būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį – asmuo nėra pripažintas pavojingu recidyvistu, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tais pačiais pagrindais. O. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kaltę dėl veikos padarymo visiškai pripažino, gailisi, susitaikė su nukentėjusiuoju. Taigi, asmuo atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytas sąlygas.
Pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra viena iš esminių būtinų, lemiamų sąlygų, kuriai esant asmeniui gali būti taikomos. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, vertintina tai, kad kaltinamasis O. P., kaip anksčiau minėta, yra neteistas (t. 1, b. l. 87-88), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, didžioji dalis baudų nesumokėtos (t. 1, b. l. 89-93), nedirbantis, įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam likusią neatlygintą padarytos žalos dalį, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos ir nukentėjusiajam sukeltų pasekmių. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis išvadas padarė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalis 4 punktas). Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra sąlyginis, kaltinamasis privalės stengtis gyventi pagal nusistovėjusias visuomenėje taisykles, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, nes priešingu atveju, jam gali tekti atsakyti už šią nusikalstamą veiką. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos atleisti O. P. nuo baudžiamosios atsakomybės.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės
BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (be kita ko, ir BK 38 straipsnio pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 72² straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę.
Teismo vertinimu, nors kaltinamasis O. P. teismo sprendimu yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, vis dėlto padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, aplinkybės ir kilę padariniai rodo, kad kaltinamasis turi akivaizdžių sunkumų su emocijų kontrole ir smurtinio pobūdžio elgesio valdymu. Nusikalstama veika buvo padaryta veikiant impulsyviai, suveikus stiprioms emocijoms, dėl ko buvo pažeista kito asmens sveikata, o pats kaltinamasis tai pripažįsta, tačiau tuo pat metu rodo ribotą gebėjimą reflektuoti savo veiksmus ir jų pasekmes.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 67 straipsnio 2 dalį teismas gali skirti baudžiamojo poveikio priemones ir tiems asmenims, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK VI skyriaus nuostatas, teismas sprendžia, jog yra pagrįsta ir proporcinga O. P. taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte bei 72² straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Dėl civilinio ieškinio.
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Nukentėjusysis M. I. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo pirmosios instancijos teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje iki teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 140-144).
2025 m. gegužės 15 d. taikos sutartimi patikslintas civilinis ieškinys nurodant, kad šalys susitaria ginčą dėl žalos atlyginimo baigti taikiu būdu tokiomis sąlygomis:
- O. P. įsipareigoja atlyginti viso nukentėjusiajam 1 500 Eur už padarytą neturtinė žalą bei pilnai atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sumoje 1 455 Eur;
- ieškovas patvirtina, kad kaltinamasis sutarties pasirašymo dieną yra sumokėjęs 200 Eur neturtinės žalos ir 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl galutinė mokėtina suma mažintina iki 1 455 Eur, išdėstant ją mokėjimais per 6 mėnesius: iki 2025 m. birželio 30 d. – 242,50 Eur; iki 2025 m. liepos 30 d. - 242,50 Eur; iki 2025 m. rugpjūčio 30 d. – 242,50 Eur; iki 2025 m. rugsėjo 30 d. – 242,50 Eur; iki 2025 m. spalio 30 d. – 242,50 Eur; iki 2025 m. lapkričio 30 d. – 242,50 Eur;
- kaltinamasis mokėjimus perveda į M. I. sąskaitą AB Seb Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, privalo patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesu, o nustatęs tokius prieštaravimus, šalių sudarytos taikos sutarties netvirtina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu O. P. ir nukentėjusiojo M. I. susitarimas dėl žalos atlyginimo išreiškia šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį turtinį ginčą neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių bei teisėtų interesų, todėl O. P. ir M. I. 2025 m. gegužės 15 d. taikos sutartis tvirtintina.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo nuosprendžiu tvirtintina O. P. ir M. I. pasirašyta 2025 m. gegužės 15 d. taikos sutartis, procesas dalyje dėl M. I. civilinio ieškinio nutrauktinas.
Kiti klausimai.
Kaltinamajam O. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinė laikmena, esanti voke prie pirmo bylos tomo galinio viršelio, paliktina saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
O. (O.) P., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, O. P. ir nukentėjusiajam M. I. susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Patvirtinti O. P. ir M. I. pasirašytą 2025 m. gegužės 15 d. taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis:
– O. P. įsipareigoja atlyginti 1 500 Eur neturtinę žalą ir 1 455 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš kurių iki sutarties pasirašymo jau sumokėta 200 Eur neturtinės žalos ir 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusi 1 455 Eur suma mokama lygiomis dalimis po 242,50 Eur kas mėnesį iki 2025 m. birželio 30 d., liepos 30 d., rugpjūčio 30 d., rugsėjo 30 d., spalio 30 d. ir lapkričio 30 d., O. P. pervedant į M. I. banko sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini).
Baudžiamąją bylą dalyje dėl M. P. civilinio ieškinio nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 72² straipsnio 1 dalimi, paskirti O. P. baudžiamojo poveikio priemonę – per vienerius metu nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kaltinamajam O. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinę laikmeną, esančią voke prie bylos pirmo tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.
1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.