- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-10-27
- Bylos Nr.
- AN2-453-458/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00729-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arvydas Daugėla
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus, atstovaujamo skyriaus vedėjo pavaduotojos Virginijos Leškauskienės, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimo, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Š. 2017 m. liepos 17 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius (toliau – Institucija) surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis, būdamas MB ,,(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, t. y. darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, 2017 m. birželio 22 d., apie 12 val., leido dirbti I. S. virėja restorane ,,(duomenys neskelbtini)”, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apie jos priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV). Tokiu būdu savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimu S. Š. pripažintas kaltu padaręs nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirta 800 Eur dydžio bauda. Teismas, be kita ko, motyvavo, kad pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 98 straipsnio 1 dalies (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2603 redakcija) nuostatą nelegaliu Lietuvos Respublikos piliečių darbu laikomas darbas, kuris dirbamas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Nelegaliam darbui konstatuoti pakanka tiek aplinkybės dėl rašytinės darbo sutarties nebuvimo, tiek nepranešimo VSDFV teritoriniam skyriui apie įdarbinimą. Tai, kad restorano „(duomenys neskelbtini)“ virėja I. S. 2017 m. birželio 22 d., patikrinimo dieną, apie 12 val., dirbo, o darbdavė MB „(duomenys neskelbtini)“ nepranešė VSDFV administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, patvirtina byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma ir paties traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens prisipažinimas.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius, atstovaujamas skyriaus vedėjo pavaduotojos Virginijos Leškauskienės, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimą ir S. Š. paskirti administracinę nuobaudą neperžengiant ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribų.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog negalima sutikti su skundžiamu nutarimu, kadangi S. Š. padarytas nusižengimas – nelegalus darbas – vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymo nuostatas. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 Eur iki 5000 Eur. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimu S. Š. už jo padarytą administracinį nusižengimą paskyrė 800 Eur baudą. Tokia nuobauda yra aiškiai neproporcinga S. Š. padarytam nusižengimui.
Byloje duomenų, kurie rodytų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui šiuo atveju skiriama nuobauda negalėjo būti tinkamai individualizuota neperžengiant įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribų ar tokia nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam nusižengimui, nėra. Šis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą jį darančiam asmeniui, todėl, apelianto vertinimu, paskirta simboline nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – nusižengimą padaręs asmuo skatinamas daryti naujus nusižengimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga palyginti su nusižengimu gauta nauda. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Aplinkybės, jog pažeidėjas pripažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, yra reikšmingos tik parenkant administracinę nuobaudą pagal normos sankciją.
Institucijos nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimas yra nepagrįstas, S. Š. paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per švelni, neatitinkanti padaryto nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, paskirta nesilaikant ANK 34 straipsnyje nustatytos administracinės nuobaudos rūšies parinkimo, baudos dydžio nustatymo tvarką reglamentuojančių taisyklių. Taigi daroma išvada, kad administracinė nuobauda S. Š. turėtų būti paskirta neperžengiant ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
S. Š. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad Institucija ginčija tik S. Š. paskirtos administracinės nuobaudos dydį, savo kaltę S. Š. pripažįsta ir su nusižengimo padarymu sutinka. Kadangi ginčo dėl pažeidimo nėra, patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl būtent šiuo klausimu dėl administracinės nuobaudos skyrimo S. Š. apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš Administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-41/2014, 2AT-38-303/2016).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad S. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į S. Š. asmenybę – 42 metų amžiaus, dirba, į aplinkybę, jog byloje nepateikta duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nusižengimas truko neilgai, nelegaliai dirbęs asmuo įdarbintas, taigi padarė išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti S. Š. už nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskyrus nuobaudą – baudą, mažesnę nei sankcijos minimali riba.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažino padaręs pažeidimą, su juo sutiko ir gailėjosi, tačiau vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nesuponuoja pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą, nes tai nelaikytina išskirtine aplinkybe. Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, gali skirti minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pažeidėjo asmenybę pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, atsižvelgė į tai, jog byloje nėra duomenų apie S. Š. paskirtas ir galiojančias administracines nuobaudas, pažeidėjas dirba, byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį. Apeliaciniame skunde yra teisingai pažymėta, jog padarytas administracinis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, nelegalus darbas pažeidžia asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tiesa, šiuo metu nelegaliai dirbęs asmuo jau yra įdarbintas, tačiau S. Š. nepateikė duomenų apie mokesčių sumokėjimą į valstybės biudžetą ir padarytos žalos pašalinimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad dėl skiriamos administracinės nuobaudos pažeidėjo patiriami finansiniai sunkumai jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl nuobaudos švelninimo ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu, neturi, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent minimali sankcijoje numatyta nuobauda geriausiai atitiktų šią pusiausvyrą, todėl anksčiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo sumažinti nuobaudą, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.
Nors nagrinėjamoje byloje teismas nustatė vieną S. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, esama taip pat ir kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės skiriant nuobaudą pažeidimą padariusiam asmeniui, į kurias teismas privalo atsižvelgti. S. Š. anksčiau nėra baustas už tokio pobūdžio pažeidimus, nėra duomenų, jog būtų baustas ir už kitokius administracinius nusižengimus. S. Š. teigiamai charakterizuoja tai, jog jis dirba, turi legalų pajamų šaltinį, nelegalus darbas truko itin trumpą laiko tarpą. Taigi aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog, nors nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau administracinės nuobaudos tikslai geriausiai bus pasiekti S. Š. paskyrus minimalaus dydžio ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą – 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų).
Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nagrinėjamu atveju taikė netinkamai, todėl skundžiamo nutarimo dalis dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimo dalis dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo naikinama ir dėl administracinės nuobaudos skyrimo priimamas naujas nutarimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
tenkinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus, atstovaujamo skyriaus vedėjo pavaduotojos Virginijos Leškauskienės, apeliacinį skundą:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimo dalį dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo ir dėl administracinės nuobaudos skyrimo priimti naują nutarimą – S. Š. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas neskundžiamas.