- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-08
- Bylos Nr.
- II-25-673/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Pažeidėjas
- V. L.
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. S. skundą dėl V. L. paskirtos per švelnios nuobaudos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistas 2014-04-15 nutarimu V. L. pripažino kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 10 d. ir paskyrė švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje – įspėjimą. Nuobauda buvo sankcionuota Kėdainių r. apyl. teismo teisėjo. Nuobauda buvo paskirta už tai, kad 2014-03-29 apie 12.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), V. L. priklausantis mišrūnų veislės šuo į dešinės kojos šlaunies sritį įkando T. S., gim. (duomenys neskelbtini), suplėšė rūbus.
Šalies argumentai
Apeliantė R. S. skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad V. L. nepagrįstai paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatyta įstatyme. Jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintas nepagrįstas. Nuo šuns nukentėjęs jos mažametis sūnus ne tik patyrė fizinį sužalojimą, liko randas, žaizda ilgai gijo, bet ir patyrė didžiulį stresą, sūnų teko 5 kartus skiepyti siekiant apsaugoti nuo pasiutligės, nes L. nepateikė jokios informacijos apie šuns paskiepijimą, kaip paaiškėjo, šuo ir nebuvo skiepytas nuo pasiutligės, nors V. L. privalėjo tą daryti. Jos mažametis sūnus pradėjo labai bijoti šunų, nuvykęs pas močiutę bijo vienas išeiti į kiemą, į gatvę. Ji sūnui pirko vaistus, patyrė žalą dėl suplėšytų rūbų. V. L. nesistengė atlyginti žalos, neatsiprašė. Be to, V. L. šuo žmogui įkanda ne pirmą kartą. Į tai nebuvo atsižvelgta, nors ji šią aplinkybę ir nurodė pareiškime policijai. V. L. Gyvūnų laikymo taisykles pažeidinėja sistemingai, dėl padarytų pažeidimų nesigaili, nesiima jokių veiksmų, kad tokie įvykiai nepasikartotų. Jo šuo ir toliau laksto palaidas gatvėje. V. L. paskirta nuobauda neskatina jį keisti elgesio, nėra veiksminga. Tai, kad būtent V. L. šuo įkando jos vaikui matė jos anyta, kuri atpažino V. L. šunį.
V. L. teismui nurodė, kad nesupranta, kodėl jis, kuris yra Lietuvos didvyris, yra trukdomas ir turi vaikščioti po teismus. Nurodė, kad jei kam nors reikia, gali jo šunį pasiimti ir dėti kur nori. Pripažino, jog jis savo pažado teismui ir R. S. – „išimti“ šunį iš dabartinės aplinkos, neišpildė. Parodė, kad jam buvo pranešta, jog jo šuo įkando vaikui. To įvykio jis pats nematė. Pripažino, kad tą dieną jo šuo buvo paleistas, bet nurodė, jog jo šuo iš kiemo neišeina. Šiuo metu šunį laiko aptvare, tačiau naktį paleidžia. Patys vaikai ateina ir šunį kalbina, meta saldainius, prašo tarnauti. Jo šuo nekanda, gal tą kartą vaikai jį paerzino. Patvirtina, kad S. jo prašė šunį pririšti.
Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK atstovas T. M. paaiškino, kad teismo posėdžiai, kuriuose jis dalyvavo, jam leido susidaryti nuomonę, kad švelnesnė nuobauda V. L. buvo paskirta nepagrįstai, todėl neprieštarautų, jei teismas V. L. skirtų griežtesnę nuobaudą.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nutarimas naikintinas ir byla grąžintina policijos institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnis įpareigoja organą (pareigūną) nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą išaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Tuo tikslu byloje renkami ir įvertinami įrodymai, kurie, kaip nurodyta ATPK 256 str., yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto ar specialisto išvada, taip pat kitokiais dokumentais.
Gavęs skundą ir išnagrinėjęs byloje surinktą medžiagą teismas negali padaryti išvados, kad teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir nutarimas priimtas išsamiai ištyrus įvykio aplinkybes.
Šalies argumentai
Apeliantė R. S. teismui nurodė, kad V. L. priklausantis šuo iškando (nukando) jos mažamečiui sūnui dalį kojos audinio, žaizda pūliavo, gijo apie du mėnesius, šiuo metu yra likęs randas, kąsdamas šuo sudraskė ir vaiko rūbus.
Esant tokiai situacijai byloje turėjo būti paskirta užduotis teismo medicinos specialistui, siekiant nustatyta vaikui padaryto sužalojimo sunkumą, išaiškintas patirtos turtinės žalos dydis ir tik tada sprendžiama, ar yra pagrindas asmeniui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ar pradėti ikiteisminį tyrimą (pvz. pagal BK 139, 188 str.).
Jei gauti duomenys neleis padaryti išvados apie tai, kad asmens veikoje yra nusikalstamos veikos sudėtis, procesinį sprendimą dėl administracinio teisės pažeidimo priimdamas pareigūnas, spręsdamas dėl asmeniui skirtinos nuobaudos, šiuo atveju privalo išsiaiškinti nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes, tai yra ar buvo kitų nuo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šuns nukentėjusių asmenų, apie ką savo 2014-03-29 pareiškime policijai (b. l. 4) jau buvo nurodžiusi ir teismo posėdyje dar kartą patvirtino apeliantė R. S., kas rodytų, jog V. L. Gyvūnų laikymo taisykles pažeidžia ne pirmą kartą.
Kadangi byloje būtina atlikti pakankamai didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą, darytina išvada, jog nebuvo išnaudotos visos galimybės objektyviai tiesai nustatyti, todėl nutarimas buvo priimtas nemotyvuotai. Toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o medžiaga grąžintina institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją atlikti papildomą aplinkybių tyrimą ir tinkamai kvalifikuoti V. L. padarytą veiką.
ATPK 35 str. 1 d. numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Pagal ATPK 35 str. 3 d., šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip vieneriems metams, kai administracinės atsakomybės klausimo negalima spręsti dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kad policijos institucijos priimtas procesinis sprendimas - nutarimas naikintinas, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 4 p., teismas
nutaria:
2014 m. balandžio 15 d. Kauno apskrities VPK Kėdainių raj. policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialisto nutarimą, kuriuo V. L. pagal ATPK 110 str. 10 d. buvo nubaustas administracine nuobauda – įspėjimu, panaikinti, o bylą papildomam tyrimui atlikti grąžinti institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus – Kauno apskrities VPK Kėdainių raj. policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyriui.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui.