- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-17
- Bylos Nr.
- eI2-7035-505/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00547-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- T. A. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Vailionės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. A. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimu buvo nuspręsta panaikinti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis.
Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendime nurodomos aplinkybės neįrodo, kad jis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Mano, kad pateikė teisingus duomenis apie numatomas pajamas, kadangi tokią informaciją tarpininkavimo rašte nurodė ir jo darbdavys, tad pateikti duomenys tuo metu buvo teisingi. Atkreipė dėmesį į tai, kad jis nežino, kodėl darbdavys nesudarė su juo darbo sutarties, todėl jam neturi būti panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje remiantis formaliu pagrindu, t. y. remiantis tuo, kad darbdavys nepateikė jam pasirašyti darbo sutarties. Pareiškėjo nuomone, jis, pildydamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, pateikė teisingus duomenis, atsakovas neįrodė, kad jis neturi pakankamai pajamų pragyventi Lietuvoje. Taip pat vien formalus pagrindas, t. y. nepasirašyta darbo sutartis su darbdaviu, negali būti pakankama priežastis panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Prašė skundą patenkinti.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą pažymėjo, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir MB „(duomenys neskelbtini)“) plataus profilio (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 31 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir ĮUTP) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas). 2023 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas), galiojantis nuo (duomenys neskelbtini).
Paaiškino, kad ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, o pagal ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą – jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio ĮUTP 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Šalies argumentai
Pastebėjo, kad Sprendimas buvo priimtas nustačius, jog pareiškėjas MB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įdarbintas, taip pat nedirba ir jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse. Prašyme išduoti leidimą gyventi ir tarpininkavimo rašte pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos – 2 000 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Atsakovo nuomone, atsižvelgus į Sodros informacinės sistemos duomenis, t. y. kad su pareiškėju nėra sudaryta darbo sutartis, jam nėra mokamas darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, jis negauna, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės, ir neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
Mano, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis. Taigi, atsakovo įsitikinimu, Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra Bangladešo pilietis, ketindamas dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio (duomenys neskelbtini) (tarpininkavimo rašto Nr. (duomenys neskelbtini)), 2023 m. gegužės 31 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Prašyme nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 2 000 Eur. Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis – MB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamas darbo užmokestis.
Tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui plataus profilio (duomenys neskelbtini), ekonominės veiklos rūšis (rūšys), pagal kurią (kurias) užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – (duomenys neskelbtini), numatant mokėti 2 000 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Įsipareigojama, kad užsieniečio darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – jo darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį. Taip pat įsipareigojama, jog už užsienietį bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
2023 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini).
Sodros informacinės sistemos duomenimis buvo nustatyta, jog pareiškėjas MB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įdarbintas, taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nedirba ir kitose Lietuvos Respublikos įmonėse.
2024 m. vasario 2 d. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui panaikintas Leidimas tuo pagrindu, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, kad asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, kad asmuo nesudarė darbo sutarties, t. y. vadovaujantis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais ir 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais. Sprendimo motyvuose nurodoma, jog, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, užsienietis įsipareigojo per 1 mėnesį nuo išrašyto leidimo laikinai gyventi atsiėmimo dienos deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui įteiktas 2023 m. lapkričio 13 d., tačiau jis įsipareigojimo neįvykdė ir gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nėra deklaravęs iki šiol. Taip pat nurodyta, kad užsienietis, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš MB „(duomenys neskelbtini)“, sudarantis 2 000 Eur. Darbo sutartis nebuvo sudaryta, taigi užsienietis MB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba ir negauna darbo užmokesčio ar kitokių reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), todėl atsakovas konstatavo, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
Sprendime, vertinant individualią pareiškėjo situaciją, nustatyta, kad užsieniečiui anksčiau nebuvo išduota nei nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie asmens darbą Lietuvoje. Taip pat nenustatyta, kad T. A. S. turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. ĮUTP 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).
ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
ĮUTP (administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal ĮUTP 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvius reikalavimus, ĮUTP 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.
ĮUTP 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui, – bent vieneriems metams.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktyje nurodyta, kad pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, – 1 minimali mėnesinė alga.
Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis ĮUTP įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas Leidimas. Be to, kaip pirmiau jau minėta, ĮUTP 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso Leidimo galiojimo metu, t. y. iki 2025 m. rugsėjo 28 d. Išimtys ĮUTP, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.
Atsakovas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje atlikęs duomenų patikrinimą, nustatė, kad pareiškėjas MB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įdarbintas, kad jis nedirba ir kitose Lietuvos Respublikos įmonėse.
Taigi, iš įvardytų duomenų akivaizdu, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas darbo užmokesčio ir jokių kitų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, jokių kitų pragyvenimo lėšų šaltinio jis nenurodė). Darbinės pajamos nurodytos kaip vienintelis pajamų šaltinis Lietuvoje. Pareiškėjui nepateikus duomenų apie kitas gaunamas pajamas (tokių duomenų nepateikta ir su skundu), Migracijos departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai), kadangi pareiškėjas visai nedirbo pagal profesiją.
Kaip jau minėta, ĮUTP 50 straipsnio (Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai) 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, tapo bedarbiu) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Migracijos departamentas, patikrinęs Sodros informacinėje sistemoje duomenis apie pareiškėjo įsidarbinimą, nustatė, jog pareiškėjas MB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įdarbintas, kad jokioje kitoje Lietuvos Respublikos įmonėje nedirba. Iš nurodyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad aplinkybės, jog darbo sutartis tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėjo nebuvo pasirašyta, nustatymas buvo teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka ĮUTP reikalavimus. „Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus ĮUTP keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti ĮUTP numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).
Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės buvo motyvuotos, neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktus, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų ĮUTP 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjui Leidimas pagrįstai panaikintas trimis savarankiškais pagrindais.
Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat matyti, jog atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo, dėl to pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.