- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-22
- Bylos Nr.
- 1A-352-135-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Vaclovas Iždonas, Danutė Matiukienė
- Nuteistasis
- E. K.
- Kategorijos
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-352-135/2007
Teisėjas Žanas Kubeckas Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. lapkričio 22 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių m. apylinkės teismo 2007-07-19 nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2004-11-16 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė E. K. paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. nuteistas už tai, kad jis 2007-04-02 apie 20 val. (duomenys neskelbtini), suduodamas ne mažiau kaip 16 smūgių rankomis ir kojomis Z. K. į įvairias kūno vietas, nesunkiai sužalojo Z. K., nes dėl kairės krūtinės ląstos pusės 6-9 šonkaulių lūžių jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, bet jai nebuvo LR BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis nepripažino savo kaltės. Apelianto teigimu, jis iš dalies prisipažino kaltu, paaiškino, ką pripažįsta ir ko negali pripažinti, parodė, kad žmona galėjo susižaloti risdamasi nuo laiptų. Nuteistasis nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad jis žmonai sudavė net 16 kartų, ją spardė. Pasak E. K., teismas rėmėsi vien tik specialisto išvada, kitų įrodymų, patvirtinančių, kad jis smūgiavo kumščiais ir spardė, byloje nėra. Be to, teismas visiškai netyrė konflikto priežasčių – jis įtarė žmoną neištikimybe, žmona jam dažnai meluodavo, todėl buvo padidėjęs jo jautrumus. Apelianto nuomone, teismas, skirdamas bausmę, neįsigilino į jų šeimyninio gyvenimo aplinkybes, neatsižvelgė į jo asmenybę, į tai, kad jo ankstesnis teistumas buvo susijęs su žmonos meilužiu, kad jis buvo lygtinai paleistas laisvės atėmimo vietos už gerą elgesį. Nuteistasis E. K. skundu prašo sumažinti jam paskirtą bausmę.
Teismo posėdyje prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai E. K. pripažino kaltu jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu ir paskyrė jam teisingą bausmę.
Nuteistasis neigė sumušęs Z. K., tačiau jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų, teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų visuma. E. K. versiją, kad jo žmona galėjo susižaloti risdamasi nuo laiptų, jis nesmogė jai kumščiais 16 kartų, nespyrė, paneigia specialisto išvada, teisiamojo posėdžio metu duoti specialisto parodymai, nuoseklūs, aiškūs, išsamūs nukentėjusiosios Z. K. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, liudytojos S. T. parodymai. Visi šie įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis, teismas jo kaltės klausimą sprendė atsižvelgdamas į šių įrodymų visumą, kuri ir leido padaryti išvadą, jog E. K. sumušė Z. K., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, jo nusikalstama veika visiškai atitinka LR BK 138 str. 1 d. dispoziciją.
Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį.
Skirdamas E. K. bausmę už padarytą nusikaltimą, apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, LR BK 56 str. įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad E. K. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai, dėl kurių nesunkiai sutrikdyta jos sveikata, priešingai nei teigė apeliantas, įvertino ir jo asmenybę, tai, kad jis yra recidyvistas, nusikalto lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu, anksčiau teistas taipogi už nusikaltimus, kuriais pasikėsinta į esminę žmogaus vertybę – jo sveikatą (turto prievartavimą, panaudojant fizinį smurtą, nepilnametės išžaginimą), gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas neigiamai, kaip dažnai vartojantis alkoholinius gėrimus, išgėręs tampantis labai agresyvus ir neprognozuojamo charakterio, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas už gerą elgesį Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos, augina septynis nepilnamečius vaikus, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (b. l. 194-195). Teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis nepripažino savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo. Kaip jau aukščiau nurodyta, jis neigė nustatytas bylos aplinkybes, nepripažino sužalojęs Z. K., nors byloje surinkti ir teismo ištirti faktiniai duomenys neginčijamai patvirtina jo kaltę, todėl ir nėra pagrindo laikyti, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad E. K. linkęs daryti smurtinius nusikaltimus, nesistengia pasitaisyti, nepaiso visuomenėje priimtų elgesio normų. Įvertinęs aptartus nuteistojo veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, kitas nustatytas aplinkybes, teismas E. K. skyrė artimą straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkiui laisvės atėmimo bausmę, po to, pritaikęs LR BK 64 str. 1 d., 3 d. įtvirtintas bausmių skyrimo taisykles, skyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Kaip numato LR BK 64 str. 3 d., jei neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Šiuo atveju E. K. Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2005-01-14 nutartimi buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 2 metų 6 mėnesių 4 dienų Šiaulių apygardos teismo 2004-11-16 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (b. l. 167). Kadangi E. K. neatliktos bausmės dalis didesnė, prie jos buvo pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir nustatyta galutinė bausmė. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos šeimyninio gyvenimo aplinkybės, tariamos konflikto priežastys yra tik deklaratyvūs teiginiai, jų nepatvirtina jokie bylos duomenys, jie nesudaro jokio pagrindo mažinti apeliantui paskirtos bausmės.
Kolegijos nuomone, teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino bausmės skyrimui reikšmingas tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusias aplinkybes, bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino ir pritaikė tinkamai. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo E. K. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.