Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje P. S. ir V. R. dėl viešo konkurso rezultatų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2018 m. balandžio 26 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-224 buvo patvirtintas Viešų konkursų į Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pareigas organizavimo tvarkos aprašas (e. b. l t., b. l. 8-12).

2018 m. gegužės 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. MV-76 buvo paskelbtas konkursas Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo pareigoms eiti (elektroninės bylos I tomas bylos lapas (toliau – e. b. 1 t., b. l.) 16-18). Tos pačios dienos Klaipėdos rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. MV-77 buvo paskelbtas konkursas Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninės vadovo pareigoms eiti (e. b. 1 t., b. l. 13-15).

2018 m. birželio 22 d. Klaipėdos rajono savivaldybės mero potvarkiu dėl komisijos sudarymo konkursui į Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninės vadovo pareigas vykdyti Nr. MV-89 buvo sudaryta nurodyto konkurso komisija, kurios nariai: A. A., D. G., L. K., A. Š., Ž. V. (e. b. 1 t., b. l. 23).

2018 m. birželio 22 d. Klaipėdos rajono savivaldybės mero potvarkiu dėl komisijos sudarymo konkursui į Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo pareigas vykdyti Nr. MV-90 buvo sudaryta nurodyto konkurso komisija, kurios nariai: A. A., D. G., L. K., A. Š., B. M. (e. b. 1 t., b. l. 24).

2018 m. birželio 26 d. pretendentų eiti Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos vadovo pareigas atrankos komisijos posėdžio protokolu Nr. T31-21 nurodyta, kad įvyko pretendentų į Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų PSPC vadovo pareigas atrankos komisijos, sudarytos 2018 m. birželio 23 d. potvarkiu Nr. MV-90 posėdis, konkursą vadovo pareigoms eiti laimėjo P. S. (e. b. 1 t., b. l. 21-22). 2018 m. birželio 26 d. Pretendentų eiti Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos vadovo pareigas atrankos komisijos posėdžio protokolu Nr. T31-22 nurodyta, kad įvyko pretendentų į Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninės vadovo pareigas atrankos komisijos, sudarytos 2018 m. birželio 22 d. potvarkiu Nr. MV-89 posėdis, konkursą vadovo pareigoms eiti laimėjo V. R. (e. b. 1 t., b. l. 19-20).

2018 m. birželio 22 d. Klaipėdos rajono savivaldybės mero potvarkiu dėl komisijos sudarymo konkursui į Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo pareigas vykdyti Nr. MV-90 paskirta komisijos narė B. M. pagal Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro internetiniame tinklapyje skelbiamus viešai prieinamus 2018 m. birželio 26 d. duomenis dirbo akušere ginekologe, kartu toje pačioje įstaigoje dirbo bei jai vadovavo ir trečiasis asmuo P. S. (e. b. 1 t., b. l. 25-29).

Iš Lietuvos vyriausiosios rinkimų komisijos internetinio tinklapio (www.vrk.lt) duomenų nustatyta, kad komisijos narė Ž. V. ir trečiasis asmuo V. R. 2002 m. buvo įrašytos į asmenų, kandidatuojančių į savivaldybės tarybą sąrašą valstiečių ir naujosios demokratijos sąjungos partijos sąraše (e. b. 1 t., b. l. 30, 181).

2018 m. birželio 15 d. Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas (trečiasis asmuo) P. S. informavo Klaipėdos rajono savivaldybės merą, kad 2018 m. birželio 14 d. Lietuvos gydytojų sąjungos Klaipėdos rajono filialo tarybos nutarimu į 2018 m. birželio 26 d. vyksiančio konkurso Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo pareigoms užimti yra deleguojama gydytoja B. M., pridėjo 2018 m. birželio 14 d. Lietuvos gydytojų sąjungos Klaipėdos rajono filialo tarybos protokolo kopiją, kurioje nurodyta, kad Lietuvos gydytojų sąjunga delegavo konkursuose į sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pareigas dalyvauti B. M. ir Ž. V. (e. b. 1 t., b. l. 138-139).

Dėl 2018 m. birželio 26 d. įvykusių konkursų į Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų PSPC ir Gargždų ligoninės vadovus teisėtumo ir konkursų vykdymo tvarkos pažeidimo

Byloje kilo ginčas dėl viešo konkursų į Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų PSPC ir Gargždų ligoninės vadovų pareigoms eiti organizavimo teisėtumo, t. y. įstatymų nustatytos konkursų organizavimo tvarkos laikymosi.

Konkursas – tai asmens profesinių, dalykinių ir asmeninių savybių, reikalingų eiti tam tikras pareigas, patikrinimo būdas, kurį atlieka nustatyta tvarka sudaryta konkurso organizacinė komisija, vadovaudamasi konkurso nuostatais. Priimant į darbą konkurso būdu siekiama užtikrinti, kad į konkursines pareigas būtų atrinkti labiausiai kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys asmenys, o pagal konkurso sąlygas pripažintas nugalėtoju asmuo įgyja specialią teisę – teisę sudaryti darbo sutartį. Dėl to konkursą organizuojantis asmuo privalo konkursą organizuoti ir vykdyti nepažeisdamas ne tik atitinkamu aktu nustatytos jo organizavimo tvarkos, bet ir bendrųjų teisės, darbo teisės, konkursų organizavimo principų. Pripažįstant įstatyme nustatytų reikalavimų konkurso organizavimui pažeidimo faktą, turi būti konstatuotas konkretus pretendento teisių pažeidimas. Vien faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nesudaro pagrindo panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, kad pažeidimą ir pretendento galimybės laimėti šį konkursą netekimą sieja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo našta ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011).

Sveikatos priežiūros įstaigų veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, valdymo ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas.

Atsakovė nurodė, kad konkursai į Gargždų PSPC ir Gargždų ligoninės vadovų pareigas buvo organizuojami ir vykdomi vadovaujantis Viešų konkursų į Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pareigas organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T1 1-224 „Dėl viešų konkursų į Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Atsakovė teigia, kad būdama Gargždų PSPC ir Gargždų ligoninės steigėja vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau - Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo) 15 straipsnio 1 dalimi, numatančia, jog įstaigos steigėjas organizuoja viešą konkursą ir tvirtina konkurso nuostatus. Todėl atsakovė, atsižvelgdama į nurodytą Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę, 2018 m. balandžio 26 d. tarybos sprendimu Nr. T11-224 kaip įstaigų steigėja, patvirtino viešų konkursų į Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pareigas organizavimo tvarkos aprašą. Nurodytas aprašas buvo parengtas tuo metu galiojusių Viešųjų konkursų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių steigėja yra Klaipėdos rajono savivaldybė, vadovų pareigoms eiti nuostatų, patvirtintų 2013 m. kovo 28 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-223 „Dėl Viešųjų konkursų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių steigėja yra Klaipėdos rajono savivaldybė, vadovų pareigoms eiti nuostatų patvirtinimo“ pagrindu, atnaujinant jį pagal galiojančius teisės aktus. Pažymėjo, kad rengiant nurodytą aprašą buvo remiamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-259 patvirtintais Viešų konkursų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių steigėja yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, vadovų pareigoms eiti nuostatais, kurie nors ir nėra skirti įstaigoms, kurių steigėja yra savivaldybė, bet tuo metu, kai buvo rengiamas aprašas, buvo vienintelis teisės aktas, kuris reglamentavo specialių konkursų į sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pareigas tvarką. Be to, buvo atsižvelgiama ir į Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto aprašo nuostatas.

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministras 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-574 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatų ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams keliamų kvalifikacinių reikalavimų patvirtinimo“ patvirtino Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatus. Pažymėtina, kad minėtų nuostatų 27 punkte įtvirtinta atrankos tvarka (pokalbis, atsakinėjant į komisijos narių klausimus), 35 punkte įtvirtintas strateginių veiklos gairių pristatymas, o 29 punkte numatyta galimybė pateikti klausimus - praktines užduotis. Pabrėžtina, kad šiame punkte nėra imperatyviai nurodyta, jog konkursų metu privalo būti pateikiama praktinė užduotis pretendentams, o tik nurodoma, kad praktinė užduotis gali būti pateikiama.

Tuo tarpu atsakovės 2018 m. balandžio 26 d. patvirtinto aprašo 16 punkte numatyta, kad pretendentų atrankos būdas - testas žodžiu (pokalbis), kurį sudaro pretendentų atsakymai į komisijos narių teikiamus klausimus, skirtus pretendentų kompetencijoms išsiaiškinti, praktinė užduotis ir veiklos įvertinimas. Savivaldybės aprašo 18 punktas patikslina to paties aprašo 16 punkte nurodyto atrankos būdo - pokalbio eigą: pokalbio metu pretendentams pirmiausia yra pateikiami klausimai, po to gali būti pateikiamos praktinės užduotys, vėliau pretendentai pristato veiklos programą ir po to komisija gali užduoti klausimus apie veiklos programą. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2018 m. gegužės 24 d. potvarkiais Nr. MV-76 ir MV-77 dėl konkursų skelbimo patvirtintuose skelbimo tekstuose buvo nurodyta visa bendra informacija, kuri pateikiama Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje, Klaipėdos rajono savivaldybės interneto svetainėje ir spaudoje apie konkursą. Kaip nustatyta iš teismo posėdžio metu atsakovės atstovės duotų paaiškinimų, sudarius konkurso komisiją, jos nariai individualiai paruošė klausimus pretendentams, kuriuos galėjo sudaryti ir praktinė užduotis. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog įvertinus savivaldybės apraše numatytą galimybę teikti praktinę užduotį arba ne, komisijos nariai konkurso dieną nusprendžia dėl konkrečių klausimų ir užduočių teikimo, t.y. konkurso eigos.

Pažymėtina, kad 2018 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-574 „Dėl Lietuvos Nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatų ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams keliamų kvalifikacinių reikalavimų patvirtinimo“ buvo patvirtinti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatai. Šio teisės akto preambulės 2 punkte rekomenduojama Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatais vadovautis rengiant ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatus. To paties ministro įsakymo preambulės 3 punkte nurodyta, kad netekusiu galios laikomas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. V-259 „Dėl Viešų konkursų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių steigėja yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, vadovų pareigoms eiti nuostatų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

2018 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-574 patvirtintų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatų 27 punkte numatyta, kad: „atranka vykdoma testo žodžiu (pokalbio) būdu. Atrankos metu, atsižvelgiant į specialiuosius reikalavimus, vertinami pretendento įgūdžiai ir patirtis, pretendento profesinė, darbo patirtis, dalykinės savybės, vadovavimo gebėjimai (gebėjimas planuoti, organizuoti ir koordinuoti darbus, numatyti užduotis, veiklos žingsnius, kontroliuoti darbų procesus ir pan.), jo, kaip galimo įtaigos vadovo, pateiktos strateginės veiklos gairės“. 28-29 punktuose nurodyta, jog testui žodžiu (pokalbiui) klausimus komisijos nariai rengia savarankiškai. Siekiant įvertinti pretendento vadovavimo gebėjimus, pretendentams gali būti pateikiami klausimai – praktinės užduotys, kurių metu pretendentas apibūdina savo elgesį realiose darbo situacijose. Nuostatų 35 punkte taip pat numatyta, kad testo žodžiu (pokalbio) per atranką metu pretendentas pristato savo, kaip galimo įstaigos vadovo, strategines veiklos gaires.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, jog prieš organizuojant konkursą yra patikrinama ar galiojantis Konkurso organizavimo tvarkos aprašas atitinka aktualius teisės aktų reikalavimus. Nustačius atitinkamus teisės aktų pakeitimus, konkurso organizavimo aprašai yra atnaujinami. Nagrinėjamu atveju, prieš konkursų organizavimą buvo parengtas konkurso organizavimo tvarkos aprašas, kuris atitinka vėliau priimto teisės akto 2018 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-574 patvirtintus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatus. Atsakovės atstovė teigia, kad Vyriausybės aprašu turi būti vadovaujamasi, jei organizuojant konkursą atitinkama institucija nėra priėmusi viešų konkursų organizavimo aprašo.

Kaip nustatyta iš aukščiau nurodytų teisės aktų analizės, atsakovės parengtas aprašas yra priimtas iki tol galiojusių Viešųjų konkursų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių steigėja yra Klaipėdos rajono savivaldybė, vadovų pareigoms eiti nuostatų, patvirtintų 2013 m. kovo 28 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-223 „Dėl Viešųjų konkursų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių steigėja yra Klaipėdos rajono savivaldybė, vadovų pareigoms eiti nuostatų patvirtinimo“ pagrindu bei atsižvelgiant ir į konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ nuostatas. Taip pat atlikus savivaldybės aprašo analizę nustatyta, jog šiuo metu galiojančiame specialiame teisės akte - 2018 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-574 numatyta konkursų organizavimo tvarka sutampa su atsakovės apraše įtvirtintu konkurso organizavimo tvarkos būdu. Taigi, teismo vertinimu, atsakovės apraše įtvirtinta atrankos tvarka atitinka ir nepažeidžia vėlesniame specialiame teisės akte įtvirtintos atrankos tvarkos. Todėl sutiktina su atsakovės atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad atsakovės priimtas aprašas buvo parengtas atsižvelgiant ne tik į Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą, bet ir į kitus tuo metu galiojusius teisės aktus.

Susipažinus su 2013 m. kovo 28 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-223 patvirtintais nuostatais „Dėl Viešųjų konkursų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių steigėja yra Klaipėdos rajono savivaldybė, vadovų pareigoms eiti“ V skyriuje išdėstyta konkurso vykdymo eiga, nustatyta, kad iš esmės konkurso vykdymo tvarka ir eiga atitinka 2018 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-574 patvirtintų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatuose numatytą tvarką bei eigą. Nuostatų 24 punkte numatyta, kad konkursas vyksta atliekant testą žodžiu (pokalbis), kurio metu patikrinamas pretendentų gebėjimas atlikti įstaigos vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytas funkcijas. 25 punkte numatyta, jog testo žodžiu metu kiekvienas komisijos narys pateikia vienodus klausimus visiems pretendentams. Pretendentams užduodami klausimai iš teisės aktų, nurodytų Teisės aktų, iš kurių nuostatų užduodami klausimai per testą žodžiu (pokalbį), sąraše (nuostatų 3 priedas). Pretendentams taip pat gali būti užduodami jų atsakymus patikslinantys klausimai. Vėliau pretendentas pristato savo veiklos programą (iki 15 minučių). Po pristatymo komisijos nariai gali užduoti klausimus apie veiklos programą, o pretendentas – pateikti savo paaiškinimus.

Išklausius teismui pateiktus konkursų garso įrašus nustatyta, kad abu atsakovės organizuoti konkursai buvo vykdomi pagal aukščiau aptartą ir savivaldybės apraše nustatytą tvarką: pradžioje žodžiu užduodant visiems pretendentams vienodus klausimus, vėliau pristatant pretendentų veiklos programą bei pateikiant atsakymus į komisijos narių užduotus klausimus, susijusius su pretendentų veiklos programa. Prieš konkursą dalyviams buvo pristatyta komisijos sudėtis, paaiškinta konkurso eiga. Pokalbių metu buvo vertinamas pretendentų pasirengimas eiti įstaigos vadovų pareigas pagal savivaldybės aprašo 18 punkto reikalavimus. Savivaldybės apraše reglamentuotos konkursų organizavimo tvarkos pažeidimų nenustatyta. Vien ta aplinkybė, kad konkursų metu nė vienas iš komisijos narių nepasinaudojo savo teise pateikti pretendentams praktinę užduotį, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas šią aplinkybę laikyti konkursų teisėtumo bei organizavimo tvarkos pažeidimu. Įvertinus aukščiau aptartų teisės aktų reikalavimus sutiktina su atsakovės atstovės nurodoma aplinkybe, jog pretendentams konkurso metu galėjo būti pateikiami klausimai, praktinės užduotys, dėl to skelbime yra nurodyta visa galima testo žodžiu (pokalbio) sudėtis, nes iki konkurso atrankos dienos nėra žinoma ar praktinė užduotis bus pateikiama, tačiau pagal savivaldybės 2018 m. balandžio 26 d. patvirtintą aprašą, jos nebuvo privalomos. Teismo nuomone, atsakovė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, parengė ir patvirtino konkurso organizavimo tvarkos aprašą, įtraukdama pagrindinius reikalavimus dėl konkurso organizavimo tvarkos, kuriais buvo užtikrinta, jog į konkursines pareigas būtų atrinkti labiausiai kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys asmenys.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog atsakovė konkursus sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pareigoms eiti organizavo vadovaudamasi aprašu, kuris atitinka aukštesnės galios įstatymus ir neprieštarauja jų nuostatoms, todėl ieškovo teiginiai, jog buvo pažeistas teisėtumo principas bei konkursų organizavimo tvarka atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl galimo konkurso skaidrumo ir dalyvių lygiateisiškumo principo pažeidimo atsakovei organizuojant ir vykdant konkursus bei galimo komisijos narių šališkumo

Ieškovas teigia, kad atsakovei vykdant ir organizuojant konkursus gydymo įstaigų vadovų pareigoms eiti buvo pažeisti skaidrumo ir dalyvių lygiateisiškumo principai, kadangi konkursų komisijos narėmis buvo paskirti šališki asmenys B. M. ir Ž. V.. Be to, ieškovo teigimu, šios komisijos narės būdamos Lietuvos gydytojų sąjungos narėmis konkurso komisijos narėmis būti negalėjo, o galėjo dalyvauti konkurse tik stebėtojų teisėmis, kadangi jos yra viešojo juridinio asmens atstovės – Lietuvos gydytojų sąjungos narės. Be to, abi dirba tose pačiose gydymo įstaigose, kuriose ir konkursus laimėję pretendentai, todėl asmeniškai pažinojo trečiuosius asmenis, taip pat buvo susijusios su jais ir kitais ryšiais, todėl galėjo vertinti pretendentus šališkai bei daryti įtaką kitiems komisijos nariams.

Atsakovė nesutikdama su ieškovo teiginiu dėl komisijos narių šališkumo nurodė, jog minėtos komisijos narės buvo deleguotos dalyvauti konkursuose mero prašymu kaip įstaigose veikiančių profesinių sąjungų atstovės. Atsakovės priimtame apraše bei aukštesnės galios teisės aktuose nėra tiesiogiai nurodyta, kad komisijos darbe negali dalyvauti įstaigos darbuotojai. Pažymėjo, kad atrankos komisijos pirmininkas ir komisijos nariai individualiai pagal savo vidinį įsitikinimą vertina atrankoje dalyvaujančius pretendentus, o ieškovo teiginys, kad komisijos narės B. M. ir Ž. V. darė įtaką kitų komisijos narių vertinimui, yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Atsakovės atstovės nuomone, ieškovo teiginys, jog B. M. ir Ž. V. galėjo dalyvauti konkurse tik stebėtojų teisėmis, nes yra viešojo juridinio asmens - Lietuvos gydytojų sąjungos Klaipėdos rajono filialo narės prieštarauja atsakovės patvirtintam aprašui, nes jame nėra nurodyta, kad profesinių sąjungų išrinkti atstovai negali būti konkurso komisijos nariais.

Sveikatos priežiūros įstaigų veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, valdymo ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas, tačiau tai nereiškia, kad jis atleidžiamas nuo pareigos konkursą organizuoti nepažeidžiant bendrųjų teisės, darbo teisės, konkursų organizavimo principų, todėl turi būti iš anksto nustatomi aiškūs konkurso dalyvių vertinimo kriterijai ir visiems jiems taikomi tie patys reikalavimai, kad neatsirastų galimybė kuriam nors kandidatui be teisinio pagrindo įgyti pranašumą prieš kitus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad skaidrumas, kaip viešo konkurso principas, susideda iš konkurso sąlygų išdėstymo aiškiai ir suprantamai; jų nekintamumo (konkurso sąlygų keitimas galimas įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka); jų laikymosi tokiu būdu, kad pagal deklaruotas sąlygas sprendimai būtų nuspėjami; vienodo požiūrio į konkurso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013).

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T1 1-224 patvirtintų nuostatų IV skyriaus 14 punkte numatyta, kad konkurso komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip penki nariai. Komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra pretendentų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktiniai, sugyventiniai, taip pat pretendentų sutuoktinių, sugyventinių vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai. Komisijos nariais taip pat negali būti asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai gali būti suinteresuoti viešo konkurso rezultatais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Komisijos narys šią informaciją turi pranešti komisijos pirmininkui ir nusišalinti nuo komisijos darbo. Atrankos komisijos darbe turi dalyvauti visi jos nariai. Jei komisijos darbe dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors narys, ši komisija gali dirbti, jeigu jos darbe dalyvauja daugiau kaip pusė atrankos komisijos narių. Pretendentų neatvykimas į viešą konkursą negali būti konkurso atidėjimo priežastis. Savivaldybės aprašo 15 punkte numatyta, kad konkurse stebėtojų teisėmis gali dalyvauti ne daugiau kaip po vieną iš dviejų Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų.

Kaip nustatyta iš į bylą pateikto 2018 m. birželio 15 d. Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo (trečiojo asmens) P. S. informacinio rašto Klaipėdos rajono savivaldybės merui, 2018 m. birželio 14 d. Lietuvos gydytojų sąjungos Gargždų filialo tarybos sprendimu konkursuose į sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pareigas buvo deleguotos dalyvauti jos narės B. M. ir Ž. V. (e. b. 1 t., b. l. 138-139). Ieškovas bandė įrodyti aplinkybę, kad įvardintos komisijos narės turėjo teisę konkursuose dalyvauti tik kaip stebėtojos, nes yra viešojo juridinio asmens atstovės, pagal savivaldybės aprašo 15 punktą bei 2017 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 496 patvirtintą aprašo 14 punktą. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog stebėtojų teisėmis konkursuose gali dalyvauti viešųjų juridinių asmenų atstovai pateikę prašymą, tačiau draudimo profesinių sąjungų atstovams dalyvauti konkursuose kaip komisijos nariams nėra numatyta. Pažymėtina, kad atsakovės sudaryto aprašo nuostatos bei kiti teisės aktai nenumato draudimo profesinių sąjungų nariams dalyvauti konkursuose komisijos nario teisėmis, todėl laikytina, kad nurodytos komisijos narės dalyvauti komisijos narėmis buvo deleguotos pagrįstai, o ieškovo teiginiai, jog viešųjų juridinių asmenų atstovai konkurse gali dalyvauti tik kaip stebėtojai, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė taip pat nurodė, kad P. S. kaip įstaigos vadovui iš anksto žinant komisijos sudėtį (asmenis, kuriuos delegavo Lietuvos gydytojų sąjunga) buvo pažeistas konkurso organizavimo skaidrumo principas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, jog savivaldybės administracija sudarydama konkurso atrankos komisijos sudėtį kreipėsi į Lietuvos gydytojų sąjungą per gydymo įstaigą - Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų PSPC. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo P. S. nors ir būdamas pretendentu į Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų PSPC vadovo pareigas, tačiau tuo pačiu būdamas ir įstaigos vyriausiasis gydytojas, turėjo pareigą vykdyti savo kaip įstaigos vyriausiojo gydytojo pareigas bei pateikti Klaipėdos rajono savivaldybės merui jo prašomą informaciją.

Susipažinus su byloje esančiais duomenimis, taip pat darytina išvada, kad nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, patvirtinančių, kad nurodytos komisijos narės yra susijusios su konkursus laimėjusiais trečiaisiais asmenimis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T1 1-224 patvirtintų nuostatų IV skyriaus 14 punkte vienu iš nurodytų šališkumo pagrindu, o tai, kad nurodytos komisijos narės dirbo tose pačiose gydymo įstaigose kaip ir konkursus laimėję pretendentai bei buvo Lietuvos gydytojų sąjungos deleguotos atstovės nesudaro pagrindo konstatuoti komisijos narių paskyrimo neteisėtumą. Pažymėtina, jog aukštesnės instancijos teismai yra išaiškinę, kad natūralu, jog profesinės sąjungos atstovas tuo pačiu yra ir įstaigos darbuotojas, pavaldus tuometiniam vadovui, tačiau pats pavaldumas nėra kliūtis asmeniui būti paskirtam į komisiją, nes priešingu atveju būtų paneigtas pats įstaigos darbuotojų atstovo dalyvavimo konkurso komisijos darbe principas (Kauno apygardos 2018 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-80-638/2018). Teismui nepateikta jokių duomenų, kad asmeniškai B. M. ar Ž. V. negalėjo dalyvauti konkurso komisijos darbe dėl Konkurso nuostatų 14 punkte nustatytų artimos giminystės ar svainystės ryšių su bent vienu iš pretendentų apribojimų. Taip pat pažymėtina, kad kiti ieškovo nurodyti konkursus laimėjusių asmenų ir komisijos narius siejantys galimi ryšiai (buvimas vienos partijos nariais, darbas toje pačioje darbovietėje ir galimi pavaldumo santykiai) taip pat nepatenka tarp atsakovės aprašo konkursų nuostatų 14 punkte nustatytų apribojimų.

Pažymėtina, jog atsakovės priimtame konkursų aprašo 20 punkte numatyta, kad atrankos komisijos pirmininkas ir komisijos nariai individualiai vertina atrankoje dalyvaujančius pretendentus nuo 1 iki 10 balų už testą žodžiu. Blogiausias vertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Įvertinę kiekvieno pretendento atsakymus, komisijos nariai pildo testo žodžiu, susidedančio iš pretendentų atsakymų į komisijos narių pateiktus klausimus, praktinės užduoties, pretendentų pristatytos veiklos programos vertinimo, o susidarius šių nuostatų 21 punkte nurodytoms aplinkybėms, ir papildomos kompetencijos sąrašo individualaus vertinimo, lenteles (aprašo 2 priedas), kurias pateikia komisijos sekretoriui. Pretendento surinkti balai apskaičiuojami taip: pretendentui paskirti balai sudedami ir dalijami iš dalyvavusių komisijos narių skaičiaus. Balų vidurkius, suapvalintus iki dešimtosios dalies, sekretorius surašo į protokolą. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė teigė, jog atsakovės sudarytos komisijos narių vertinimo lentelės neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-574 patvirtintos individualaus vertinimo lentelės, nes joje yra nurodoma tik viena skiltis testo žodžiu (pokalbio) atrankoje balas, tačiau šie ieškovo atstovės argumentai nėra esminiai, kadangi atrankos komisijos protokoluose buvo nurodoma bendra balų suma įvertinus atsakymų į klausimus bei veiklos programos įvertinimo balų sumos vidurkį.

Argumentams dėl komisijos narių duotų įvertinimų taikytinos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nuostatos dėl konkurso rezultatų vertinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad vertinimo kriterijai – tai konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo. Todėl atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario vertinimo diskrecija (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Šiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Toks vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012). Nesutikimas su komisijos narių vertinimu, pagrįstas vien subjektyviu pretendento vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti komisijos narių objektyvumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus, neleidžia pagrįstai teigti, jog komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų žinių patikrinimo diskrecijos teise (2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012).

Ieškovas ieškinyje kelia, jo teigimu, šališkų komisijos narių įvertinimų, paskirtų jam ir konkursą laimėjusiems pretendentams dalyviams už tą patį atsakymą skirtingumo problemą, sakydamas, kad skirtingi balai įrodo neobjektyvų ir nekompetentingą vertinimą. Pažymėtina, kad konkurso nuostatų 20 punkte nustatyta, kad pirmininkas ir komisijos nariai individualiai vertina atrankoje dalyvaujančius pretendentus nuo 1 iki 10 balų už testą žodžiu, įrašydamas vertinimus į individualaus vertinimo lentelę, blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Iš byloje pateiktų skirtingų komisijos narių vertinimo lentelėse esančių duomenų matyti, kad komisijos narių vertinimai surašyti nustatyto intervalo ribose (e. b. 2 t., b. l. 7-16). Pažymėtina, kad net atmetus ieškovo teigimu šališkų komisijos narių B. M. ir Ž. V. vertinimus ieškovas pagal surinktų balų skaičių nebūtų laimėjęs nurodytų konkursų (konkurse į Gargždų PSPC vadovus protokole ieškovas kartu su pretendentu G. B. būtų surinkę mažiau balų nei laimėjęs kandidatas, o konkurse į Gargždų ligoninės vadovo pareigas ieškovo balas vis tiek būtų žemiausias iš kitų nelaimėjusių pretendentų). Teismo vertinimu, ši aplinkybė, priešingai nei teigia ieškovas, paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes, jog nurodytų komisijos narių dalyvavimas atrankos komisijos veikloje jam buvo nepalankus ir galimai nulėmė konkursų rezultatus, kadangi visi konkurso komisijos nariai sprendimą dėl tinkamiausio pretendento užimti ligoninės direktoriaus pareigas pagrįstai priėmė savo nuožiūra. Savo poziciją ir nuomonę dėl kiekvieno iš pretendentų komisijos nariai išreiškė balsuodami tokia tvarka, kaip kad yra aiškiai numatyta konkurso nuostatų 20 punkte, galutinę išvadą pateikiant konkurso komisijos posėdžio protokole. Teismas apibendrina, kad šioje byloje ieškovas neįrodė komisijos narius peržengus jiems suteiktos vertinimų laisvės ribas, todėl nėra pagrindo abejoti komisijos narių kompetencija ir pateiktais įvertinimais.

Dėl atsakovės teisės kreiptis į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą

Teismo posėdžio metu taip pat iškilo klausimas, ar atsakovė kreipdamasi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau - STT) 6 dienas iki konkurso nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T1 1-224 patvirtintų nuostatų 27 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo straipsnyje nustatyta tvarka Savivaldybės meras kreipiasi į kompetentingą valstybės instituciją dėl informacijos apie konkursą laimėjusį pretendentą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo viešo konkurso pabaigos.

Atsakovės atstovė nurodė, kad šiuo atveju buvo nuspręsta į kompetentingą instituciją kreiptis iš anksto, tokiu būdu gaunant informaciją apie visus konkurse dalyvaujančius asmenis. Atsakovės atstovės teigimu, toks atsakovės kreipimasis iš anksto neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, nes gauta informacija apie visus kandidatus leido atsakovei užtikrinti nepertraukiamą sveikatos priežiūros įstaigų vadovų paskyrimo tvarką ir efektyviau įteisinti konkurso rezultatus.

Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2010 yra nurodęs, kad civilinėje teisėje galioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“, tuo tarpu viešojoje teisėje vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. Vadovaujantis šiuo principu, teismo vertinimu, atsakovės kreipimasis į kompetentingą instituciją dėl išvados gavimo iki konkurso, t. y. anksčiau nei nurodyta aprašo 27 punkte, dėl visų kandidatų sveikatos priežiūros įstaigos vadovų pareigoms užimti, nelaikytinas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T1 1-224 patvirtinto aprašo 27 punkto pažeidimu.

Dėl bylos procesinės baigties

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nustatė, jog vykdant konkursus buvo laikomasi nustatytos tvarkos, kiekvienas pretendentas atsakinėjo į visiems vienodus komisijos užduodamus klausimus apie save, savo darbinę veiklą, nuomonę apie atitinkamų įstatymų įgyvendinimo būdus ir kt., pristatinėjo veiklos programą, buvo tikrinamas pretendentų teisės aktų išmanymas, pasirengimas eiti įstaigos vadovo pareigas. Ieškovas be savo subjektyvaus įsitikinimo dėl konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos pažeidimų nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl 2018 m. birželio 26 d. vykusių viešų konkursų rezultatų neteisėtumo, teisės aktų, konkurso tvarkos pažeidimų, komisijos narių šališkų sprendimų vertinant viešo konkurso dalyvius, įrodančių jo teisių pažeidimą, todėl darytina išvada, jog ieškovas ieškinio reikalavimų teisinio pagrindo neįrodė, o vien faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nesudaro pagrindo panaikinti konkurso rezultatus (CPK 12, 178, 183, 185 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013). Priešingas situacijos vertinimas reikštų, kad teismas sprendimą grindžia prielaidomis, kuomet kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas priimdamas sprendimą remtis prielaidomis negali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013).

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui bei sprendime aptartai teismų praktikai, įvertinus šalių paaiškinimus bei byloje ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog nėra jokio teisinio pagrindo ieškinio tenkinimui, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jokių duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškovo E. S. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.