- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-21
- Bylos Nr.
- eII-8-1082/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00274-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Pažeidėjas
- D. M.
- Advokatai
- Dainius Mažylis
- Kategorijos
- 16.11.9.2Kiti klausimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti, vairavimu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
- 21.8.1Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 621 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam D. M., jo atstovui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,
nedalyvaujant nutarimą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo arba pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Institucijos 2025 m. spalio 31 d. nutarimu D. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį 350 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams už tai, kad jis 2025 m. spalio 11 d. 8.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą arba jį pakeisti ir visai neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, arba paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, paskiriant jam ne ilgesnio nei 1 mėnesio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skunde nurodo, kad D. M. pripažįsta jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, gailisi, tačiau nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone ir mano, kad yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjas paaiškino, jog nežinojo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, be to nurodė, kad specialioji teisė jam reikalinga dėl visos eilės priežasčių, tačiau priimant skundžiamą nutarimą į šiuos jo teiginius nebuvo atsižvelgta. Cituojant teismų praktiką ir ANK nuostatas, Pareiškėjas mano, jog turi būti atsižvelgta į tai, kad jis turi senyvo amžiaus mamą, ir sutuoktinės mamą, gyvenančias Ignalinos rajone, ir kurios turi sveikatos problemų, tad reikia vežti į gydymo įstaigas, taip pat jis turi 3 pilnamečius vaikus, be to jam dėl darbo dažnai tenka vykti į kitus miestus, o ilgai neturint teisės vairuoti transporto priemonės, jis neteks darbo. D. M. nuomone, taip pat turi būti įvertinta ir tai, kad jis charakterizuojamas teigiamai ir turi nemažą vairavimo stažą. Atkreipia dėmesį, kad nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo skundą nesutinka su juo, mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes, o skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Institucija pažymi, kad Pareiškėjui administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu, kai jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta 3 mėn., yra raštu nurodyta, kad „Specialioji teisė grąžinama nustatyta tvarka“, o ne savaime. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, jog D. M. praeityje ne kartą pažeidė KET vairuodamas transporto priemonę, o paskutinių 5 metų laikotarpiu, neįskaitant šiuo metu aptariamo administracinio nusižengimo, Pareiškėjas administracine tvarka baustas net 19 kartų.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas skundą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Posėdžio metu jis taip pat papildomai prašė sumažinti jam paskirtą baudą tais pačiais, skunde nurodytais pagrindais. Pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti.
Skundas netenkinamas.
Iš skundo turinio matyti, kad Pareiškėjas kelia alternatyvius reikalavimus. Jis prašo panaikinti skundžiamą Institucijos 2025 m. spalio 31 d. nutarimą arba jį pakeisti, sušvelninant jam paskirtą administracinio poveikio priemonę - visiškai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirti trumpesnį, negu įstatyme numatytą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, ne ilgesnį kaip vienas mėnuo, taip pat teisme išreiškė prašymą ir sumažinti jam paskirtą baudą.
Teismas gi, atsižvelgdamas į Pareiškėjo skundo bei jo pačio teisme išsakytus argumentus, patikrinęs skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad Pareiškėjas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nubaustas pagrįstai, jo kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis. Teismo nuomone, nei Pareiškėjo skunde, nei jo paaiškinimuose teisme nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti skundą ir naikinti ar keisti ginčijamą Institucijos nutarimą. Pareiškėjas pateikia subjektyvias aplinkybes ir jam palankiai dėstomus samprotavimus, kurie, teismo manymu, Institucijos nutarimu konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai - išvados dėl Pareiškėjo kaltės nekeičia. Priešingai Pareiškėjo nuomonei, visų aplinkybių vertinimas byloje esančių įrodymų visumos kontekste patvirtina Pareiškėją atlikus administraciniame kaltinime nurodytus jam inkriminuotus veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjui skundžiamu nutarimu inkriminuota ANK 424 straipsnio 3 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti <...>, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda - bauda su privalomai taikytina administracinio poveikio priemone - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu.
Kaip seka iš skundo, Pareiškėjas nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, įvykio aplinkybes aiškina save teisindamas, t. y. nurodo, jog jis nežinojo, kad jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Teismas gi tokius Pareiškėjo teiginius vertina kritiškai.
Šioje byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) 2025 m. balandžio 23 d. surašius administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, D. M. buvo paskirta 85 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesių laikotarpiui. Byloje esantys duomenys patvirtina, ko neneigia ir pats Pareiškėjas, kad minėtą protokolą su nurodymu, kuriame buvo nurodytas siūlomas susimokėti baudos dydis bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jis gavo. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 85 Eur bauda Pareiškėjo buvo sumokėta 2025 m. balandžio 24 d., kas tik patvirtina Pareiškėją gavus minėtą protokolą su nurodymu. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nagrinėjamu atveju D. M. buvo žinoma apie prieš jį pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jam 2025 m. balandžio 23 d. administraciniu nurodymu paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neturėjo būti „siurprizinis“ procesinis sprendimas. Esamoje situacijoje Pareiškėjo teiginiai, kad jis nežinojo, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes galimai iki galo atidžiai neperskaitė protokolo, rodo, kad jis pats valingai nesidomėjo savo teisine padėtimi ir jam pritaikytomis sankcijomis, nors tokią galimybę turėjo, t. y. jis turėjo galimybę sužinoti, kad be baudos jam buvo paskirta ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Toks Pareiškėjo nerūpestingumas, abejingumas ar nenoras išsamiai pasidomėti jo atžvilgiu priimtu procesiniu sprendimu, nėra tos objektyvios priežastys, kurios leistų manyti, kad jis pateisinamai galėjo nežinoti apie 2025 m. balandžio 23 d. administraciniu nurodymu jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams.
Pažymėtina ir tai, kad minėtame 2025 m. balandžio 23 d. administracinio nusižengimo protokole aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad „Specialioji teisė grąžinama nustatyta tvarka“. Tai reiškia, kad atsakomybėn traukiamam asmeniui turėjo būti žinoma, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones, tokia teisė grąžinama ne savaime, o nustatyta (specialia) tvarka. Žinodamas tai ir pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, atsakomybėn traukiamas asmuo, prieš pradėdamas vėl vairuoti transporto priemones, privalėjo pasidomėti ir išsiaiškinti teisės vairuoti transporto priemones sugrąžinimą reglamentuojančių (viešai skelbiamų) teisės aktų reikalavimus ir juos įvykdyti, tačiau D. M. to nepadarė, taipogi jis nepateikė jokių argumentų, kodėl nepasidomėjo kokia ta specialiosios teisės grąžinimo tvarka. Akivaizdu, kad šįkart Pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus, dėmesingas, sąžiningas ir rūpestingas, todėl jis turi prisiimti visas dėl tokio jo elgesio kilusias pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį ir į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalį, kuri skelbia, kad „įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“, o KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET bei jų laikytis. Be kita ko pabrėžtina, kad iš specialiosios teisės - teisės vairuoti kelių transporto priemones - kyla ne tik teisės, tačiau ir pareigos, viena kurių yra pareiga įsitikinti, kad teisę vairuoti praradęs asmuo tinkamai ją susigrąžino - šiuo atveju Pareiškėjas ją neabejotinai pažeidė.
Taigi, teismas, ištyręs bei įvertinęs bylos duomenis konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių abejonių dėl D. M. skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuoto ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, jo kaltės bei veiksmų kvalifikavimo, todėl pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.
Taipogi teismas pažymi, kad subjektyvios, nuo asmens valios priklausančios aplinkybės, asmeninės savybės (neapdairumas, neatidumas, lengvabūdiškumas, domėjimasis ar nesidomėjimas teisiniu reguliavimu, sąmoningas įstatyme įtvirtintų pareigų nevykdymas ir kt.) ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo fakto nepaneigia ir asmens kaltės nešalina. D. M., turėdamas pakankamai gyvenimiškos patirties, ilgametį vairavimo stažą ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, atitinkamai turi ir įstatyme įtvirtintą pareigą žinoti, kokie norminiai aktai ir kaip reglamentuoja naudojimąsi teise vairuoti transporto priemones.
Kitas, kaip alternatyvus Pareiškėjo skunde suformuluotas, taip pat teisme išsakytas prašymas - pritaikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sumažinti paskirtą baudą ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės-teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo arba sumažinti jo trukmę iki vieno mėnesio.
Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad Pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda - bauda, kuri mažesnė nei galimas vidurkis, ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui. Pareiškėjas gi mano, kad šiuo atveju yra pagrindas jo atžvilgiu pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį sumažinti jam paskirtą baudą bei minėtos poveikio priemonės visai neskirti arba sutrumpinti jos terminą iki vieno mėnesio. Tačiau teismas su tuo nesutinka ir konstatuoja, kad skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti Pareiškėjo skundą ir keisti ginčijamą institucijos nutarimą dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Tokio pagrindo nesąlygoja ir Pareiškėjo bei jo atstovo teisme išsakyti teiginiai.
ANK 34 straipsnio 6 dalis suteikia teismui teisę atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda vadovaujantis minėtame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuotą administracinį nusižengimą D. M. padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, jis yra dirbantis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo ir nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pažeidėjas prisipažino dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi). Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjas skunde nurodė nežinojęs, kad jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau viso administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu jis teigė, jog jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pripažįsta ir dėl jo gailisi. Tokia Pareiškėjo pozicija, viena vertus pripažįstant padarytą nusižengimą, o kita vertus teigiant, jog jis nežinojo apie jam taikytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, leidžia daryti išvadą, kad deklaruojamas gailestis nėra visiškai nuoširdus. Vis dėlto teismas, laikydamasis draudimo bloginti asmens teisinę padėtį, šios aplinkybės Pareiškėjo nenaudai papildomai nevertina ir jo teisinės padėties nesunkina.
Kalbant apie Pareiškėjo administracinės atsakomybės individualizavimą, nepamirštinas ir padaryto nusižengimo pobūdis - padarytas nusižengimas priskirtinas prie vienų pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų -juo keliamas pavojus ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Teismas pastebi, kad nors dėl Pareiškėjo teigimu, jis nežinojo, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, šios ir kitos skunde nurodytos aplinkybės bei teisme išsakyti teiginiai savaime nesąlygoja išvados, kad toks Pareiškėjo elgesys vairuojant transporto priemonę administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nekėlė didelio pavojaus nei jo paties, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ar net gyvybei. Teismo nuomone, Pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepateisina tokio Pareiškėjo elgesio ir nedaro jo mažiau pavojingu.
Taip pat svarbu pastebėti tai, jog D. M. turi galiojančių administracinių nuobaudų, o paskutinių 5 metų laikotarpiu, neįskaitant aptariamo administracinio nusižengimo, administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus baustas net 19 kartų. Ši aplinkybė atsakomybėn traukiamą asmenį D. M. charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad iš esmės jis nėra pavyzdingas vairuotojas bei nėra linkęs laikytis ANK nuostatų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą ir individualizuodama nuobaudą atsižvelgė į Pareiškėją charakterizuojančius duomenis, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skundžiamu Institucijos nutarimu D. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda - bauda, kuri mažesnė nei galimas vidurkis, ir privaloma skirti administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 6 mėnesių laikotarpiui. Teismo nuomone, skiriant D. M. minėtą baudą ir administracinio poveikio priemonę administracinių nuobaudų, administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos. Tokią jam paskirtą baudą bei administracinio poveikio priemonę laikyti per griežtomis ar neteisingomis nėra jokio pagrindo.
Teismas pastebi, kad tai, jog Pareiškėjui šiuo metu AB „Regitra“ 2025 m. spalio 17 d. sprendimu teisė vairuoti transporto priemones yra grąžintasis dirba ir turi šeimą bei kiti byloje esantys duomenys ir skunde nurodyti argumentai nerodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bauda ir/ar administracinio poveikio priemonė Pareiškėjui turėtų būti švelninamos. Skunde nurodyti subjektyvūs teiginiai bei aplinkybės nerodo, kad ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos baudos ir administracinio poveikio priemonės taikymas D. M. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nagrinėjamu atveju-visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant įstatyme numatytas sankcijas. Akivaizdu, kad aplinkybės, susijusios su asmeniniais poreikiais, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir neteisėto elgesio nesulaikė, Pareiškėjas nesielgė pakankamai rūpestingai, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl tam tikrų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be to, Pareiškėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nustatytas minimaliam ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui, įvertinus jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, todėl ši administracinio poveikio priemonė, kaip ir administracinė nuobauda, yra proporcingos jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės dėl Pareiškėjo asmenybės bei negatyvių administracinio poveikio priemonės taikymo padarinių nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo baudos ir/ar minėtos administracinio poveikio priemonės švelninimui.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažymėtina, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis.
Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą Institucijos nutarimą skundo ir bylos medžiagos apimtyje, daro išvadą, kad institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino D. M. padarius jam inkriminuotą ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei pagrįstai paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir šio straipsnio 7 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę. Šiuo atveju Pareiškėjo skunde nurodytais motyvais taikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį bei keisti skundžiamą institucijos nutarimą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjo D. M. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.