Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-03-27 · Administracinė byla Nr. I-9-63/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-03-27
Bylos Nr.
I-9-63/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas, Roma Sabina Alimienė
Atsakovas
Studijų kokybės ir vertinimo centro, Studijų
Pareiškėjas
E. G.
SPRENDIMAS(S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2008 m. kovo mėn. 27 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Jolantai Grigaliūnienei, atsakovų Studijų kokybės ir vertinimo centro atstovėms Rasai Bagdanavičiūtei, Rimai Žilinskaitei, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovei Olgai Pacevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovams Studijų kokybės vertinimo centrui, Švietimo ir mokslo ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. G. skundu ir patikslintu skundu prašo panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro 2007-01-23 pažymoje Nr.14-30 „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ nustatytą sąlygą išlaikyti teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (02S1-Vn) Studijų kokybės vertinimo centre ir palikti galioti nuostatą vertinti jo užsienyje įgytą kvalifikaciją kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines vientisąsias studijas; panaikinti Švietimo ir mokslo ministerijos Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo Apeliacinės komisijos 2007-05-03 posėdžio protokolinį sprendimą Nr.55, kuriuo paliktas galioti Studijų kokybės vertinimo centro 2007-01-23 sprendimas Nr.14-30; įpareigoti Švietimo ir mokslo ministeriją priimti įsakymą, kuriuo įvertinti pareiškėjo kvalifikaciją kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines vientisąsias studijas (b. l. 3-6, 16-19).

Paaiškina, kad Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinė komisija (toliau - Komisija) 2007-05-03 posėdyje nagrinėjo jo apeliaciją, susijusią su Maskvos naujojo teisės instituto Rusijos Federacijoje (toliau - MNTI) suteikta kvalifikacija. Komisija nutarė nepatenkinti jo 2007-04-05 apeliacijos, palikti galioti Studijų kokybės vertinimo centro 2007-01-23 pažymą Nr. 13-30 dėl kvalifikacijos įgytos MNTI.

Atsakovo priimtas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytų viešojo administravimo subjekto priimamiems sprendimams keliamų reikalavimų. Nors jam pateiktas dokumentas yra pavadintas išrašu iš protokolo, iš jo turinio negalima daryti išvados, kad buvo protokoluojama ir kas būtent pasisakė protokole nurodytais klausimais, kas iš komisijos narių darė pranešimą, kas pasisakė svarstomu klausimu, kas pateikė rezoliucijos projektą. Taip pat nežino, kokių teisės aktų pagrindu sprendimas (nutarimas) yra priimtas, nes nurodyti tik kai kurių teisės aktų pavadinimai, nenurodant jų šaltinio ir straipsnių, dalių, punktų.

Studijų vertinimas užsienio aukštojo mokslo įstaigoje priklauso nuo toje įstaigoje dirbančių dėstytojų kvalifikacijos, nuo to, ar studentas tinkamai ir pakankamai įsisavina dėstomus dalykus ir ar sugeba išlaikyti egzaminus ir įskaitas. Tačiau žinių įvertinimas niekaip nesusijęs su per dieną laikomų egzaminų kiekiu. Lietuvos universitetuose numatyti įskaitų ir egzaminų laikymo intervalai yra skirti tam, kad studentai nebūtų per daug apkraunami atsiskaitymais, tačiau nėra reikalavimo ar draudimo studentams pasiruošti atsiskaitymui greičiau nei numatyta mokymo programose. Atsakovas savo pažymoje nepagrįstai teigė, kad jei studentas pasiruošia egzaminui ar įskaitai ir per vieną dieną išlaiko kelis egzaminus, tai jis negali būti objektyviai įvertintas. Jokios įtakos vertinimui laikomų per dieną egzaminų kiekis neturi.

Komisija privalo laikytis vienodų vertinimo kriterijų ir vienos vertinimo praktikos visiems diplomantams. Negali taikyti diskriminacines nuostatas skirtingiems pareiškėjams, vienų atžvilgiu priimdamas palankius sprendimus, kitų atžvilgiu priimdamas nepalankius sprendimus, esant lygiai tokioms pat mokymosi, baigimo sąlygoms, esant lygiai tokiai pat įgytai kvalifikacijai.

Atsiliepimas

Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti (b. l. 74-88).

Paaiškina, kad vertinant pareiškėjo užsienyje įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją buvo nustatytas ne išimtinis, o sistemingas egzaminų ir (ar) įskaitų laikymas arba per vieną dieną, arba kas dieną be pertraukos, arba darant tik vienos dienos pertrauką. Tokia atsiskaitymų tvarka, neatitinkanti net minimalių Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose taikomų reikalavimų, t. y. kai studentas neturėdamas laiko pakartoti įgytų žinių, pasitikrinti įgytų gebėjimų, papildomai pasirengti įskaitai ar egzaminui, įvykdo atsiskaitymus režimu, neatitinkančiu elementarių poilsio higienos reikalavimų, sudaro pagrindą abejoti dėl objektyvaus žinių ir gebėjimų vertinimo bei pačios studijų kokybės. Remiantis Maskvos naujojo teisės instituto pateiktais duomenimis būta atvejų, kai pareiškėjas per vieną dieną išlaikė 2 egzaminus ar (ir) įskaitas, nustatyta 20 atvejų, kai tarp atsiskaitymų pareiškėjas nėra turėjęs net 1 dienos pertraukos, 22 atvejai, kai laikė egzaminus turėdamas vienos dienos pertrauką tarp išeilės buvusių atsiskaitymų.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog dėl jo Maskvos naujojo teisės instituto kompetentingas asmuo būtų priėmęs sprendimą leisti studijuoti ir atsiskaityti individualia tvarka. Kai tokio sprendimo nėra, studijavimo būdas priskirtinas bendrai tvarkai. Tuo tarpu jeigu studentas bendra tvarka gali pasirinkti, kaip studijuoti, kada studijuoti, kaip atsiskaityti, kada atsiskaityti, tai reiškia, kad vykdomos studijos nėra metodiškai organizuojamos, ir abejonės dėl tokių studijų kokybės yra pagrįstos. Studijų kokybės vertinimo centras negali besąlygiškai pripažinti kvalifikacijos, įgytų žinių ir gebėjimų, tikrintų pagal nepatikimą vertinimo sistemą.

Aplinkybė, jog vieno iš aukštosios mokyklos absolventų kvalifikacija įvertinta kaip lygiavertė be jokių sąlygų nėra pagrindas vienodai vertinti visas kitas tos pačios mokyklos absolventų kvalifikacijas. Tiek Lisabonos konvencijos, tiek Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr.60 patvirtinų Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų (toliau – Nuostatai) pagrindu Centras yra įpareigotas atlikti lyginamąją kvalifikacijų analizę kiekvienu konkrečiu atveju pagal visą surinktą informaciją.

Atsiliepimas

Atsakovas Švietimo ir mokslo ministerija atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti, nurodydamas argumentus išdėstytus Studijų kokybės vertinimo centro atsiliepime (b. l. 68-70).

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovės prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas pateikė paraišką dėl užsienyje įgyto aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo. Studijų kokybės vertinimo centras 2007-01-23 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjo kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines studijas su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (02S1-Vn) Studijų kokybės vertinimo centre (kaip numatyta aukščiau minėtų nuostatų 14.2 punkte). Pareiškėjas 2007-04-05 Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinei komisijai (toliau - Apeliacinė komisija) pateikė apeliaciją dėl Studijų kokybės vertinimo centro sprendimo dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo, kuria prašė įpareigoti Studijų kokybės vertinimo centrą priimti naują sprendimą, t. y. E. G. užsienyje įgytą kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines vientisąsias studijas (I t., b. l. 65-66). Apeliacinė komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliaciją, nutarė jos nepatenkinti (I t., b. l. 58-59).

Nagrinėjamo ginčo esmė – ar Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos 2007-05-03 sprendimas ir Studijų kokybės vertinimo centro 2007-01-23 sprendimu nustatyta sąlyga, yra teisėti ir pagrįsti.

Ginčo santykius reguliuoja Europos tarybos ir Unesco kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija (toliau – 1997 m. Lisabonos konvencija), Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimas Nr. 60 „Dėl Užsienyje įsigytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų patvirtinimo“.

Lisabonos konvencijos VI.1 straipsnyje numatyta, kad pripažinimo sprendimas grindžiamas aukštojo mokslo kvalifikacija, liudijančia žinias ir įgūdžius, kiekviena šalis pripažins aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, jei negalima nurodyti esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo. Konvencijos III.1 straipsnio 2 d. suteikia teisę valstybei imtis atitinkamų priemonių kvalifikacijų pripažinimui įvertinti, išimtinai remdamosi pareiškėjo įgytomis žiniomis ir įgūdžiais. Nuostatų 14.2 punkte numatyta, kad Studijų kokybės vertinimo centras turi teisę priimti sprendimą vertinti užsienyje įgytą kvalifikaciją kaip lygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas įvykdys konkrečius papildomus reikalavimus (išlaikys kvalifikacinį egzaminą ir (ar) baigs papildomus kursus).

Pagal Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (2000 m. kovo 21 d. įstatymo Nr.VIII-1586 redakcija) 3 straipsnio 3 dalį, užsienio aukštosiose mokyklose įgytas aukštasis išsilavinimas pripažįstamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą ir akademinį pripažinimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr.60 patvirtinti Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai. Šio teisės akto 11 punkte nustatyta, kad studijų kokybės vertinimo centras išnagrinėja pateiktus dokumentus ir nustato esminius skirtumus tarp užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje.

Bylos duomenimis, pareiškėjas 2007 m. baigė studijas Maskvos naujajame teisės institute ir įgijo teisininko kvalifikaciją. Maskvos naujasis teisės institutas studijų paslaugas teikė Rusijos Federacijos teritorijoje. Įgytos kvalifikacijos vertinimo proceso metu atsakovas nustatė esminį skirtumą tarp E. G. minėtame institute įgytos kvalifikacijos pasiekimų vertinimo reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje, t. y. egzaminai ir įskaitos užsienyje išlaikyti per trumpesnį terminą, nei numatyta Lietuvos universitetų mokymo programose. Pareiškėjas savo skunde paaiškino, kad jokios įtakos vertinimui ar jo sistemai laikomų per dieną egzaminų kiekis neturi, jeigu studentas tinkamai ir pakankamai įsisavina dėstomus dalykus ir sugeba išlaikyti egzaminus bei įskaitas. Jis nesutinka su Apeliacinės komisijos priimtu sprendimu, kuriuo patvirtintas Studijų kokybės vertinimo centro sprendimas, įpareigojantis pareiškėją išlaikyti papildomai kvalifikacinį egzaminą.

Užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo metu nustatyta, kad E. G. atsiskaitymai Maskvos naujajame institute buvo organizuoti ir vykdyti pagal nepatikimą pasiekimų vertinimo sistemą.

Bylos medžiaga rodo, kad 2001-2003 metų laikotarpyje pareiškėjas 3 kartus per vieną dieną išlaikė daugiau negu 1 egzaminus/įskaitas; tokiu būdu išlaikyti 6 egz./įsk., taip pat nustatyti net 11 atvejų, kai pareiškėjas tarp 2 – 5 atsiskaitymų nėra turėjęs net 1 dienos pertraukos, taip pat pareiškėjui teko išlaikyti 14 egzaminų/įskaitų, kai tarp išeilės kasdieną tam tikru studijų periodu buvusių atsiskaitymų turėta tik vienos dienos pertrauka. Iš viso 25 egz./įsk. išlaikyti pagal nepatikimą vertinimo sistemą. Tai sudaro 60 proc. visų atsiskaitymų šiuo laikotarpiu (III t., b. l. 44).

Atlikta Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universiteto studijų tvarkų lyginamoji analizė rodo, kad kiekvienam egzaminui pasirengti ir laikyti šiuose universitetuose skiriama ne mažiau kaip 2-5 dienos, o per vieną dieną laikomas tik 1 egzaminas arba įskaita. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jam 2001-2003 metais buvo leista studijuoti pagal individualią studijų programą.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Apeliacinės komisijos sprendimas ir Studijų kokybės vertinimo centro sprendimas pripažinti pareiškėjo kvalifikaciją su sąlyga, kad jis išlaikys kvalifikacinį egzaminą, yra teisėti ir pagrįsti, teisingai taikytos teisės aktų normos, todėl nėra pagrindo jų naikinti skunde išdėstytais argumentais.

Kiekviena užsienyje įgyta kvalifikacija vertinama individualiai, remiantis atitinkama apie ją turima informacija, todėl šioje byloje neturi reikšmės, kaip buvo įvertintos kitų asmenų panašios kvalifikacijos (Europos Tarybos ir UNESCO Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos Regione Konvencija, Lietuvos ratifikuota ir įsigaliojo 1999 m. vasario 1 d). Studijų kokybės vertinimo centas sprendimą priėmė įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis, bei surinktą Centro informaciją.

Pareiškėjo teiginys, kad Studijų kokybės vertinimo centro priimtas protokolinio sprendimo išrašas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytų viešojo administravimo subjekto priimamiems sprendimams keliamų reikalavimų, atmestinas.

Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės (toliau - taisyklės) nustato valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų, kitų subjektų, įgaliotų atlikti viešojo administravimo funkcijas (toliau - įstaigos), tvarkomųjų, organizacinių, informacinių dokumentų rengimo ir įforminimo reikalavimus, kurie taikomi nepriklausomai nuo šių dokumentų parengimo būdo ar laikmenos.

Pagal taisyklių 71, 72 dalis išrašas – nurašyta dokumento ištrauka, apimanti reikiamą dokumento dalį (ar dalis). Dažniausiai daromi protokolų išrašai vienu kuriuo svarstytu klausimu. Darant protokolo išrašą, pirmiausia nurašoma jo antraštinė dalis, tik vietoj dokumento pavadinimo protokolas įrašoma protokolo išrašas. Išrašo tekstas būtinai turi turėti dvi atskirai iškeltas dalis: Svarstyta (nurašomas svarstytas klausimas) ir Nutarta (nurašoma protokole užfiksuota išvada ar nutarimas). Prieš tai gali būti nurodyti posėdyje dalyvavę asmenys, bet jų pasakytos nuomonės atskirai nepateikiamos. Platesni išrašai daromi tik ypatingais atvejais. Po teksto nurodomi protokolą pasirašę asmenys – pirmininkas ir sekretorius. Jų parašų gali nebūti. Tokiu atveju išrašą tvirtina sekretorius.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas