Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-05-25 · Administracinė byla Nr. I1-2529-414/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-25
Bylos Nr.
I1-2529-414/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00131-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Rimantas Giedraitis (pirm.)
Pareiškėjas
M. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-2529-414/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00131-2020-3Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1;55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 25 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis,sekretoriaujant Rasai Ganienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. G. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 8 500 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 4 d. iš 20-o būrio buvo perkeltas į kameras Nr. 4, Nr. 1, Nr. 19, Nr. 20, Nr. 14, Nr. 23 ir Nr. 10, kuriose buvo apgyvendinta nuo 1-o iki 5-ių žmonių, todėl vienam asmeniui teko 2-2,5 kv. m. ploto. Tikslių kamerų plotų nurodyti negali, tačiau teigė, kad buvo įrengta daugiau gulimų vietų nei leidžia plotas, todėl kameros buvo perpildytos, judėjimo erdvę mažino baldai. Patyrė sunkumus laukdamas eilėse prie sanitarinio mazgo, kriauklės bei stalo. Dėl netinkamo vandens slėgio vandentiekyje sanitariniame mazge ne visada bėgo vanduo. Tualetas buvo atitvertas, tačiau tupiamas, aprūdijęs, neturėjo uždengimo, naktimis iš jo landžiojo žiurkės, platino infekcijas. Valymo priemonių gaudavo ne visada, rūdžių nebuvo galima išvalyti. Lauko kiemelis buvo tik 15 kv. m. (teismo posėdžio metu nurodė, jog kiemelio plotis ir ilgis yra atitinkamai 3 m. x 6 m.), todėl visiems, išvestiems pasivaikščioti, neužtekdavo vietos. Per kameros langą matydavo tik dangų, nes buvo užtverta labai aukšta nepermatoma tvora, kuri trukdė į kamerą pateki natūraliai šviesai. Dieninės lempos gadino akis, kenkė regėjimui. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų nebuvo užtikrinta sveikata, fizinė, psichinė ir emocinė gerovė, tapo nervingas, buvo pažeista jo garbė ir orumas bei teisė kalėti tinkamomis kalinimo sąlygomis. Prašė skundą tenkinti ir priteisti 8 500 Eur neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas - Marijampolės pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Marijampolės PN) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą ir procesiniame dokumente „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 8–14, 111) nurodė laikotarpius, kamerų tipo patalpas, kuriose ginčui aktualu laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiškėjas, jų plotus, kartu su pareiškėju apgyvendintų asmenų skaičių, vienam nuteistajam tekusį gyvenamąjį plotą, pateikė kamerų nuotraukas. Akcentavo, kad baudos izoliatoriaus kamerose esantis sanitarinis mazgas yra visiškai atitvertoje patalpoje, kurios plotas neįskaičiuojamas į bendrą kameros plotą. Kameroje Nr. 11 sanitarinis mazgas nėra atitvertas, tačiau ji yra vienutė, todėl pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu nepatogumų negalėjo kilti. Teisės aktai nenumato, jog baldai ar įrenginiai gali įtakoti vienam asmeniui tekusį plotą, nes jį skaičiuojant visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Pažymėjo, kad nuteistieji patys turi tvarkytis savo gyvenamąsias patalpas, sanitarinį mazgą, laikytis švaros. Pagal galiojančius teisės aktus kamerų tipo patalpose karštas vanduo nėra privalomas o nuteistieji gali kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Uždaroji akcinė bendrovė „Dezinfa“ pagal sutartis, taip pat Turto valdymo skyriaus darbuotojai nuolatos stebi ir prižiūri Marijampolės PN patalpas, esant poreikiui atlieka parazitų naikinimą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai tikrina pataisos namų gyvenamąsias patalpas, 2016 m. ir 2018 m. periodiniuose patikrinimuose jokių pažeidimų nenustatė. Turto valdymo skyriaus specialistai, atsiradus gedimams, skubiai atlieka defektų šalinimo darbus. Kamerose apšvietimas atitinka dirbtinio ir dieninio apšvietimo normas, yra įrengta oro tiekimo ir šalinimo sistema. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, kuriuose nereglamentuojamas kiemelių dydis ar vienam nuteistajam privalomas tekti plotas. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos sąlygos kamerų tipo patalpose, į psichologus ar sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė. Išreiškė nuomonę, kad vien pareiškėjo pasipiktinimas ir neigiamas požiūris į bausmių sistemą, nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui. Marijampolė PN laikosi visų teisės aktų reikalavimų bei tinkamai juos įgyvendina, o nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjui ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 5 d., 7 d.; b. l. 12), atsakovas prašė byla nagrinėtina jo atstovui nedalyvaujant, pareiškėjas dalyvavo 2020 m. kovo 9 d. teismo posėdyje. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 4 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Dėl privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas, be kita ko, kildina iš gyvenamojo ploto normos kamerų tipo patalpose trūkumo.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 21 d.; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 11¹.2 punkte reglamentuota, kad minimalus vienam asmeniui turintis tekti gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpose Nr. 4, Nr. 1, Nr. 19, Nr. 20, Nr. 14, Nr. 23 ir Nr. 10, teigė jog tikslių kamerų plotų nurodyti negali, tačiau vienam asmeniui teko 2-2,5 kv. m. ploto, nes buvo įrengta daugiau gulimų vietų nei leidžia plotas. Taip pat nurodė, jog kamerose buvo apgyvendinta nuo 1-o iki 5-ių žmonių.

Iš atsakovo į bylą pateiktų duomenų (Marijampolės PN 1-ojo resocializacijos skyriaus pažyma „Dėl M. G. buvimo kamerų tipo patalpose“; b. l. 16; Baudos izoliatoriaus pirmojo ir antrojo aukšto schemos, b. l. 17, 18) matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo apgyvendintas: kameroje Nr. 11, kurios plotas 4,31 kv. m., įrengta viena gyvenamoji vieta, vienam asmeniui teko 4.31 kv. m. gyvenamojo ploto; kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,45 kv. m., įrengtos trys gyvenamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,15 kv. m. gyvenamojo ploto; kameroje Nr. 23, kurios plotas 16,37 kv. m., įrengtos keturios gyvenamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,09 kv. m. gyvenamojo ploto; kameroje Nr. 20, kurios plotas 20,39 kv. m., įrengtos penkios gyvenamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,08 kv. m. gyvenamojo ploto.

Nors atsakovas nurodė iš dalies kitas kameras, kuriose, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiškėjas, tačiau pareiškėjas, gavęs atsakovo atsiliepimą į skundą, jame nurodytų kamerų, jų plotų neginčijo. Atsakovas procesiniame dokumente „Dėl informacijos pateikimo“ pakartotinai tvirtino, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo apgyvendintas jo nurodytose kamerose Nr. 11, Nr. 4, Nr. 23 ir Nr. 20 ir pateikė į bylą oficialų dokumentą – Marijampolės PN 1-ojo resocializacijos skyriaus pažymą „Dėl M. G. buvimo kamerų tipo patalpose“, kuri patvirtina atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo apgyvendinimo vietų ir jam tekusio gyvenamojo ploto. Pareiškėjui atsakovo pateiktų duomenų neginčijant, teismas neturi pagrindo atsakovo pateiktu oficialiu dokumentu netikėti, todėl aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas atsakovo nurodytose kamerose Nr. 11, Nr. 4, Nr. 23 ir Nr. 20, laiko nustatytomis. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad kamerose buvo apgyvendinta nuo 1-o iki 5-ių žmonių atitinka atsakovo pateiktus duomenis. Minėtos aplinkybės ir teisinis jų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo apgyvendintas lamerose, kuriose vienam asmeniui teko nuo 4,08 kv. m. iki 4,31 kv. m. gyvenamojo ploto ir pareiškėjui turėjusi tekti ploto norma (3,6 kv. m.) pažeista nebuvo.

Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad kameroje esantys baldai negali įtakoti bendro jos ploto, galiojantys teisės aktai nenumato, jog į minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą turi būti neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų užimamas plotas, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl baldų užimamo ploto išskaičiavimo, atmestinos kaip nepagrįstos.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl sanitarinio mazgo.

Pareiškėjas nurodė, kad sanitarinis mazgas buvo atitvertas, tačiau unitazas tupiamas, aprūdijęs, neturėjo uždengimo, valymo priemonių gaudavo ne visada, rūdžių buvo neįmanoma išvalyti, ne visada bėgo vanduo.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 35 punktą laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Patalpų valymui turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai; Higienos normos HN 134:2015 37 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 p.). Vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkte nurodoma, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, tarp jų, tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose, kiekvieną dieną eilės tvarka skiriami budinčiaisiais ir tvarko kameras (Vidaus tvarkos taisyklių 226 p.).

Atsakovo į bylą pateiktame Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento (toliau – ir Visuomenės sveikatos centras) 2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo akte (b. l. 81–83) konstatuojama, kad gyvenamąsias patalpas valosi patys ten gyvenantys nuteistieji, kuriems valymo priemones išduoda būrio viršininkas. Taigi, Higienos normos HN 134:2015 35 punkte ir Vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkte numatytos pareigos patiems nuteistiesiems valyti gyvenamąsias patalpas tinkamas vykdymas, kuris priklauso nuo nuteistųjų, o tuo pačiu ir nuo paties pareiškėjo valios, yra viena iš priemonių aplinkos ir gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose bei kamerose gerinimui. Iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų (b. l. 20–52) matyti, kad kai kuriose kamerose yra įrengti sėdimi, kai kuriose tupiami tualetai, kurie nors ir nėra nauji, tačiau yra pakankamai tvarkingi. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog jis, siekdamas gyventi tvarkingose patalpose, teikė skundus pataisos įstaigos administracijai dėl valymo priemonių neišdavimo, nepakankamo vandens į sanitarinį mazgą tiekimo, kad pats pirko priemones patalpoms valyti, nors tokius teiginius patvirtinančius įrodymus (pvz., teiktus skundus, gautus atsakymus, išsaugotus valymo priemonių pirkimo kvitus) realiai galėjo pateikti. Abstraktūs ir jokiais įrodymais nepagrįsti argumentai dėl valymo priemonių neišdavimo, negalėjimo išvalyti rūdis, nepakankamo vandens į sanitarinį mazgą tiekimo, nesant pareiškėjo pataisos įstaigai teiktų skundų tuo metu, kai tokios sąlygos egzistavo, vertintini kritiškai, negali būti laikomi pagrįstais, todėl atmestini.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.6 punktas nustato, kad kamerų tipo patalpose sanitariniuose mazguose klozetas gali būti tupiamas. Privalomo dangčio klozetui teisės aktai nenumato. Todėl tupiamo klozeto kameroje įrengimas nesant dangčio, negali būti vertinami atsakovo neteisėtais veiksmais.

Dėl apšvietimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad per kameros langą matydavo aukštą nepermatomą tvorą, kuri trukdė į kamerą pateki natūraliai šviesai.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 14 punktą gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (Higienos normos HN 134:2015 15 p.). Konkrečių natūralaus apšvietimo parametrų gyvenamosioms patalpoms Higienos norma HN 134:2015 nenumato.

Atsakovo į bylą pateiktame Visuomenės sveikatos centro 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte (b. l. 78–80) konstatuojama, jog patalpose, kuriose nuteistieji laikomi ilgiau nei 24 valandas yra natūralus apšvietimas. Teisės aktams nereglamentuojant konkrečių natūralaus apšvietimo parametrų, pareiškėjo argumentas, jog už lango esanti tvora trukdė natūraliam apšvietimui patekti į kamerą, vertintinas pernelyg abstrakčiu, nesudarančiu teisinio pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Dėl graužikų naikinimo.

Pareiškėjas teigė, kad kamerose buvo graužikų (žiurkių).

Pagal Higienos normos HN 134:2015 20 punktą laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN ginčui aktualiu laikotarpiu kenkėjų naikinimo ir kontrolės paslaugas teikė UAB „Dezinfa“. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose (b. l. 78-80; 81-83) konstatuojama, kad Marijampolės PN atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, kuris registruojamas žurnale, nustačius jų buvimo pėdsakus, atliekamas naikinimas. Tikrinimų metu graužikų ir kitų kenkėjų nepastebėta. Pagal bylos duomenis teismas daro išvadą, kad Marijampolės PN kenkėjų monitoringas, kontrolė ir naikinimas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo vykdomas. Byloje nesant duomenų, jog pareiškėjas dėl pastebėtų graužikų būtų kreipęsis į pataiso namų administraciją ar kitas nuteistųjų saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas kontroliuojančias institucijas, jo argumentai apie buvusius graužikus (žiurkes), laikytini abstrakčiais ir nepagrįstais.

Dėl pasivaikščiojimo kiemų ir kitų skundo argumentų.

Pareiškėjas nurodė, kad buvo mažas pasivaikščiojimo kiemų plotas.

Pasivaikščiojimo kiemų įrengimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18-21 punktai. Pasivaikščiojimo kiemų ploto minėtos teisės normos nenustato. Pareiškėjas teisės aktų nuostatų, kurios reglamentuotų pasivaikščiojimo kiemų plotus taip pat nenurodė, kiemų plotų dydį apibūdino nenuosekliai (skunde nurodė, jog plotas 15 kv. m., teismo posėdyje nurodė, jog ilgio ir pločio santykis yra 3 m. x 6 m., t. y. 18 kv. m.). Tokie argumentai negali būti laikomi patikimais, todėl atmestini kaip neturintys teisinės reikšmės sprendimo byloje priėmimui. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems, nuobaudos tvarka perkeltiems į kamerų tipo patalpas, kasdien leidžiama vieną valandą pasivaikščioti. Paties pareiškėjo teigimu, jam buvo skiriama viena valanda pasivaikščiojimui gryname ore, todėl jo teisė į pasivaikščiojimą pažeidžiama nebuvo.

LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Teismo vertinimu likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai neturi juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl laikytini pertekliniais ir detaliau neanalizuotini.

Dėl neturtinės žalos.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.). Taip pat išaiškinta, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-95/2009, 2012 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1342/2012).

Pareiškėjas, skunde nurodęs, jog jam nebuvo užtikrinta sveikata, fizinė, psichinė ir emocinė gerovė, tapo nervingas, buvo pažeista jo garbė ir orumas bei teisė kalėti tinkamomis kalinimo sąlygomis, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas į bylą pateikė oficialius dokumentus, t. y. Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės sveikatos priežiūros skyriaus, veiklos adresu Marijampolės PN pažymą (b. l. 19) ir Marijampolės PN I Resocializacijos skyriaus pažymą (b. l. 53), kuriose nurodoma, kad pareiškėjas į minėtų skyrių specialistus dėl problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyti abstraktūs teiginiai, jų nepagrindžiant, negali būti laikomi neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).

Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. G. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Giedraitis