Kauno apygardos teismo nuosprendis

2019-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-204-579/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-07-04
Bylos Nr.
1-204-579/2019
Teisminio proceso Nr.
1-04-5-00041-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Kaltinamasis
A. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-204-579/2019Proceso Nr. 1-04-5-00041-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.6.4.5.; 1.1.8.1.2.; 1.1.7.2.2.; 1.2.28.2.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 4 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys,sekretoriaujant Aidai Gaučienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Rusteikai,gynėjui advokatui Artūrui Baužai,vertėjai V. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K. (A. K.), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikoje, rusas, turintis leidimą gyventi (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis RAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. (A. K.) 2018 m. gegužės 3 d., apie 13.35 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką dėl savanaudiškų paskatų, gavęs 500 eurų piniginį atlygį, automobiliu „Mercedes Benz E200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – Rusijos Federacijos piliečius: S. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. S., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir užsieniečius), tęsdamas nusikalstamą veiką bei turėdamas tikslą pergabenti nurodytus užsieniečius per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, neteisėtai gabeno šiuos užsieniečius toliau Lietuvos Respublikos teritorija iki (duomenys neskelbtini), kur 2018 m. gegužės 3 d. 18 val. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad dirba taksistu (duomenys neskelbtini). Kartą 2018 m. pavasarį jam paskambino asmuo, kaip spėja – I. S., tai yra tas pats, kurį su šeima vežė 2018 m. gegužės 3 d. Šis asmuo paklausė, ar jis galėtų nuvežti į (duomenys neskelbtini). Jis sutiko, susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje autobusų stotelėje 2018 m. gegužės 3 d. apie 11 val. Jis šiek tiek pavėlavęs atvyko nurodytu adresu ir pamatė jau laukiančius du suaugusius asmenis ir tris mažamečius vaikus. Sudėjo į automobilį tų asmenų daiktus ir išvažiavo. Minėti asmenys papasakojo, kad jie ne rusų tautybės, o kaip suprato – vienos iš (duomenys neskelbtini) tautų atstovai, kad jie pabėgo iš (duomenys neskelbtini) nuo vietinės valdžios savivalės, tačiau šie surado juos ir (duomenys neskelbtini), todėl nori išvykti į (duomenys neskelbtini), o paskui ir toliau į Vakarus. Iš pokalbio suprato ir tai, kad minėti asmenys į Latviją pateko nelegaliai kirtę (Latvijos) valstybės sieną. Be to, atvykęs į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę pamatė, kad ten yra pabėgėlių centras. Užsieniečiai sumokėjo jam 500 eurų. Taip važiuodami kirto Latvijos-Lietuvos valstybių sieną ir važiavo link (duomenys neskelbtini). Važiuodami kelis kartus buvo trumpam sustoję. Prie Lietuvos-Lenkijos sienos jo vairuojamą automobilį sustabdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Kadangi jo vežami užsieniečiai neturėjo reikiamų dokumentų, jie visi buvo sulaikyti.

Liudytojas I. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūno (1 t., b. l. 129-130, 121-123), paaiškino, kad yra Rusijos Federacijos pilietis, čečėnas, nuo 2018 m. balandžio 18 d. gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jo šeima – žmona ir trys vaikai, šiame centre gyveno nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. 2015 metais su šeima gyvenant (duomenys neskelbtini) Federacijos (duomenys neskelbtini) Respublikoje, vietinės valdžios pareigūnai pradėjo jį ir jo šeimą persekioti. 2017 metais sutuoktinė iš (duomenys neskelbtini) išvyko ir neteisėtai pateko į Latviją, kur su vaikais buvo patalpinta (duomenys neskelbtini) Pabėgėlių priėmimo centre. Jis pats nusipirko lėktuvo bilietą į (duomenys neskelbtini) su persėdimu Rygoje, tačiau 2018 m. balandžio 18 d. išlipęs Rygoje pasiprašė prieglobsčio ir buvo patalpintas į (duomenys neskelbtini) Pabėgėlių priėmimo centrą, kur susitiko su savo šeima. Pareigūnai paėmė jo Rusijos Federacijos piliečio pasą ir užsienio pasą, o jam išdavė užsieniečio registracijos pažymėjimą, t. y. tą vienintelį dokumentą, kurį turėjo, kai buvo sulaikytas. Kadangi ir Latvijoje sulaukė grasinimų iš (duomenys neskelbtini), nusprendė su šeima vykti į (duomenys neskelbtini), kur turėjo pažįstamų. Pradėjo ieškoti kas galėtų nuvežti jį su šeima į (duomenys neskelbtini). Gavo kaltinamojo telefono numerį ir šiam paskambinęs ir sutarė, kad A. K. 2018 m. gegužės 3 d. jį ir jo šeimą nuveš į (duomenys neskelbtini), sutarė, kad kaltinamajam sumokės 500 eurų. 2018 m. gegužės 2 d. šiam taksistui nusiuntė (duomenys neskelbtini) priėmimo centro vietos, iš kur juos reikės paimti (prie (duomenys neskelbtini) priėmimo centro), adresą. 2018 m. gegužės 3 d., apie 11-12 val., A. K. juos sutiko prie autobusų sustojimo stotelės, esančios pradžioje gatvės, kurioje yra (duomenys neskelbtini) priėmimo centras. Įlipus į taksi automobilį, kaltinamasis pareikalavo, kad 500 eurų būtų sumokėti iškart. Taksi vairuotojas nei jo, nei jo šeimos narių dokumentų neprašė. Jie turėjo tik užsieniečių registracijos pažymėjimus. Kelionės metu kalbėjosi su kaltinamuoju, šiam sakė, kad yra čečėnas, neseniai atvyko iš (duomenys neskelbtini), o jo šeima jau seniai gyvena (duomenys neskelbtini) priėmimo centre. Jo nuomone, taksi vairuotojas turėjo iš pokalbio turinio suprasti, kad jie neturi pasų ir vizų teisėtai vykti į (duomenys neskelbtini). Apie 17-18 val., prie Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos automobilį sustabdė Lietuvos pasieniečiai.

Liudytoja S. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno (1 t., b. l. 133-135), paaiškino, kad ji yra Rusijos Federacijos pilietė, čečėnė. Nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. kartu su savo trimis vaikais atvyko į Latviją, kur pasiprašė prieglobsčio ir buvo patalpinta su vaikais (duomenys neskelbtini) Pabėgėlių priėmimo centre. Jos sutuoktinis I. S. tuo metu slapstėsi (duomenys neskelbtini) Federacijoje, kadangi jį valdžia persekiojo dėl politinių priežasčių. 2018 m. balandžio 18 d. I. S. atvyko į (duomenys neskelbtini) ir taip pat pasiprašė politinio prieglobsčio bei buvo apgyvendintas kartu su jais tame pačiame Pabėgėlių priėmimo centre. Kai jos sutuoktinis atvyko į Latviją, nusprendė vykti į (duomenys neskelbtini) pas giminaičius bei planavo (duomenys neskelbtini) paprašyti prieglobsčio. I. S. susitarė su taksi vairuotoju, kad šis 2018 m. gegužės 3 d. juos paims iš (duomenys neskelbtini) priėmimo centro ir nuveš į (duomenys neskelbtini). Už tai reikėjo sumokėti 500 eurų. Juos paėmė iš autobusų sustojimo stotelės ir apie 12 val. visi išvyko iš (duomenys neskelbtini) miestelio. Taip važiuodami kirto Latvijos-Lietuvos valstybių sieną ir vyko toliau link (duomenys neskelbtini). Kelionės metu jos sutuoktinis pasakojo kaltinamajam, kad jie čečėnai, o į Latviją atvyko iš (duomenys neskelbtini). Prie Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos sustojo degalinėje užsipilti kuro. Išvažiavus netrukus buvo sustabdyti Lietuvos pasieniečių.

Liudytojas S. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 139-140), paaiškino, kad 2018 m. gegužės 3 d., apie 18 val., vykdant tarnybą (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, pamatė iš krovininių automobilio aikštelės (terminalo), kuris yra netoli valstybės sienos su Lenkija, išvažiuojantį taksi automobilį latviškais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Šį automobilį sustabdė patikrinimui. Automobilį vairavo Latvijos Respublikos pilietis A. K. (A. K.), kuris vežė šeimą – vyrą, moterį ir tris mažamečius vaikus. Paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas padavė savo dokumentus, pasakė, kad dėl jo keleivių dokumentų viskas gerai. Jam vis tiek paprašius keleivių pateikti dokumentus, šie pateikė Latvijos Respublikos prieglobsčio prašytojų pažymėjimus. Tuomet nuėjo iki tarnybinio automobilio ir informavo pamainos vyresnįjį apie neteisėtai gabenamus asmenis. Šis nurodė visus asmenis pristatyti į užkardą. Užkardoje išsiaiškino, kad neteisėtai gabenami asmenys yra Rusijos Federacijos piliečiai: I. S., jo žmona S. B. ir trys jų mažamečiai vaikai. Šie asmenys daugiau jokių dokumentų neturėjo, taigi Lietuvoje buvo neteisėtai, todėl buvo sulaikyti remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymu. Vairuotojas paaiškino, kad yra taksi vairuotojas ir šiuos asmenis paėmė (duomenys neskelbtini), sakė, kad keleiviai sumokėjo 500 eurų už tai, kad juos nuvežtų iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), minėjo, kad užsieniečiai po to ketina vykti į (duomenys neskelbtini).

Iš 2018 m. gegužės 3 d. sprendimų dėl Rusijos Federacijos piliečių sulaikymo matyti, kad Rusijos Federacijos piliečiai S. B. ir I. S. sulaikyti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 2 punktu ir 114 straipsnio 1 dalimi, kaip asmenys, neturintys dokumentų, įrodančių, kad jie Lietuvos Respublikoje yra teisėtai (1 t., b. l. 15-16).

Iš Latvijos Respublikos prieglobsčio prašytojų pažymėjimų Nr. 50, 51, 52, 54 ir 66 matyti, kad I. S. nuo 2018 m. balandžio 18 d., o S. B. ir trys mažamečiai vaikai A. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), – nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. yra registruoti Latvijos Respublikos užsieniečių registracijos centruose, jiems išduoti prieglobsčio prašytojų pažymėjimai (1 t., b. l. 17-27).

2018 m. gegužės 4 d. I. S., S. B. ir jų mažamečiai vaikai 18.30 val. perduoti Latvijos Respublikos pasieniečiams (1 t., b. l. 28).

2018 m. gegužės 4 d. iš liudytojo I. S. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SM-G965FDS“ (1 t., b. l. 96-98), kurį apžiūrėjus (1 t., b. l. 99-101) nustatyta, kad, adresų knygoje vardu „T.“, įvestas telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi kaltinamasis A. K.. Iš paimto liudytojo telefono skambinta į kaltinamojo naudotą telefoną 2018 m. gegužės 3 d., 9.51 val., 11.25 val., 11.43 val. 2018 m. gegužės 3 d., 13.41 val. gautas trumpasis pranešimas, iš kurio matyti, kad šio telefono naudotojas sveikinamas atvykęs į Lietuvą. Iš šio telefono išsiųstos žinutės adresatui „T.“, t. y. A. K.: 2018 m. gegužės 2 d., 22.39 val., kurios tekstas: „(duomenys neskelbtini)“, o 22.41 val.: „(duomenys neskelbtini)“, 22.42 val.: „Vienas iš dviejų“.

2018 m. gegužės 3 d. iš A. K. paimtas lengvasis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo neteisėtai gabenami žmonės, mobiliojo ryšio telefonas ir pinigai – 543 eurai (1 t., b. l. 32-33).

2018 m. gegužės 4 d. apžiūrėjus iš kaltinamojo paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-A520F“, IMEI: (duomenys neskelbtini), matyti, kad telefono adresų knygoje įvestas vardu „P.“ telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi liudytojas I. S.. 2018 m. gegužės 3 d., 13.40 val., gautas trumpasis pranešimas, kad šio telefono naudotojas sveikinamas atvykęs į Lietuvą. Iš abonento, kurio vardas „P.“, kuriuo naudojosi I. S., gautos tokios žinutės: 2018 m. gegužės 2 d., 22.39 val.: „(duomenys neskelbtini)“ (I. S. nurodė gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini)); 22.42 val.: „(duomenys neskelbtini)“; 22.42 val.: „Vienas iš dviejų“ (1 t., b. l. 34-35).

2018 m. gegužės 8 d. apžiūrėjus lengvąjį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad automobilyje sumontuotos penkios sėdimos vietos, iš išorės automobilis pažymėtas lipdukais, kuriuose nurodytos važiavimo kainos ir UAB „H.“ duomenys, automobilio bagažinėje yra baltos spalvos plafonas su taksi ženklu. Iš šio automobilio registracijos liudijimo matyti, kad jo savininkas yra kaltinamasis A. K., naudotojas UAB „H.“ (1 t., b. l. 54-70).

Iš Kauno teritorinės muitinės rašto matyti, kad automobilio „Mercedes Benz E200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimto 2018 m. gegužės 3 d. iš A. K., rinkos vertė tuo metu buvo 6530 eurų (1 t., b. l. 72).

Iš kaltinamojo A. K. paimta Latvijos Respublikos licencijos kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad automobiliui „Mercedes Benz E 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. yra išduotas leidimas teikti keleivių vežimo paslaugas lengvuoju taksi automobiliu (duomenys neskelbtini) miesto administracinėje teritorijoje (1 t., b. l. 85-90).

Iš VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad automobilis „Mercedes Benz E 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną įvažiavo per buvusį (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą 2018 m. gegužės 3 d., 13.35 val. Kertant valstybės sieną, ant automobilio stogo buvo pritvirtintas „taksi“ plafonas (1 t., b. l. 91-94).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tuo tarpu tas, kas padarė paminėto straipsnio 1 dalyje numatytas veikas dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei, atsako pagal BK 292 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis A. K. pripažino, kad norėdamas užsidirbti (gauti 500 eurų atlygį) iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, gabeno penkis neteisėtai į Latvijos Respubliką patekusius, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – Rusijos Federacijos piliečius, taip pat neteisėtai gabeno nurodytus asmenis Lietuvos Respublikos teritorija nuo Latvijos Respublikos – Lietuvos Respublikos valstybių sienos turėdamas tikslą pergabenti nurodytus užsieniečius per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką. Šį kaltinamojo prisipažinimą patvirtina ir kiti ištirti įrodymai: liudytojai Rusijos Federacijos piliečiai I. S., S. B. patvirtino, kad jie Šengeno erdvės šalių vizos neturi, atvykę į (duomenys neskelbtini), pasiprašė prieglobsčio ir buvo apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre, o 2018 m. gegužės 3 d., A. K. sumokėję 500 eurų atlygį, kaltinamojo vairuojamu automobiliu išvyko į (duomenys neskelbtini) Respublikos sostinę (duomenys neskelbtini), kirto Lietuvos valstybės sieną. Tokiu būdu, kaip matyti iš VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūno pateiktų duomenų (1 t., b. l. 91-94), veždamas automobiliu „Mercedes Benz E 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minėtus užsieniečius, 2018 m. gegužės 3 d., 13.35 val. kaltinamasis iš Latvijos Respublikos, per buvusį (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą, įvažiavo į Lietuvos Respubliką ir toliau vyko link (duomenys neskelbtini) sienos. Tokį neteisėtą sienos kirtimą patvirtina ir kaltinamojo telefone 2018 m. gegužės 3 d., 13.40 val., gautas trumpasis pranešimas, kad šio telefono naudotojas sveikinamas atvykęs į Lietuvą. tokią pačią žinutę gavo ir liudytojas I. S..

Iš šių ištirtų įrodymų, kuriems prieštaraujančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, galima spręsti, kad I. S. ir S. B. su trimis mažamečiais vaikais nelegaliai pateko į vieną iš Šengeno erdvei priklausančių šalių – (duomenys neskelbtini), šioje šalyje buvo patalpinti į Pabėgėlių priėmimo centrą. Iš Latvijos Respublikos, gabenami kaltinamojo A. K., šie užsieniečiai, neteisėtai, neturėdami leidimo gyventi Lietuvoje, buvo pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir gabenami Lietuvos Respublikos teritorija į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Būtent Lietuvoje, netoli Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Lenkijos Respublika, apie 18 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams sustabdžius minėtą automobilį, buvo nustatyta, kad kaltinamasis A. K. neteisėtai gabena šiuos užsieniečius, ką patvirtina liudytojo S. M. parodymai, taip pat 2018 m. gegužės 3 d. sprendimai dėl Rusijos Federacijos piliečių, kaip asmenų, neturinčių dokumentų, įrodančių, kad jie Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, sulaikymo (1 t., b. l. 15-16).

Taigi Rusijos Federacijos piliečiai neturėjo leidimo gyventi Lietuvoje, į Lietuvos Respublikos teritoriją jie pateko neteisėtai, kaltinamajam juos pergabenus per Latvijos Respublikos – Lietuvos Respublikos valstybių sieną. Be to, A. K. minėtus užsieniečius gabeno Lietuvos Respublikos teritorija link Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Lenkijos Respublika.

Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Įvertinus kaltinamojo, liudytojų parodymus, užsieniečių paėmimo (prie Pabėgėlių priėmimo centro) aplinkybes, nekyla abejonių, kad A. K. suprato, kad jo gabenami asmenys Lietuvos valstybės sieną kerta neteisėtai, Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, per Lietuvos teritoriją yra gabenami taip pat neteisėtai ir norėjo taip veikti, taigi veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Be to, kaip matyti iš paties kaltinamojo, liudytojų I. S., S. B. parodymų, poėmio protokolo, A. K. neteisėtai gabendamas Rusijos Federacijos piliečius, siekė gauti materialinės naudos – 500 eurų atlygį. Todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 2 dalį.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, jos daromą žalą valstybės valdymo tvarkai.

Kaltinamasis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, iki šio nusikaltimo padarymo buvo neteistas, Lietuvos Respublikoje administracine tvarka nebaustas. A. K. dirba, turi sveikatos problemų, yra III grupės invalidas, kuriam reikalinga pastovi medikų kontrolė (1 t., b. l. 194-197, 2 t. b. l. 47-49), jo gautas atlygis – 500 eurų, irgi nėra didelis, dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis gailisi, jis darbovietės direktoriaus charakterizuojamas teigiamai, kaip profesionalus, atsakingas darbuotojas, mandagus, kruopštus, paslaugus klientams (1 t., b. l. 198-199). Pažymėtina ir tai, kad nusikalstama veika padaryta daugiau atsitiktinai, taip susiklosčius aplinkybėms, nesiruošiant, neplanuojant ir neorganizuojant veikos iš anksto – jam, kaip taksistui, gavus I. S. pasiūlymą už atlygį nugabenti šį asmenį su šeima į (duomenys neskelbtini). A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai iš esmės teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, mažinančios asmens pavojingumą. Skiriant bausmę turi būti įvertinta ir tai, kad pritaikius BK 72 straipsnio nuostatas (bus aptarta vėliau nuosprendyje) kaltinamasis praras ir nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį.

BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą, tai yra bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-215/2013, 2K-8-696/2016).

Atsižvelgęs į visas ankščiau nuosprendyje paminėtas kaltinamojo A. K. asmenybę, veikos padarymo pobūdį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad paminėtų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog baudžiamojo įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nebūtų teisingas, atvirkščiai, būtų aiškiai neproporcingas, neatitiktų kaltininko asmenybės, veikos pavojingumo. Todėl A. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 292 straipsnio 2 dalyje padarymą skirtina švelnesnė negu sankcijoje numatyta, bausmės rūšis – bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į skirtiną bausmę įskaitytinas kardomajame kalinime (sulaikyme) nuo 2018 m. gegužės 3 d. 18 val. iki 2018 m. gegužės 4 d. 14.53 val. išbūtas laikas (1 t., b. l. 154-155, 159-160), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, A. K. priklausantis turtas – automobilis „Mercedes Benz E200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) (saugojimui perduotas kaltinamajam), konfiskuotinas kaip nusikaltimo padarymo priemonė – šiuo automobiliu buvo gabenami nelegaliai į Lietuvos Respubliką patekę asmenys, neturėję leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, be automobilio tokio nusikaltimo praktiškai nebuvo galima padaryti – nueiti pėsčiomis su mažamečiais vaikais beveik 700 km atstumą iki (duomenys neskelbtini) nerealu.

Pinigus – 500 eurų, paimtus 2018 m. gegužės 3 d. iš kaltinamojo A. K., saugomus VSAT Ekonomikos, strateginio planavimo ir apskaitos valdybos Finansų skyriuje ((duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos rezultatą, kaip gautą atlygį už pervežimą, konfiskuoti (BK 72 straipsnio 2, 3 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Licencijos kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), paimta iš kaltinamojo, turi būti grąžinta A. K.. Mobiliojo ryšio telefonus, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti A. K., I. S. ir S. B..

Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – 2000 eurų užstatas (1 t., b. l. 178-180). Užstato davėjas (pats kaltinamasis) 2019 m. birželio 3 d. pateikė prašymą, kuriame nurodoma, kad jeigu bus galimybė, įneštą pinigų sumą kaip užstatą įskaityti į teismo paskirtą baudą (jeigu tokia bausmės rūšis bus paskirta). Atsižvelgiant į tokį prašymą, kardomoji priemonė – užstatas, paliekama galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina ir 2000 eurų dydžio užstatas, įmokėtas į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „M.“, nukreiptinas baudos išieškojimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 298, 302, 304, 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 63 MGL (3150 Eur) dydžio bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 42 MGL (2100 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. (vieną parą), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę paskirti 40 MGL, tai yra 2000 Eur dydžio, baudą.

Kardomąją priemonę – 2000 Eur užstatą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir 2000 Eur dydžio užstatą, įmokėtą į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „M.“, nukreipti baudos išieškojimui.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, A. K. priklausantį automobilį „Mercedes Benz E200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikaltimo padarymo priemonę.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti pinigus – 500 Eur (2018 m. gegužės 3 d. paimtus iš A. K. ir saugomus VSAT Ekonomikos, strateginio planavimo ir apskaitos valdybos Finansų skyriuje ((duomenys neskelbtini)).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu licencijos kortelę Nr. 02524, paimtą iš kaltinamojo, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. K..

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-A520F“, IMEI: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „tele 2“, Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti A. K.; mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-G965FDS“, IMEI 1: (duomenys neskelbtini) , IMEI 2: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Z. Z.“ Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti I. S.; mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-G955FD“, IMEI: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „tele 2“ Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti S. B..

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, lapelį su užrašais ((duomenys neskelbtini)), paimtą apžiūrint automobilį „Mercedes Benz E200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Evaldas Gražys