- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-02
- Bylos Nr.
- 1A-847-487-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Algimantas Valantinas, Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Valdas Burneikis
- Kategorijos
- 2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Jolanta Čepukėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 847/2012
Teisėjas Valdas Petraitis Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2., 2.4.7.
2012 m. spalio 2 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-10 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir A. S. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2012-01-24 apie 15.00 val., atėjo į Lietuvos liaudies partijos patalpas, adresu Stulginskio g. 4/7, Vilniuje, kur, ištraukdamas iš rankinės, pagrobė Kazimirai D. P. priklausančią piniginę, 120 Lt vertės, kurioje buvo signataro pažymėjimas, 6400 eurų (o šie sudaro 22080 Lt), 9000 litų, 20 JAV dolerių (o šie sudaro 50,40 Lt), 5000 rublių (o šie sudaro 425 Lt), tokiais veiksmais padarė Kazimirai D. P. 31675,40 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. S. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis pilnai prisipažino, padaręs nusikaltimą bei gailisi nusikaltęs, tačiau apylinkės teismas nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir paskyrė netinkamą bausmę.
Teigia, jog teismo posėdyje prokuroras prašė švelnesnės bausmės, tačiau apylinkės teismas į tai neatsižvelgė. Taip pat apeliantas prašo paskirti jam įpareigojimą – gydymą nuo narkotikų priklausomybės, kadangi šį prašymą apylinkės teismo ignoravo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras, nukentėjusiosios įstatyminė atstovė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., nepažeidė.
Teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.), jo pavojingumo laipsnį, pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikaltimo padarymo stadiją, nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – anksčiau teistas 19 kartų, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka, tai rodo jo polinkį sistemingai pažeisti įstatymus, nusikalsti (b.l. 2-11), be to, nedirbantis.
Pirmos instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistojo A. S. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, nustatydamas bausmės rūšį bei trukmę, taip pat atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas turėjo nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes jis pilnai prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, bei gailisi nusikaltęs. Šis argumentas nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra kaltininko prisipažinimas, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas, išaiškinant šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šio straipsnio prasme, šiame punkte nustatytos dvi savarankiškos lengvinančios aplinkybės. Viena iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Pagal įprastinį baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir susiklosčiusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas, padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tuomet, kai asmuo savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių prisipažįsta, padaręs nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta, padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan. ). Be to, darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi, būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau. Analizuojant nuteistojo elgesį viso proceso metu, pagal byloje esančius duomenis, A. S. teisme duotus paaiškinimus akivaizdu, jog jis pakeitė gyvenamąją vietą ir gyveno pagal jo poreikius viešbutyje, kol pasibaigė pavogti pinigai. Tik po to kai pasibaigė pavogti pinigai jis grįžo gyventi į ankstesnę gyvenamąją vietą - į nakvynės namus, kur policijos pareigūnai jį surado. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik sulaikytas policijos pareigūnų jis prisipažino ikiteisminio tyrimo tyrėjai, jog pagrobė D.K. P. turtą bei dėl to gailėjosi. Nors jis teismo posėdžio metu nurodė, prisipažįstąs, besigailintis, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, akivaizdu, jog A. S. prisipažino kaltu ir gailėjosi tiek tyrėjai, tiek teismui, žinodamas, jog prieš jį yra nenuginčijami įkalčiai. Byloje nėra duomenų, jog jis būtų ėmęsis iniciatyvos atskleisti nusikaltimą ir būtų aktyviai padėjęs jį išaiškinti bei ketinęs atsiprašyti nukentėjusiosios K. D. P..
Pažymėtina, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą: pranešimą apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.
Atsižvelgdama į minėtus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis apelianto teiginys deklaratyvus. Taigi, vien tokio prisipažinimo, kolegijos nuomone, nepakako lengvinančiai atsakomybę aplinkybei nustatyti. Toks vertinimas atitinka įstatymo nuostatas ir teismų praktiką.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. S. praeityje buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b.l. 2-6). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. nuostatomis, A. S. yra laikomas recidyvistu. Lietuvos Respublikos BK 56 str. numato, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, nežymiai didesnę, nei LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgus į bylos aplinkybes, kolegijos nuomone, nuteistajam A. S. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, dėl to nuosprendžio keisti ir švelninti bausmę nėra pagrindo.
Kolegijos nuomone, paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl ją švelninti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Sutinkamai su suformuota teisine praktika, padarius išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieną skundo argumentą (dėl prašymo įpareigoti gydytis nuo narkotikų priklausomybės ir pan.) neturintį esminės reikšmės šiam sprendimui (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.