- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-27
- Bylos Nr.
- e2YT-13052-892/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03468-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Pareiškėjas
- L. A.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. V. po sutuoktinio K. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė K. V. palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
2. Pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirus motinai G. V. pareiškėja L. A. paveldėjo jos turtą. Tačiau po G. V. mirties pareiškėja negali gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo į G. V. turtą, kurį pastaroji paveldėjo po savo sutuoktinio K. V. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas pareiškėjai yra reikalingas nuosavybės teisėms į 4,12 ha žemės pagal pridedamą 2000 m. kovo mėn. 14 d. Vilniaus apskrities Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus išvadą atkurti. Pažymėjo, kad K. V. palikimą sudarė aukščiau nurodyta teisė atkurti nuosavybės teisę į 4,12 ha žemės, baldai ir namų apyvokos daiktai, palikimo atsiradimo momentu buvę šeimos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), laikomi gyvuliai, kiti buities daiktai. Sutuoktiniai nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki K. V. mirties gyveno aukščiau nurodytame name, kuris nuosavybės teise priklausė G. V.. Per kartu pragyventus metus jie įsigijo įvairius namų apyvokos daiktus, kurie buvo įgyti iš bendrų lėšų ir iki K. V. mirties priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o mirus K. V. ir pasibaigus jungtinei nuosavybei, pusė šio turto sudarė jo palikimą. Pagrindinis sutuoktinių pragyvenimo šaltinis buvo žemės ūkis. Palikimo atsiradimo momentu ūkyje auginti galvijai taip pat sudarė K. V. palikimą, nes buvo įsigyti iš bendrų lėšų. Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas, Pieno ūkio patikrinimo aktas, Vežamų gyvūnų važtaraštis, pranešimai apie gyvulių judėjimą ir prieauglio atsivedimą patvirtina ne tik konkrečių galvijų kaip paveldimo turto buvimą palikimo atsiradimo momentu, tačiau ir K. V. paveldėtojos G. V. ūkininkavimą, galvijų valdymą ir disponavimą jais kaip savo po K. V. mirties. Visą aukščiau nurodytą turtą, išskyrus teisę atkurti nuosavybės teisę į 4,12 ha žemę, po K. V. mirties valdė jo sutuoktinė G. V.. Tai patvirtina tiek aukščiau nurodyti dokumentai, tiek ir aplinkybė, kad G. V. po K. V. mirties toliau liko gyventi name (duomenys neskelbtini), naudojosi namų apyvokos daiktais, toliau ūkininkavo, šėrė gyvulius, tam naudojo pašarus. Kitų K. V. įpėdinių, kurie priėmė jo palikimą arba galėtų pareikšti savo teises į palikimą ir dėl to būtų suinteresuoti teismo sprendimu šioje byloje, nėra.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Tarnyba nurodė, kad Turto bankas nėra gavęs pranešimo galima palikėjo K. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. V. paliktojo turto priėmimą valdyti.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimo nepateikė, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais – mirties liudijimais, santuokos liudijimu, Gyventojų registro pažymomis apie asmens duomenis, Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro pažyma, Testamentų registro išrašu, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašu, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė K. V., kuris buvo G. V., mirusios (duomenys neskelbtini), vyras. Duomenų apie K. V. vaikus nėra, duomenų apie kitus galimus palikėjo įpėdinius byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Palikėjas K. V. testamentų sudaręs nebuvo, paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusio K. V. palikimą iki 2001 m. liepos 1 d. notaro biure nebuvo užvesta, įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko bei VĮ Regitra išrašus matyti, kad nekilnojamojo turto palikėjas nuosavybės teise neturėjo, jo vardu registruotų transporto priemonių taip pat nėra. Nustatyta, K. V. palikimą sudarė teisė atkurti nuosavybės teisę į 4,12 ha žemės (2000 m. kovo 14 d. Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus išvada), baldai ir namų apyvokos daiktai, palikimo atsiradimo momentu buvę šeimos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), laikomi gyvuliai, kiti buities daiktai. Sutuoktiniai nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki K. V. mirties gyveno aukščiau nurodytame name, kuris nuosavybės teise priklausė G. V.. Taip pat nustatyta, kad pagrindinis sutuoktinių pragyvenimo šaltinis buvo žemės ūkis, ką patvirtina prie pareiškimo pridėti Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštis, 2004 m. gegužės 14 d. Pranešimas apie gyvulių judėjimą ir prieauglio atsivedimą ir 2003 m. liepos 7 d. Gyvūno sveikatos pažymėjimas. Tai patvirtina, kad palikimo atsiradimo momentu šie galvijai buvo ūkyje ir ½ jų sudarė K. V. palikimą, nes buvo įsigyti iš bendrų lėšų.
7. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytais duomenimis, kad G. V. po sutuoktinio K. V. mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą, juo rūpindamasi kaip savo. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pareiškėjos pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad G. V. po vyro mirties ir toliau ūkininkavo, rūpinosi gyvuliais, paukščiais, iš ūkio gaudavo pelną, gyveno šeimos namuose, kuriuose buvo santuokoje įgyti daiktai, jais naudojosi, rūpinosi buitimi ir ūkiu, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po K. V. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.
8. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad G. V. po savo sutuoktinio K. V. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl teismas pareiškimą tenkina (1964 m. CK 587 straipsnis). Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjos L. A. paveldėjimo teisės įgyvendinimui po motinos G. V. mirties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos L. A. prašymą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio K. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo liudijimo pareiškėjai L. A. išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.