Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 75.4.3; 116.1; 116.4; 116.6.1

2014 m. lapkričio 24 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei D. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Skyrius), tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „General Financing“, BAB bankas „SNORAS“, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, BIGBANK AS filialas, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Mokilizingas“, „Swedbank“, AB, UAB „Gelvora“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad R. S. su nepilnamečiu sūnumi Ž. S. gyvena dviejų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovo motinai. Ž. S. sudarytos tinkamos sąlygos mokytis, ilsėtis, leisti laisvalaikį. Ž. S. mokosi Vilniaus turizmo ir verslo mokykloje. Tėvo teigimu, vaikas specialiųjų poreikių neturi. Ž. S. teigė, kad norėtų ir toliau gyventi su tėvu, nors su motina santykiai irgi geri. Teigė, kad abu tėvai juo rūpinasi, su motina matosi dažnai. Atsakovė D. S. gyvena dviejų kambarių bute su pilnamečiu sūnumi L. S. ir jos tėvais. Atsakovė teigė, kad su skyrium gyvenančiu sūnumi bendrauja, jų santykiai yra geri, vaikas ateina pas ją ir senelius kas antrą dieną, pavalgo, gauna pinigų smulkioms išlaidoms ir pramogoms. Atsakovė nurodė, kad pinigų vaiko išlaikymui nemokėjo, tačiau dažnai sūnui pirkdavo avalynę, drabužius. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis Ž. S. gyvena su tėvu, kuris jam sudaro tinkamas sąlygas, į Ž. S. nuomonę, prieštarauti ieškinio reikalavimui nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu bei priteisti jam išlaikymą, Skyrius neturi pagrindo prieštarauti (b.l. 111-113).

Atsakovė D. S. nepateikė atsiliepimo į ieškovo R. S. ieškinį.

Tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „General Financing“, BAB bankas „SNORAS“, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, BIGBANK AS filialas, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Mokilizingas“, „Swedbank“, AB nepateikė atsiliepimo į ieškovo R. S. ieškinį.

2014-11-03 vykusio teismo posėdžio metu ieškovas R. S. ieškinį palaikė pilnai. Nurodė, kad su atsakove nuo 2005 metų kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda. Apie atsakovės prievoles nieko nežino. Apie kai kurias prievoles sužinojo iš antstolio. Kilnojamasis, ieškinyje nurodytas, turtas yra ieškovo paveldėtas. Išlaikymo įsiskolinimo ieškovas prašo nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, t.y. 2014-10-22, po 200 Lt. Atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad ji imdavo kreditus, paliko šeimą, nesirūpino ja.

2014-11-03 vykusio teismo posėdžio metu atsakovė D. S. nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nesutinka, kad santuoka nutrauktina dėl jos kaltės. Su kita ieškinio dalimi sutinka. Nurodė, kad nuo 2005 metų ji išėjo iš buto, kuris priklauso ieškovo tėvui ir kuriame šalys gyveno. Netekusi darbo, atsakovė ėmė paskolas. Taip atsirado kreditoriniai įsipareigojimai. Vilniaus miesto savivaldybei skola atsirado dėl permokos už vaikus. VMI skola atsirado už ATPK pažeidimus. Patvirtino, kad įsiskolinimas UAB „General Financing“ atsirado tuomet, kai bendro ūkio šalys nebevedė. Ieškovas apie jį nežinojo. Teigė, kad įsiskolinimas BAB bankui „SNORAS“ atsirado gyvenant kartu, kadangi neužteko pinigų pragyvenimui. Įsiskolinimai Nordea Bank AB Lietuvos skyriui, BIGBANK AS filialui, UAB „Mokilizingas“, „Swedbank“, AB atsirado gyvenant skyriumi. Su kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“ yra atsiskaityta. Nepilnametis vaikas Ž. S. su tėvu gyvena nuo 8 klasės. Sutinka su 600 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimu. Sutinka, kad jai būtų palikta santuokinė pavardė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo R. S. ir atsakovės D. S. (iki santuokos – Stefanovičiūtės) santuoka sudaryta 1993-07-31 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 1973 (b.l. 21). Ieškovas ir atsakovė susilaukė dviejų sūnų – L. S., gim. 1994-10-13, ir Ž. S., gim. 1996-10-22 (b.l. 22), kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Ž. S., gim. 1996-10-22, pilnametystės sulaukė bylos nagrinėjimo metu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės D. S. kaltės, kadangi atsakovė nuo 2005 metų paliko šeimą. Atsakovė su santuokos nutraukimu dėl jos kaltės – nesutiko.

CK 3.60 str. 2 d. numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. CK 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutuoktiniai nuo 2005 metų santuokinio gyvenimo negyvena, bendro ūkio neveda. Tiek ieškovas, tiek atsakovė teismo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Ieškovas atsakovę kaltina dėl santuokos iširimo, nes ji paliko šeimą, nesirūpino ja. Atsakovė nurodė, kad ji buvo priversta palikti šeimos namus ir su vaikais išeiti gyventi pas jos tėvus, kadangi abu nesugyveno, pykosi. Nesutiktina su ieškovo nuomone, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovės kaltės, nes aplinkybę, jog atsakovė pradėjo gyventi skyriumi įtakojo ne tik jos veiksmai ir apsisprendimas, tačiau ir ieškovo elgesys, veiksmai. Abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, jų santykiuose nebuvo abipusio moralinio palaikymo, jie neieškojo kompromisų, nesiekė tarpusavio supratimo, neieškojo tinkamų būdų išsaugoti šeimą, dėl ko šeima iširo. Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovės ar atsakovo netinkamo elgesio, priešingai, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abu sukūrė tokią situaciją savo pasirinkimu, nesupratimu, nekreipimu dėmesio į norus, lūkesčius, kai bendrai neaptariama, ko norima ir tikimasi, kaip įsivaizduoja bendrą gyvenimą. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t.y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl ko teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.61 str. 2 d.).

Abi šalys pripažįsta ir teismas laiko įrodytu, kad sutuoktiniai skyrium gyvena nuo 2005 metų (CPK 186, 187 str. str.).

Po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina pavardė – S. (CK 3.69 str.).

CK 3.72 str. numato, kad teismas priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jei jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Ieškovas nurodė, kad nereikalauja išlaikymo sau, todėl jis nepriteisiamas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo.

Reikšdamas ieškinį, ieškovas prašė nustatyti nepilnamečio vaiko Ž. S., gim. 1996-10-22, gyvenamąją vietą su tėvu. Šiuo metu Ž. S. sulaukė pilnametystės, todėl jo gyvenamosios vietos klausimas nėra sprendžiamas.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą (600 Lt) už laikotarpį nuo patikslinto ieškinio teismui padavimo dienos iki Ž. S., gim. 1996-10-22, pilnametystės.

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Kadangi vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, o atsakovė su tokia išlaikymo įsiskolinimo suma sutiko, ieškovo prašymas šioje dalyje yra tenkintinas ir iš atsakovės Ž. S., gim. 1996-10-22, naudai priteistinas 600 Lt išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs už laikotarpį nuo 2014 metų liepos mėnesio iki vaiko pilnametytės (2014 metų spalio mėnesio) (CK 3.200 str.).

Dėl turto ir kreditorinių įsipareigojimų pasidalijimo.

CPK 382 str. 4 p. nurodoma, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas. Siekiant padalyti sutuoktinių turtą yra sudaromas turto balansas (CK 3.118 str.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis ieškovas R. S. yra šių ginklų savininkas – Lygiavamzdžio šautuvo Izh 27, ginklo Nr. 001434, ginklų registro kodas 1006020; pistoleto CZ83, ginklo Nr. 81522, ginklų registro kodas 1035210 (b.l. 32, 42). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovo R. S. vardu yra registruota viena transporto priemonė – priekaba MAZ 8114, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (b.l. 78). Remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovo R. S. nuosavybės teise nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų (b.l. 79).

VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės D. S. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (b.l. 77). Remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovės D. S. nuosavybės teise nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų (b.l. 79).

Atsižvelgiant į tai, kad lygiavamzdį šautuvą Izh 27, ginklo Nr. 001434, ginklų registro kodas 1006020; pistoletą CZ83, ginklo Nr. 81522, ginklų registro kodas 1035210, ieškovas paveldėjo iš savo tėvo, o transporto priemonė – priekaba MAZ 8114, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), registruota ieškovo vardu 2006-08-11, t.y. po to kai šalys faktiškai jau gyveno skyrium, bei į tai, kad atsakovė sutiko su ieškiniu šioje dalyje, nurodytas turtas pripažįstamas asmenine ieškovo R. S. nuosavybė ir nėra traukiamas į dalintino turto balansą, t.y. po santuokos nutraukimo šio turto teisinis režimas nesikeičia.

Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Antstolė Brigita Palavinskienė vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-16 vykdomąjį raštą Nr. 2-3031-734/2010 dėl 26 694,95 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko D. S. trečios eilės išieškotojo UAB „General Financing“ naudai bei 3 542 Lt vykdymo išlaidų (b.l. 23-24, 65-66).

2010-09-03 atsakovė D. S. su „Swedbank“, AB sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 10-066907-GV (b.l. 41-44). Šį reikalavimą „Swedbank“, AB 2013-01-03 reikalavimo perleido sutartimi perleido UAB „Gelvora“ (b.l. 45-50). Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Gelvora“ atsiliepimu į ieškinį prašo šį kreditorinį įsipareigojimą pripažinti solidariąją sutuoktinių prievole.

2008-07-22 atsakovė D. S. su BIGBANK AS Lietuvos filialas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0801478/16pa (b.l. 51-57). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-02-21 įsakymu civilinėje byloje L2-5674-803/2011 nutarė išieškoti iš D. S. 19 815,21 Lt skolos, 5 799,95 Lt delspinigių, 3 543,78 Lt sutartinių palūkanų, 100 Lt išieškojimo išlaidų, 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 219 Lt žyminio mokesčio, kreditoriaus BIGBANK AS Lietuvos filialas naudai (b.l. 58, 72).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-09-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19149-781/2010 nusprendė iš D. S. priteisti 2 672,65 Lt skolos, 24 procentų metines palūkanas nuo 2 269,19 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 80 Lt bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus (dabar – Nordea Bank AB Lietuvos filialas) (b.l. 67-68). 2014-06-16 UAB „Gelvora“ ir AB „Nordea“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 14-20-37, kuria AB „Nordea“ perleido, o UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-19149-781/2010 (b.l.114-115).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-16 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-18988-608/2013 nutarė išieškoti iš D. S. 1 040 Lt skolą ir 14 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai kreditoriaus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naudai (b.l. 69).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-03-01 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-8194-534/2010 nutarė iš D. S. išieškoti 10 334,13 Lt skolos, 1 398,65 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 88 Lt bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus AB banko „SNORAS“ (dabar – BAB bankas „SNORAS“) naudai (b.l. 70).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-09-01 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-18058-599/2010 nutarė iš D. S. išieškoti 2 115,36 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 16 Lt žyminio mokesčio ir 23 Lt iš išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai (b.l. 71).

Remiantis Valstybinės mokesčio inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis iš atsakovės D. S. valstybės naudai vykdomas 300 Lt išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0174/12/00877 (b.l. 100, 103). Nurodyta prievolė yra atsiradusi už atsakovės padarytus administracinius teisės pažeidimus, todėl teismas sprendžia, kad šie prievolė laikytina asmenine atsakovės prievole.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-09-01 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-18058-599/2010 iš atsakovės D. S. nutarė išieškoti 2115,36 Lt įsiskolinimą, 5? metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. nuo 2010-09-01) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 16,00 Lt žyminį mokestį bei 23,00 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“ naudai. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, byloje yra gautas antstolio Dariaus Šidlausko patvarkymas dėl vykdomojo rašto grąžinimo įvykdžius prievolę, todėl laikytina, kad su kreditoriumi yra pilnai atsiskaityta.

Ieškovas į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiško reikalavimo įtraukė UAB „Mokilizingas“. Patikslintu ieškiniu prašė prievolę šiam kreditoriui pripažinti asmenine atsakovės D. S. prievole. Ieškovas R. S. nepateikė įrodymų, kad tokia prievolė egzistuoja. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-30503-558/2014, atsižvelgiant į tai, jog išnagrinėtoje byloje yra daug procesinių dokumentų reikšmingų šiai bylai, nutarė prijungti civilinę bylą Nr. N2-3774-558/2014 šios bylos išnagrinėjimo laikui. Prijungtoje civilinėje byloje UAB „Mokilizingas“ nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiško reikalavimo, todėl toje byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovė D. S. turėjo įsipareigojimų bendrovei UAB „Mikilizingas“. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškinys buvo išsiųstas UAB „Mokilizingas“, tačiau trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, net matydamas, kad su ieškiniu nepateikti jokie įrodymai patvirtinantys atsakovės ir UAB „Mokilizingas“ prievolinius santykius. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas pripažinti šį skolinį įsipareigojimą asmeniniu atsakovės įsipareigojimu, netenkintinas.

Pasisakydamas dėl šeimos iširimo bei spręsdamas sutuoktinio kaltės klausimą, teismas padarė išvadą, kad sutuoktiniai skyrium pradėjo gyventi nuo 2005 metų, todėl santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2005 metų, t.y. kai jie nustojo vesti bendrą ūkį (CK 3.67 str. 2 d., 3.127 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šalys nuo 2005 metų gyvena skyrium, aukščiau nurodyti kreditoriniai įsipareigojimai buvo prisiimti be atsakovo sutikimo (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.), todėl šios prievolės pripažįstamos asmeninėmis atsakovės prievolėmis (CK 3.110 str.1d).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 288 Lt žyminio mokesčio (b.l. 19). Kadangi šalių santuoka yra nutraukta dėl abiejų šalių kaltės, iš atsakovės priteistina 144 Lt žyminio mokesčio ieškovo naudai (CPK 93 str. 2 d.).

Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovės priteistinas 72 Lt žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovas buvo atleistas (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 29,16 Lt, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės, nes didžiąja dalimi ieškinys patenkintas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovo R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1993-07-31 įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1973, nutraukti dėl abiejų šalių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei D. S. palikti pavardę – D..

Priteisti iš D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) Ž. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1996-10-22, naudai 600 Lt (šešis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimo.

Nustatyti, kad kilnojamasis turtas – lygiavamzdis šautuvas Izh 27, ginklo Nr. 001434, ginklų registro kodas 1006020; pistoletas CZ83, ginklo Nr. 81522, ginklų registro kodas 1035210, transporto priemonė – priekaba MAZ 8114, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), yra asmeninė R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo asmenines prievoles kreditoriams UAB „General Financing“, UAB „Gelvora“, BIGBANK AS Lietuvos filialui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, AB bankui „SNORAS“ (dabar – BAB bankas „SNORAS“), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, iki visiško prievolių įvykdymo turi įvykdyti atsakovė D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio ir 29,16 Lt (dvidešimt devynis litus 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.